Po kritikos lavinos atsistatydino Vokietijos gynybos ministrė
Papildyta paskutiniu skyreliu.
„Šiandien paprašiau kanclerio atleisti mane iš federalinės gynybos ministrės pareigų“, – sakoma Ch. Lambrecht pareiškime, kuriame ji kaltina „kelis mėnesius trukusį žiniasklaidos dėmesį mano asmeniui“ dėl to, kad ji negalėjo priimti „Vokietijos piliečių interesus atitinkančių saugumo politikos sprendimų“.
„Vertingas karių ir daugelio žmonių iš mano departamento darbas turėtų būti pirmame plane“, – sakė ji.
Ch. Lambrecht pastarosiomis savaitėmis sulaukė daug kritikos dėl socialinėje žiniasklaidoje paskelbto naujametinio vaizdo įrašo. Berlyne per chaotiškas Naujųjų sutiktuves padarytame įraše, vos girdimai per sproginėjančių fejerverkų garsus, ministrė apmąstė metus, kurie baigėsi „Europos viduryje siautėjant karui“.
Karas Ukrainoje suteikė „daug ypatingų patirčių“ ir „daugybę susitikimų su puikiais ir įdomiais žmonėmis“, savo asmeninėje „Instagram“ paskyroje paskelbtame vaizdo įraše sakė C. Lambrecht.
Svarbiausios vokiečių žiniasklaidos priemonės piktinosi netinkamu ministrės tonu, kai kurie komentatoriai sakė, kad ji nebetinka būti ministre.
Kritikai taip pat abejojo jos sugebėjimu vadovauti Europos didžiausios ekonomikos ginkluotųjų pajėgų stiprinimui po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.
Ch. Lambrecht žiniasklaidoje yra sulaukusi griežtos kritikos dėl savo reakcijos į Rusijos invaziją ir vangios Vokietijos paramos Ukrainai.
2022 m. sausį ministrė buvo išjuokta dėl savo pareiškimo, kad Vokietija atsiųs 5.000 šalmų Kyjivui, nors ukrainiečių vyriausybė, norėdama apsisaugoti nuo Rusijos, prašė sunkiosios ginkluotės.
Neseniai sociologijos instituto „Civey“ atlikta apklausa parodė, kad 77% vokiečių nori Ch. Lambrecht pašalinimo iš gynybos ministro posto.
Tik 13% iš 5.000 respondentų sakė norintys, kad ji liktų savo poste.
Kritikos lavina
Vokietijos gynybos ministrė buvo kritikuota ir dėl to, kad Vokietija ir toliau stumia 2% išlaidų gynybos kartelę, kurią žadėjo pasiekti. Amunicijos trūksta, naikintuvų iš JAV pirkimas gali būti atidėtas, pažadai dėl išlaidų gynybai neįvykdyti, visa tai pastaruoju metu slėgė Vokietijos gynybos ministrės pečius.
Į šias pareigas teisininkė Ch. Lambrecht atėjo neturėdama daug žinių apie kariuomenę. Ch. Lambrecht pasirinkta į šią poziciją dar iki karo Ukrainoje pradžios.
Kol kas nėra aišku, kas galėtų pakeisti atsistatydinusią ministrę. Tiek partija, tiek pats kancleris Olafas Scholzas kol kas situacijos komentuoja.
Jei O. Scholzas bandys išlaikyti dabartinę lyčių lygybę kabinete, analitikai svarsto, kad Eva Hogl, dabartinė parlamento ginkluotųjų pajėgų komisarė, yra tikėtina kandidatė, kuri postui galėtų suteikti karinės patirties, kurios trūko Ch. Lambrecht.
Jei ne, kitas galimas kandidatas galėtų būti vienas iš Socialdemokratų partijos dabartinių vadovų Larsas Klingbeilas.
Ministrės kaita reiškia didelę valdančiosios koalicijos nesėkmę ir gali sutrikdyti sprendimus, kurie yra labai svarbūs tarptautinėms pastangoms pasipriešinti Kremliui. O. Scholzo administracija patiria vis didesnį spaudimą tiekti Ukrainai tankus „Leopard“ po to, kai Lenkija ir Suomija pareiškė norinčios Ukrainai nusiųsti Vokietijoje pagamintas kovos mašinas.
Tikimasi, kad Vokietija galiausiai pritars „Leopard“ tiekimui, nerimaujant dėl naujų Rusijos puolimų pavasarį, „Bloomberg“ teigė pareigūnai, susipažinę su vyriausybės mintimis.
Karinės pagalbos Ukrainai apimčių didinimą penktadienį aptars susirinkusi vadinamoji „Ramšteino grupė“.
Sąsajos su Lietuva
Ch. Lambrecht turėjo sąsajų ir su Lietuva.
Prieš pat Rusijai pradedant invaziją į Ukrainą, ji pranešė atsiųsianti daugiau karių į Lietuvoje 2017 metais dislokuotą Berlyno vadovaujamą tarptautinį batalioną.
Birželį Lietuvos ir Vokietijos vadovai sutarė, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.
VERSLO TRIBŪNA
Lietuvai siekiant, kad Vokietijos brigada šalyje pilnos sudėties būtų rotuojama nuolat, bet spalį Rukloje viešėjusi Ch. Lambrecht pareiškė, jog vienetas Lietuvoje būtų dislokuotas per dešimt dienų, esant poreikiui.
Tai sukėlė Berlyną suerzinusias diskusijas Lietuvoje dėl to, kiek rimti yra Vokietijos įsipareigojimai.
Iki 2019-ųjų, kai buvo paskirta teisingumo ministre, Ch. Lambrecht buvo tuometinio finansų ministro O. Scholzo pavaduotoja. Paskutiniais kanclerės Angelos Merkel vyriausybės darbo mėnesiais Ch. Lambrecht dirbo šeimų ir moterų reikalų ministre.
Ji buvo gerbiama dėl savo darbo šiuose postuose, bet kaip gynybos ministrę ją daug kas laikė viena silpniausių O. Scholzo vyriausybės grandžių.