Biudžetas išsuko į finišo tiesiąją
Pagrindinis valstybės finansų dokumentas parlamentarams buvo pristatytas spalio 10 d., po svarstymų Seimo komitetuose ir komisijose biudžeto projektas buvo plenariniuose posėdžiuose apsvarstytas praėjusią savaitę. Taip pat buvo gauta Vyriausybės nuomonė dėl pasiūlytų biudžeto pakeitimų.
Seimo nariai buvo pateikę pasiūlymų keliams, pedagogams, teisėsaugai ir kai kurioms kitoms sritims papildomai skirti 1,3 mlrd. Eur, t. y. išlaidas padidinti beveik dešimtadaliu.
Tačiau Vyriausybė sutiko tik su palyginti nedidele dalimi pasiūlymų. Pakoreguotame projekte didžiausia papildoma suma – 157 mln. Eur – buvo numatyta keliams: 40 mln. Eur atiteks kelio Vilnius–Utena remontui, o 117 mln. Eur ketinama paimti iš ES 2021–2027 m. finansinės perspektyvos paramos. Iš viso keliams kitąmet numatoma 872 mln. Eur.
Patikslinus biudžeto pajamos, palyginti su pirminiu projektu, sumažėjo 30 mln. Eur, iki 16,98 mlrd. Eur, o išlaidos išaugo 111 mln. Eur, iki 20,6 mlrd. Eur.
Dėl to viešųjų finansų deficitas padidėjo nuo 2,9% iki 3% BVP – tai, kaip pabrėžė finansų ministrė Gintarė Skaistė, reiškia, kad pasiektas Mastrichto kriterijaus limitas ir išlaidų didinti jau negalima.
Tą pačią dieną, kai bus galutinai balsuojama dėl biudžeto priėmimo, Seimas dar papildomai apsispręs ir dėl atskirų parlamentarų įregistruotų pasiūlymų. Tiems iš jų, kuriems nepritarė Vyriausybė, patvirtinti reikia ne mažiau kaip 71 balso.
Valdančioji koalicija šiuo metu turi gana trapią 73 balsų daugumą, todėl opozicija neatmeta, kad gali pavykti įtikinti Seimą pritarti kai kuriems jos parengtiems pasiūlymams.
Bet valdančiųjų atstovai demonstruoja įsitikinimą, jog parlamente susiformuos pakankama dauguma, kad būtų patvirtintas toks biudžetas, kokį pasiūlė Vyriausybė.
„Kažkokių aštresnių klausimų turbūt nebėra likę, todėl tikiuosi, kad biudžetas sklandžiai bus priimtas laiku“, – yra sakiusi G. Skaistė.
[infogram id="5f4d7f02-b746-4f2f-aa70-ceef12b127a9" prefix="oXG" format="interactive" title="2024 m. biudžetai: 2023 11 23"]
Minimali mėnesio alga kitąmet augs 10%, iki 924 Eur, – tam numatyta 33,7 mln. Eur, neapmokestinamųjų pajamų dydis – 20%, iki 747 Eur, tam skirta 241,2 mln. Eur.
Vaiko pinigai nuo sausio didės 10,5 Eur, iki 96,25 Eur, – tai palies 0,5 mln. vaikų. Senatvės pensijoms padidinti apie 12% numatoma 519 mln. Eur, dėl to vidutinė pensija augs 66 Eur, iki 605 Eur, o turintiems būtinąjį stažą – 70 Eur, iki 644 Eur. Šis sprendimas palies per 0,62 mln. žmonių.
Finansavimas krašto apsaugai kitąmet turėtų siekti apie 2,06 mlrd. Eur, arba 2,71% BVP. Maždaug 15% šių lėšų bus gauta iš bankų solidarumo įmokos.
