Seimas imasi kitų metų biudžeto projekto
Antradienį parlamento plenariniame posėdyje finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatė kitų metų valstybės biudžeto projektą, kurį Vyriausybė patvirtino praėjusią savaitę. Vėliau tą pačią dieną bus pateikti ir „Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo fondo bei Pensijų anuitetų fondo biudžeto projektai.
Po biudžeto pateikimo Seimas dešimt dienų neposėdžiaus, nes komitetuose, komisijose ir frakcijose narstys biudžetą, formuluos savo pasiūlymus. Preliminarioje darbotvarkėje numatyta, kad pirmasis biudžeto svarstymas vyks lapkričio 14 d., tada grįš į Vyriausybę peržiūrai ir galimam pakoregavimui, antrasis svarstymas Seime planuojamas lapkričio 23 d., galutinis balsavimas dėl priėmimo galimas paskutinėmis lapkričio arba pirmosiomis gruodžio dienomis.
2024 m. valstybės pajamos, planuojama, augs 9,4% iki 17 mlrd. Eur, o išlaidos – 7,9% iki 20,5 mlrd. Eur.
Viešųjų finansų deficitas bus didesnis nei šiemet – 2,9% bendrojo vidaus produkto (BVP). Planuojama, kad šiemet jis neviršys 2%.
Numatoma valdžios sektoriaus skola sieks 39,8% BVP – irgi daugiau nei šiemet, kai, prognozuojama, skola bus 37,8% BVP.
[infogram id="2d33d95b-2e53-4e31-a3b3-3551b6c9114d" prefix="ojI" format="interactive" title="2024 m. biudžetai: projektas"]
Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, „saiko biudžete“ daugiausiai papildomų išlaidų atiteks pensininkams, socialinių išmokų gavėjams, mokytojams ir paramai su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai.
Gyventojų pajamų didinimui per metus planuojama išleisti iš viso 1,7 mlrd. Eur, saugumui – 392 mln. Eur daugiau nei šiemet, investicijos į įvairias sritis turėtų siekti 3,2 mlrd. Eur.
Minimali mėnesio alga (MMA) augs dešimtadaliu iki 924 Eur, neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) – 20% iki 747 Eur.
Valstybės išlaidos, tikimasi, kitąmet augs beveik 2 mlrd. Eur: vienu milijardu – dėl indeksuojamų pensijų bei išmokų, 390 mln. Eur augs finansavimas švietimui, daugiausia – mokytojų ir aukštųjų mokyklų dėstytojų algoms, dar apie 100 mln. Eur reikės viešojo sektoriaus darbuotojų algoms didinti, 340 mln. Eur – paramai Ukrainai.
Finansavimas krašto apsaugai kitąmet turėtų siekti apie 2,06 mlrd. Eur arba 2,71% BVP, tačiau apie 140 mln. Eur iš jų bus skirta iš laikinojo bankų solidarumo mokesčio.
Išsamiau apie biudžeto projektą – finansų ministrės G. Skaistės interviu VŽ podkastui „Kontekstai“.
Kitais metais kompensacijų nei už elektrą, nei už dujas nebus, todėl tam biudžete nenumatyta lėšų. Tačiau paliekama galioti pelno mokesčio lengvata investicijoms bei filmų gamybai.
I. Šimonytė anksčiau prognozavo, kad nemažai diskusijų gali kilti dėl kelių finansavimo kitąmet. 715,3 mln. Eur numatyta skirti Lietuvos keliams, iš jų 543 mln. Eur – Kelių priežiūros ir plėtros programai – tiek pat, kiek ir pernai. Dar 130,5 mln. Eur keliams numatyta iš laikinojo bankų solidarumo įnašo, o 41,8 mln. Eur – iš ES paramos.
2024 m. biudžetą valdantieji vadina realistiniu, sudarytu pagal valstybės galimybes, opozicija sako, kad planas yra rinkiminis, pernelyg optimistinis ir be ateities, taip pat įspėja, kad dabartinis ministrų kabinetas nusiteikęs palikti „sudėtingą situaciją“, kurią reikės spręsti ir viešuosius finansus suvaldyti kitai Vyriausybei.
