Seime baigtas pirmasis 2024 m. biudžeto svarstymas, projektas atiduotas Vyriausybei
Papildyta parlamentarų citatomis iš posėdžio
Parlamentarams antradienį pateiktos komitetų ir komisijų išvados dėl biudžeto, savo pozicijas išsakė Seimo nariai. Dabar dokumentas atiduotas Vyriausybei koreguoti. Antras svarstymas numatytas ketvirtadienį, o priėmimas – gruodžio 5-ąją.
„Projektas parengtas atsakingai, siekiant užtikrinti žmonių pajamų augimą, šalies saugumo stiprinimą bei investicijas ateičiai. Suplanuoti finansiniai rodikliai darys teigiamą įtaką gyventojų finansiniam atsparumui“, – teigė Mindaugas Lingė, Biudžeto ir finansų komiteto vadovas, konservatorius.
Tuo metu opozicija biudžetą kritikavo: „darbietis“ Vytautas Gapšys dokumentą vadino „paklodės tampymo“ biudžetu, Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Remigijus Žemaitaitis – „Frankenšteino“, o Demokratų frakcijos narys Algirdas Butkevičius – rinkiminiu.
„2025–2026 metais turėsime labai blogą situaciją, nes mokesčių reforma neįgyvendinta, o visi socialiniai įsipareigojimai auga. Todėl turėsime ir daugiau skolintis tęstinių įsipareigojimų įgyvendinimui, ir didinti fiskalinį deficitą“, – įspėjo A. Butkevičius.
„Valstietė“ Goda Burokienė apgailestavo, kad biudžetas skirtas interesų grupių tenkinimui, orientuotas į artėjančius rinkimus, pernelyg optimistiškas.
„Su valstybės lėšomis žongliruojama arba nemokšiškai, arba tiesiog ciniškai. Dosniai išlaidaujama, nors pajamos nesuplanuotos, o tuomet jau blaškomasi, beieškant, kaip ir kuo tas biudžeto skyles užkaišioti“, – pareiškė ji.
Socialdemokratė Rasa Budbergytė apgailestavo, kad valdantieji užsimoję reformuoti daug sričių, bet nenumatė reikiamos apimties finansavimo. Pasak jos, tai yra viena iš silpniausių šio biudžeto aspektų.
R. Žemaitaitis piktinosi, kad biudžete numatytas per optimistinės ekonomikos augimo prognozės, be to, jis skeptiškai vertino galimybes kitais metais skirti daugiau pinigų keliams. Pasak jo, paankstinti Europos Sąjungos lėšų įsisavinimo nepavyks.
„Kaip galima paankstinti, jeigu sąlygos nėra net parengtos, taisyklės nepradėtos rengti, o numato pirmame, antrame ketvirtyje, kad tie pinigai bus. Kad taisykles suderinti ir pradėti šaukimus, reikia ne mažiau pusės metų. Galiu tik viena prognozuoti – Vyriausybė susirinks, pasinaudos Privalomojo sveikatos draudimo įstatymu, kur galima PSDF rezervą atidaryti, atidarys jį, paims 300–400 mln. Eur tam, kad užkaišytų tam tikras dalis“, – svarstė parlamentaras.
V. Gapšys tvirtino, kad Vyriausybė nepasinaudojo paskutine savo kadencijos proga ir neparengė ypatingesnio biudžeto.
„Kai turi paskutinį biudžetą, turi lūkestį, kad tai bus geriausias, brandžiausias projektas, kuriuo galėsi visuomenei pasakyti, ką tu nori pakeisti ir kaip tas pokytis įvyks. Deja, lūkestis ir lieka lūkesčiu, nes biudžetas tapo paklodės tampymu ir lėkščių daužymu“, – teigė V. Gapšys.
Valdantiesiems priklausantis „laisvietis“ Vytautas Mitalas mano, kad kitų metų biudžetas yra „gana gausus“.
„2 mlrd. Eur papildomų pajamų papildo biudžetą, natūralu, kad ir išlaidos gana ženkliai didėja tiek švietimui, tiek kitoms reikmėms, socialinei apsaugai. Atrodo, kad didėja tiek, kad kai kurie ministrai asmeniškai pradeda prisiimti nuopelnus sau“, – teigė V. Mitalas, pabrėždamas, kad su biudžeto išlaidomis tvarkytis reikėtų efektyviau.
Jis pasigedo efektyvesnės kovos su šešėliu, kuri galėtų padidinti biudžeto pajamas.
„Jeigu mes šituos dalykus sugebėtume taip pat tvarkyti, pradėti iš esmės tvarkyti, mūsų biudžeto pajamos pradėtų augti nepriklausomai nuo jokių mokestinių padidinimų“, – pridūrė V. Mitalas.
Liberalas Eugenijus Gentvilas teigė, kad biudžete yra aiški fiskalinės drausmės kryptis, jis yra socialiai teisingas.
„Tai gana socialus biudžetas, nes, jeigu pernai pensijų ir atlyginimų didėjimai ne visais atvejais peržengė tuo metu planuotos, bet, deja, buvusios didesnės infliacijos ribas, tai dabar aiškiai ir apibrėžtai galima konstatuoti: 2024 metų biudžete atlyginimai ir pensijos, jų augimas, akivaizdžiai viršys planuojamą infliaciją. Trečias dalykas: išsaugome perskirstymą ties 33%“, – kalbėjo E. Gentvilas.
