Seimas patvirtino kitų metų valstybės biudžetą
Antradienį plenariniame posėdyje parlamentarai balsavo dėl Vyriausybės pasiūlytojo kitų metų biudžeto priėmimo.
Už projektą buvo 73, prieš balsavo 52, susilaikė 1 parlamentaras.
Tarp balsavusiųjų už, kaip ir ankstesniais metais, buvo ir opozicinių socialdemokratų atstovas Antanas Vinkus. Jam už tai asmeniškai padėkojo premjerė Ingrida Šimonytė.
Valdantieji gynė, opozicija kritikavo
„Biudžetas visada rengiamas ribotų išteklių sąlygomis. Ir šis taip pat. Jeigu jis nebūtų priimtas, nežinau, ar kas nors Lietuvoje norėtų gyventi su 1/12 šių metų biudžeto. Tai yra, biudžetas bet kuriuo atveju bus, tik tuo atveju, jeigu dabar jis nebūtų priimtas, būtų tiesiog mažesnis“, – dar prieš balsavimą įspėjo premjerė.
Valdančiųjų konservatorių atstovas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė tvirtino, kad „tai įsipareigojimus vykdantis biudžetas, nes jis atliepia ir esmines Vyriausybės programines nuostatas, ir tuos iššūkius, kurie dabar iškyla“.
„Biudžetas yra geras, palaikom jį, nes dėl pagrindinių mūsų teiktų pasiūlymų yra sutarta. Daugiau lėšų skirta ir keliams, ir mokytojams. O jeigu pedagogų algoms reikės dar daugiau lėšų, esame pasirengę bet kada kitų metų eigoje pakoreguoti biudžetą ir paieškoti jų“, – pareiškė Vytautas Mitalas, valdančiosios Laisvės partijos atstovas.
Opozicijai priklausantys parlamentarai negailėjo kritikos biudžetui.
„Jis ekonomistus varo į neviltį, nes yra nerealistiškas ir aiškiai padiktuotas rinkiminio ciklo. Jis nulems, kad neišvengsime mokesčių reformos, gal net skausmingos“, – kalbėjo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius.
Tai yra priešpaskutinis biudžetas, kurį rengė dabartinė Vyriausybė, ir paskutinis, kurį priėmė šios kadencijos Seimas. Kitąmet lapkritį ir gruodį dirbs jau naujos kadencijos parlamentas, kuris tvirtins 2025-ųjų biudžetą.
Posėdį stebėjo streikuojantys mokytojai
Prieš surengiant galutinį balsavimą Seimas antradienį svarstė atskirų opozicinių parlamentarų pateiktus beveik pusšimtį pasiūlymų apie 0,6 mlrd. Eur padidinti išlaidas kai kurioms sritims, pirmiausia keliams ir švietimui.
G. Skaistė ir I. Šimonytė diskusijų metu pabrėžė, kad jau yra pasiektas Mastrichto kriterijaus limitas ir išlaidų didinti nebegalima.
Valdančioji koalicija šiuo metu turi gana trapią 73 balsų daugumą, todėl opozicija vylėsi, kad gali pavykti įtikinti Seimą pritarti kai kuriems jos parengtiems pasiūlymams.
Tačiau valdantieji sugebėjo susitelkti ir užtikrinti, kad nei vienam iš pateiktųjų pasiūlymų didinti išlaidas nebūtų pritarta. Antai konservatorių vadovybė įpareigojo frakcijos Seime narius balsuoti tik už tuos siūlymus valstybės biudžetui, kurie suderinti su Vyriausybe.
Parlamentarų dauguma be kita ko nepritarė opozicijos pasiūlymams skirti papildomus 100 mln. Eur kitąmet mokytojų atlyginimus kelti daugiau nei suplanavo Vyriausybė. Tokius pasiūlymus ovacijomis lydėjo Seimo posėdžių salėje antradienį susirinkę streikuojantys mokytojai.
Atmetus šias iniciatyvas G. Skaistė patikino, kad kitąmet biudžete yra skirta pakankamai lėšų didinti mokytojų algas, kad jų vidurkis pasiektų 130% vidutinio darbo užmokesčio. Bet, pasak finansų ministrės, jeigu jis 2024-aisiais augtų greičiau nei prognozuojama, mokytojų algų didinimui Vyriausybė skirs papildomų lėšų siūlydama atitinkamas biudžeto pataisas.
Didės MMA ir NPD
Prieš balsavimą dėl biudžeto Seimas dar pritarė Pelno mokesčio įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma iki 2028 m. pabaigos pratęsti pelno mokesčio lengvatas investicijų projektams ir kino filmams.
Valstybės pajamos kitais metais sieks 16,98 mlrd. Eur, išlaidos – 20,6 mlrd. Eur.
Numatoma kitąmet dešimtadaliu didinti minimalią mėnesio algą (iki 924 Eur) ir penktadaliu – neapmokestinamąjį pajamų dydį (iki 747 Eur).
Minimali alga jau pakelta beveik prieš pusmetį priimtu Vyriausybės nutarimu, o neapmokestinamojo minimumo padidinimą Seimas svarstys artimiausiomis dienomis.
2024 m. „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetai patvirtinti jau anksčiau.
[infogram id="5f4d7f02-b746-4f2f-aa70-ceef12b127a9" prefix="oXG" format="interactive" title="2024 m. biudžetai: 2023 11 23"]
VERSLO TRIBŪNA
Lapkričio 26 d. Vilnius taps verslo, ekonomikos ir prognozių epicentru – čia vyks konferencija „Verslas 2026“. Pirmą kartą Nobelio ekonomikos premijos laureatas Jamesas A. Robinsonas dalinsis būtent Lietuvai skirtomis įžvalgomis.
Per septynerius metus Vilniaus miesto inovacijų pramonės parkas (VCIIP) išaugo į vieną svarbiausių aukštųjų technologijų traukos taškų Lietuvoje. Čia sutelkta gyvybės mokslų bendruomenė, pritrauktos dešimtys įmonių ir šimtai milijonų eurų investicijų, o pats projektas juda į antrąjį plėtros etapą. Dr. Gediminas Pauliukevičius, VCIIP operatoriaus VšĮ „Northtown Vilnius“ vadovas, sako, kad pasiekti rezultatai ir ambicingi planai rodo, jog Lietuva gali konkuruoti aukštųjų technologijų srityje, o Vilnius turi realią galimybę tapti lietuviškuoju Silicio slėniu.
Nuo stambių energetikos įrenginių iki NATO sąjungininkų karinės technikos – LTG grupės krovinių gabenimo geležinkeliais bendrovė „LTG Cargo“ pasiūlė ir jau įgyvendino ne vieną tokį ypatingų krovinių vežimą. Tai – projektiniai pervežimai, kuriems priskiriamas ir karinės technikos gabenimas geležinkeliu.
„PwC“ Lietuvoje plečia vadovų gretas, paskirdama du naujus paslaugų sričių lyderius: Gediminą Černiauską, kuris tampa kibernetinio saugumo paslaugų vadovu ir vadovaus jų plėtrai Baltijos šalyse, bei Petrą Misiūną, perimantį sandorių paslaugų vadovo pareigas iš Roko Žemaičio.
