Įtakingas D. Trumpo bendražygis: Lietuvos ir Estijos vietoje gynybai išleisčiau 10% BVP

Rytų Europa turėtų mažiau tikėtis iš JAV, jei respublikonų kandidatas Donaldas Trumpas laimės prezidento rinkimus, pirmadienį „Politico“ sakė vienas iš svarbiausių jo aplinkos žmonių.

„Jungtinės Valstijos yra įsipareigojusios ateiti į pagalbą užpultoms NATO šalims. Tai nėra tas pats, kas sakyti, kad turėtume mesti visą savo kariuomenę (į rytinį flangą)“, – sakė Elbridge‘as Colby, nacionalinio saugumo specialistas, dirbęs Pentagone pirmosios D. Trumpo kadencijos metu. Jis atliko svarbų vaidmenį rengiant 2018 m. JAV nacionalinę gynybos strategiją.

Pasak E. Colby, kuris, manoma, bus paskirtas į aukštas pareigas, jei D. Trumpas sugrįš į postą, rytinio flango šalims reikia skirti kur kas daugiau nei 2% bendrojo vidaus produkto (BVP), kurie dabar yra NATO finansavimo grindys.

„Nemanau, kad gana įspūdinga, jog Lietuva skiria 3%, Estija skiria 3%. Jei būčiau jų vietoje, išleisčiau 10%, jei jos rimtai žiūri į rusų grėsmę“, – sakė jis „Politico“.

E. Colby manymu, „europiečiai turi suprasti, jog jiems reikia kuo greičiau sukurti savo kariuomenę“.

„Mano asmenine nuomone, mes (amerikiečiai – VŽ) rytinei NATO dalies gynybai turėtume skirti reikšmingas turimas pajėgas, kurios nesumažintų mūsų gebėjimo (ginti) pirmąją salų grandinę, šiuo atveju Taivaną“, – pridūrė jis.

VŽ skelbė, kad birželio pabaigoje, Lietuvos ministrų kabinetui skyrus papildomų lėšų, krašto apsaugos finansavimas šiemet pasiekė 3% BVP.

„3,03% – šiandien yra toks rodiklis. Šokame į 3% klubą, ten yra šešios NATO šalys, mes uždarome šešetuką“, – tuomet per Vyriausybės posėdį sakė Laurynas Kasčiūnas, krašto apsaugos ministras.

JAV prezidento rinkimai vyks lapkričio mėnesį.

Juose D. Trumpas greičiausiai susitiks su dabartiniu JAV vadovu demokratu Joe Bidenu, šiam atsisakant trauktis iš kovos dėl posto, nepaisant kai kurių partijos kolegų raginimų tą padaryti po to, kai jis itin prastasi pasirodė debatuose.