Karo nusikaltėlis V. Putinas: NATO ruošiasi smogti Rusijos teritorijai
Rusijos diktatoriaus kalba nenustebino. Visą valandą V. Putinas kartojo ne kartą girdėtas propagandines klišes, dėl visko kaltindamas Vakarus.
V. Putinas savo kalbą pradėjo pasidžiaugęs „didžiule gyventojų parama“ pradėtam karui Ukrainoje, kurį jis vadina „specialia karine operacija“.
„Mūsų kariai, kurie šiuo metu yra tranšėjose, žino, kad visa šalis su jais“, – pareiškė V. Putinas.
Rusijos lyderis džiaugėsi valstybės vienybe. Jis taip pat pareiškė, kad karinei šalies pramonei tenka didelė atsakomybės dalis dėl Rusijos sėkmės fronte.
V. Putinas ketvirtadienį kritikavo, kaip jis pavadino, „kolonijines tendencijas“ Vakarų šalyse, kurios, pasak jo, „siekia sunaikinti“ Rusiją.
Jis sakė, kad JAV esą yra „visiškai pasiryžusios“ sukelti Rusijos susiskaldymą. Kremliaus vadovas tikino, kad Rusija esą kovoja už savo laisvę ir nepriklausomybę. V. Putinas kalbos metu paprašė tylos minute pagerbti žuvusius jo karius.
Rusijos prezidentas pareiškė, kad, NATO išsiplėtus į Švediją ir Suomiją, Vakarų Rusija turi būti „tinkamai apsaugota“.
V. Putinas net nuėjo taip toli, kad pareiškė, kad NATO pajėgos esą „ruošiasi smogti Rusijos teritorijai“ ir tam panaudos „efektyviausias pajėgas“. Rusijos prezidentas tokius pareiškimus dalina nepaisant to, kad NATO yra gynybinis aljansas ir jo pareiškimai nėra niekaip pagrįsti.
Rusijos prezidentas savo pranešime nesustodamas liejo kritiką Vakarams ir teigė esą jie stumia Maskvą į ginklavimosi varžybas.
Rusijos diktatorius savo pranešime nepraleido ir naujausių Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimų apie neatmetamą galimybę, kad į Ukrainą būtų siunčiami Europos kariai.
„Jie turi suprasti, kad mes taip pat turime ginklų, galinčių smogti taikiniams jų teritorijoje“, – aiškino V. Putinas.
Kremliaus lyderis pakartojo tradicinę propagandinę klišę apie neva Vakaruose klestinčią „rusofobiją“.
Pasak jo, Vakarų retorika grasina „konfliktu su branduolinių ginklų panaudojimu ir dėl to civilizacijos sunaikinimu“.
Kaip to ir galima tikėtis, V. Putinas savo pranešime nenutolo nuo nusistovėjusių propagandos klišių kalbėdamas apie Ukrainą. Rusijos pozicijos prasidėjus tretiesiems karo Ukrainoje metams yra pagerėjusios. Pernai tokiu metu rusų pajėgas ukrainiečiai buvo atstūmę Ukrainos pietuose ir šiaurės rytuose, tačiau 2023 metų vasaros ukrainiečių kontrpuolimui nedavus panašių rezultatų, Kyjivo pajėgos dabar yra priverstos gintis.
JAV karinė parama Ukrainai įstrigo Kongrese, Atstovų rūmų pirmininkui atsisakant pateikti balsavimui įstatymo projektą. Ukrainai trūkstant amunicijos, jai po kelis mėnesius trukusios apgulties teko pasitraukti iš Avdijivkos.
Ketvirtadienį V. Putinas vis garsiau skambančius perspėjimus, kad agresyvi Rusija gali užpulti ir Europą, pavadino „nesąmone“. Kremlius ir prieš užpuldamas Ukrainą nuolat kartojo, kad nesiruošia to padaryti.
V. Putino karo ekonomika
Rusijos prezidento kalba buvo padalinta į dvi dalis. Pirmoji buvo kaltinimų Vakarams tirada, o antroje dalyje pereita prie geresnio gyvenimo pažadų rusams.
Rusijos prezidentas prieš kovo mėnesio „rinkimų“ spektaklį kaip visad gyrėsi šalies karo ekonomika. Jis žadėjo, kad Rusija ieškos naujų sąlyčio taškų Arabų šalyse, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje.
V. Putinas savo kalboje vardijo daugybę paskatų, esą turinčių skatinti gimstamumą šalyje. Rusija iš tiesų yra demografinėje duobėje, tačiau situaciją dar labiau blogina nežmoniškai didelis aukų skaičius kare prieš Ukrainą. Apie tai Kremliaus šeimininkas, žinoma, nutylėjo ir nesustodamas vardijo daugiavaikėms šeimoms skiriamas išmokas.
Rusijos diktatorius ketvirtadienį teigė, kad Rusija „gynybai“ skiria 13% BVP. Jis pasigyrė, kad Rusijos ekonomika artimiausiu metu taps ketvirta didžiausia ekonomika pasaulyje. VŽ primena, kad Rusijos ekonomika yra maždaug Italijos ekonomikos dydžio.
[infogram id="8b725f83-b579-4b48-a0a4-4399c78f2613" prefix="cO7" format="interactive" title="Rusijos ir G 7 šalių BVP 2000–2025 m."]
VŽ jau rašė, kad Rusijos ekonomikos atsparumas nustebino daug ekonomistų, maniusių, kad pirminis sankcijų paketas, pritaikytas prieš beveik dvejus metus, sugriaus šalies ūkį.
Ekonomistai aiškina, kad Kremlius nuo recesijos išsisuko apėjęs Vakarų bandymus sumažinti iš energijos pardavimų gaunamas pajamas ir smarkiai padidindamas gynybai skiriamą finansavimą.