Tuo metu M. Lingė, pabrėždamas, kad kitų metų biudžetas yra sąžiningas, tvirtino, kad 10% didinama minimali mėnesio alga (MMA) bei 20% – neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) reiškia papildomą 75 Eur pajamų augimą žmonėms, uždirbantiems minimalias pajamas.
„Kitais metais pajamos augs kultūros ir meno darbuotojams, statutiniams pareigūnams, socialiniams darbuotojams, mokytojams, gydytojams, slaugytojams rezidentams, kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams, tam skiriant 288 mln. Eur“, – kalbėjo M. Lingė.
Jis pabrėžė, kad valstybės biudžeto projekte socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti ir didinti numatyta 211 mln. Eur, papildomai prie šių lėšų numatyta 55 mln. Eur socialinėms paslaugoms. Senatvės pensijoms didinti numatyta daugiau nei 12%, tam skiriant 519 mln. Eur, kurie vidutiniškai reikš pensijos didėjimą 70 Eur kas mėnesį būtinąjį stažą turintiems pensininkams.
VERSLO TRIBŪNA
„Lords LB Asset Management“ Latvijos įmonės „PN Project“ obligacijos įtrauktos į Nasdaq Baltic skolos vertybinių popierių rinką. Prekyba vyksta per „Nasdaq Riga“ biržą.
UAB „Sapiegos klinika“ tęsia plėtrą – spalio 1 d. Vilniuje, „Hero“ verslo centre, duris atvers ketvirtoji dermatologijos ir plaukų klinika. Joje klientams bus siūlomas platus paslaugų spektras – nuo odos darinių diagnostikos iki estetinės medicinos procedūrų ir plaukų transplantacijos. Pasak bendrovės vadovės Kristinos Budnikienės, daugiau kaip 1 mln. Eur į naują įrangą investavęs klinikų tinklas auga orientuodamasi tik į kliniškai pagrįstas technologijas ir rezultatą iš esmės.
Nekilnojamojo turto (NT) rinkos atsigavimas jaučiamas visose Baltijos šalyse, Lietuvoje aktyvumas kaip 2021-aisiais, o nuotaikos pozityvios, sako sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ Verslo vystymo Latvijoje ir Estijoje vadovas Arnoldas Antanavičius: „Lietuva nubėgo į priekį ir Lietuva dabar yra lyderė“.
Augančiam verslui tenka spręsti ne vieną iššūkį – nuo ribotų išteklių iki būtinybės greitai diegti sprendimus ir reaguoti į besikeičiančius klientų lūkesčius. Efektyvios verslo partnerystės leidžia įmonėms ne tik taupyti laiką ir sąnaudas, bet ir užtikrinti spartų augimą.
Komiteto pirmininko teigimu, įgyvendinant parlamentinių partijų susitarimą ir Lietuvos įsipareigojimus, susijusius su naryste NATO, toliau užtikrinamas ženklus krašto apsaugos finansavimas, kitais metais viršysiantis 2 mlrd. Eur.
Deficitas didėja
2024 metais Lietuva planuoja investuoti 3,2 mlrd. Eur, iš kurių didžiausia lėšų dalis – daugiau nei 1 mlrd. Eur – bus skirta žaliajai transformacijai.
Pasak M. Lingės, augant skolai ir kylant palūkanų normoms, kitąmet mažės viešojo sektoriaus finansavimo galimybės.
„Valstybės kontrolės vertinimu, valdžios sektoriaus skolos aptarnavimo išlaidos per ateinančius trejus metus ir toliau didės, todėl papildomos valstybės biudžeto išlaidos, nepadengtos tvariais pajamų šaltiniais, turi būti atidžiai įvertintos. Fiskalinė disciplina yra itin aktuali artėjančių rinkimų kontekste, kai paskatos biudžeto išlaidų didinimui instinktyviai didėja“, – kalbėjo M. Lingė.
Biudžete suplanuota daugiau kaip 387 mln. Eur švietimo susitarimui įgyvendinti, o iš viso šios srities finansavimas, palyginti su 2023 metais, didinamas 16%.
Pirmadienį Seime po valdančiosios koalicijos tarybos posėdžio premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad patikslinus kitų metų biudžeto projektą ir papildomai numačius išlaidų keliams ir kitoms reikmėms, biudžeto deficitas padidės nuo planuotų 2,9% iki 3% bendrojo vidaus produkto (BVP). Prieš tai vykusiame neformaliame Vyriausybės pasitarime preliminariai sutarta kitąmet keliams skirti papildomai 157 mln. Eur.
Premjerė anksčiau sakė, kad kitų metų biudžeto projekto svarstymas parodys, ar dabartinė Vyriausybė turi daugumos Seime palaikymą.
Spalio 10-ąją Seimui pristatytą projektą premjerė yra pavadinusi saiko biudžetu dėl kitais metais įsigaliosiančių europinių finansinės drausmės taisyklių, leidžiančių ne didesnį nei 3% BVP viešųjų finansų deficitą.
Daugiausiai papildomų išlaidų biudžeto projekte numatyta pensijoms, socialinėms išmokoms, mokytojų algoms didinti ir paramai su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai.
[infogram id="2d33d95b-2e53-4e31-a3b3-3551b6c9114d" prefix="jBC" format="interactive" title="2024 m. biudžetai: projektas"]