VERSLO TRIBŪNA
Lietuva užima vis ryškesnę vietą Europos mažmeninės prekybos inovacijų žemėlapyje – startuolių integracijos į didžiųjų prekybos įmonių veiklą tampa nebe pavienėmis iniciatyvomis, bet nuoseklia strategija, darančia mūsų šalį ne pigios darbo jėgos, o talentų ir jų idėjų testavimo aikštele. „IKI Lietuva“ generalinė direktorė Nijolė Kvietkauskaitė sako, kad vyksta fundamentalus pokytis – jei anksčiau lietuvių prekybininkai važinėjo semtis patirties į užsienį, tai dabar jau mūsų šalis tarptautiniu mastu demonstruoja pavyzdį, kaip inovatyvias idėjas paversti realiais sprendimais.
Didelio masto, technologiniu požiūriu sudėtingi projektai tampa vis dažnesne Lietuvos įmonių realybe. Tačiau jų finansavimas neretai tampa iššūkiu dėl didelės kapitalo apimties, ilgo atsiperkamumo laikotarpio ir su tuo susijusių rizikų. Šią spragą rinkoje siekiama užpildyti pasitelkiant ILTE paskolas iš finansinės priemonės „Milijardas verslui“, suteikiančias galimybę įmonėms pasiskolinti iki 150 mln. eurų tiesioginių ar subordinuotų paskolų atvejais ir iki 250 mln. eurų sindikuotų paskolų atvejais. Apie tai, kokiems verslams šiuo metu toks finansavimas aktualiausias, pasakoja nacionalinio plėtros banko valdybos narė ir Klientų finansavimo tarnybos vadovė Giedrė Gečiauskienė.
Vilniaus miesto klinikinė ligoninė (VMKL) stiprina pozicijas šalies sveikatos priežiūros sektoriuje. Po koronaviruso (COVID-19) pandemijos, kai beveik visos paslaugos ligoninėje buvo sustabdytos, ji ne tik sėkmingai sugrįžo į sveikatos priežiūros sektorių ir pilnai atstatė buvusių paslaugų teikimą, sulaukia dar daugiau pacientų nei iki pandemijos, bet ir pradėjo teikti naujas paslaugas, kurių spektrą vis plečia. Per daugiau nei dvejus metus pavyko pasiekti reikšmingą proveržį – teikiamų paslaugų rodiklis pakilo nuo 68 iki 98 procentų. Taip pat gydymo įstaiga yra modernizuojama, įsigyjama pažangiausia įranga, o ligoninės medikai pirmieji Lietuvoje ir Baltijos šalyse išbando inovatyvius gydymo būdus ir pradeda juos taikyti gydant pacientus.
Norite būti ramūs dėl savo verslo veiklos tęstinumo – užtikrinkite, kad tinkamai veiktų IT ir ryšio infrastruktūra. Bėda ta, kad dėl objektyvių priežasčių dažnoje organizacijoje IT tinklo priežiūra prisimenama tik nutikus rimtam incidentui. Suprantantys, kokias pasekmes gali sukelti priverstinis verslo sustojimas, vis dažniau renkasi modernią priežiūrą: tinklo operacijų centrą, vadinamą NOC (angl. Network Operations Center).
Trečdalį šalies biudžeto – 9,6 trln. RUB 2023 m. ir 14,3 trln. RUB 2024 m. – Rusija skiria karui. Tai triskart daugiau nei 2021 m., paskutiniais metais iki invazijos. Įskaičiuojama ne tik karinės įrangos gamyba, bet ir kariams, esantiems Ukrainoje, bei jų šeimoms mokamos socialinės išmokos, taip pat dalis išlaidų okupuotose teritorijose.
Tačiau ekspertai teigia, kad Rusijos ekonomika yra pavojingai perkaitinta. O karui pasibaigus, ją ištiktų visiška griūtis. Patys rusai infliaciją įvardija kaip vieną labiausiai neraminančių šalies problemų. Nepaisant to, V. Putinas žada paramą ūkininkams ir kitiems sektoriams ne tik Rusijoje, bet ir Donbase bei kitose okupuotose teritorijose.
V. Putinas žada finansinę paramą ekologiniams projektams, įskaitant vandens valymo programas, transporto sektoriaus atnaujinimus ne tik miestuose, bet ir kaimo vietovėse, siekiant sumažinti išmetamųjų dujų emisijas. Tai skamba kaip oponavimas Vakarams, kurie pamažu atsisako dalies žaliojo kurso. Visgi verta pabrėžti, kad Rusija Europoje yra didžiausia teršėja.
V. Putinas emocionaliai teigė, kad jo šalis nepasiduos priešiškų šalių spaudimui ir nebus nugalėta. Jis teigia, kad paprasti darbuotojai, verslininkai istorijoje buvo svarbiausia grandis, kuri prisiima atsakomybę už Rusiją.
Tie, kurie kovoja už Rusiją ir dirba jai, įrodė ištikimybę tėvynei ir yra didvyriai, kartojo V. Putinas. Pasak jo, kare dalyvavę veteranai turės pirmenybę stoti į šalies aukštąsias mokyklas, karjeros tobulinimo kursus, karo mokyklas, nepaisant patirties ir gebėjimų.
V. Putino kreipimasis į Federalinę Asamblėją šiais metais 20-tyje Rusijos miestų nemokamai transliuotas kino teatruose.
Transliaciją organizuojantis kino teatrų tinklas teigia esą „žiūrovų paklausa yra gana didelė“.
Rusijos propagandos mašinos platinamame reklaminiame Rusijos diktatoriaus kalbos plakate rašoma: „Tikslai bus pasiekti“ ir vaizduojamas V. Putinas.
