Mirė Alma Adamkienė
Alma Adamkienė buvo neeilinė asmenybė, ypatinga pirmoji Lietuvos ponia. Ji bus palaidota antradienį Kaune, Petrašiūnų kapinėse.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/1565?placement=
Šalies vadovai reiškia užuojautą
Prezidentas Gitanas Nausėda skaudžios netekties valandą, reiškia nuoširdžią užuojautą Prezidentui Valdui Adamkui ir ją mylėjusiems žmonėms.
„Alma Adamkienė buvo nuostabi Lietuvos pirmoji ponia, ne tik puikiai reprezentavusi Lietuvą, mezgusi šiltus asmeninius ryšius su užsienio šalių vadovų antrosiomis pusėmis, bet ir buvusi tikra atrama Prezidentui Valdui Adamkui, lydėjusi jį išvykose Lietuvoje ir vizituose užsienyje, buvusi kartu ir gyvenimo kulminacijose, ir sunkiomis akimirkomis. Savo žmogiškumu ir nuoširdumu pirmoji ponia Alma Adamkienė pelnė visos tautos simpatiją ir meilę, daugeliui ji ir liko nepranoktu išminties ir elegancijos pavyzdžiu. Lietuva niekada nepamirš ir ponios Almos indėlio keičiant požiūrį į vaikų teises Lietuvoje, jos ypatingo rūpesčio, parodyto Lietuvos regionų vaikams, asmeniškai lankant mokyklas, ligonines, globos namus. Lietuvos atmintyje amžiais liks ponios Almos ištikima parama savo vyrui Valdui, kartais net pasiaukojimas vardan jo gyvenimo misijos, vardan Lietuvos, o jųdviejų pora visada bus kilnių ir šviesių, vienas kitam ir savo šaliai iki galo atsidavusių asmenybių pavyzdys.
Drauge su Diana praleidome su ponia Alma ir Prezidentu Valdu Adamkumi daug nuostabių akimirkų namų aplinkoje, prie arbatos puodelio, kurių mums labai trūks.
Prezidentas Valdas Adamkus yra pasakęs, kad visi jo gyvenimo pasiekimai priklauso ir žmonai Almai. Šią skaudžią netekties valandą mes su Diana kartu su visa Lietuva jungiame savo liūdesio kupinas širdis su Prezidentu Valdu Adamkumi. Tylioje maldoje prašome šį pasaulį palikusiai poniai Almai amžinosios šviesos ir trokštame dar kartą išreikšti jai padėką už nuostabų ir įkvepiantį gyvenimą“, – sakė prezidentas G. Nausėda.
Užuojautą dėl A. Adamkienės netekties išreiškė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Atsisveikiname su Alma Adamkiene – šviesia asmenybe, palikusia Lietuvos gyvenime ypatingą pėdsaką. Mūsų atmintyje A. Adamkienė visada išliks greta prezidento Valdo Adamkaus – žmona ir bendražygė, pirmoji Lietuvos ponia, savo laikysena skleidusi aukščiausią vidinę kultūrą, daug jėgų skyrusi labdaringai veiklai“, – teigė ji.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, jog A. Adamkienė žmonių meilę pelnė savo pagarba ir atida kitam.
„Greta šiandien jaučiamo skaudžios netekties liūdesio, su mumis yra ir visados liks šviesus Almos Adamkienės atminimas. Pagarba kitam, geranoriškumas, atida silpniausiems yra tai, kuo ji pelnė daugybės žmonių susižavėjimą ir meilę“, – išplatintame pranešime teigia premjerė.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad netekome ypač šviesios asmenybės, turėjusios besąlygiškai atvirą širdį visiems. A. Adamkienė, anot jos, grąžino į Lietuvą labdaros, rūpesčio ir gerumo kultūrą, parodžiusią, kiek daug kartu galime pasiekti.
Neeilinė asmenybė
„Jaučiu, kaip ji žavi žmones ir kaip noriai bei su kokiu pasimėgavimu su ja bendraujama. Ji visada mokėjo rasti bendrą kalbą ir su paprastu žmogumi, ir su karaliumi ar imperatoriumi. Man lieka tik pasidžiaugti, kad Alma yra asmenybė, kurios buvimas, draugija džiugina ne tik šeimos narius bei artimuosius, bet ir aplinkinius“, – 2022-ųjų vasarį sakė Prezidentas Valdas Adamkus, žmonai minint 95-ąjį gimtadienį.
Alma Adamkienė gimė 1927 m. vasario 10 d. Šiauliuose, Stasio Nutauto ir Onos Soblytės-Nutautienės šeimoje. Sovietų kariuomenei 1944 m. veržiantis į Lietuvą, Nutautų šeima pasitraukė į Vokietiją.
A. Adamkienė, tuomet Nutautaitė, Vokietijoje baigė Eichšteto lietuvių gimnaziją, ten susipažino su Valdu Adamkumi. Vėliau studijavo Erlangeno universiteto Filologijos fakultete, Bavarijoje. 1949-aisiais jos šeima persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas.
Atvykusi į JAV, A. Adamkienė dirbo plieno gamyklos laboratorijoje laborante, vėliau draudimo kompanijoje.
1951 m. ištekėjo už Valdo Adamkaus. Nuo 1962-ųjų dvidešimt penkerius metus ji vadovavo iš JAV lietuvių bendruomenės aktyvisto Juozo Bačiūno įsigytai Tabor Farmos vasarvietei, kuri tapo svarbiu lietuvybės centru – čia daug metų vyko liberaliosios pakraipos lietuvių išeivių organizacijos „Santara–Šviesa“ suvažiavimai.
1997 m. Adamkai grįžo gyventi į Lietuvą. Tų pačių metų rudenį vykstant Prezidento rinkimų kampanijai, Alma Adamkienė nusprendė, kad ir kaip baigtųsi rinkimai, ji Lietuvoje pradės labdaringą veiklą. 1998-ųjų sausio 4 d. Valdą Adamkų išrinkus Lietuvos Respublikos Prezidentu, ponia Alma iš karto aktyviai įsitraukė į visuomeninę veiklą.
1999 m. kovą buvo įkurtas Almos Adamkienės labdaros fondas. Fondas daugiausia rūpinosi Lietuvos kaimo vaikų rėmimu, vaikų namų auklėtinių globa. Rėmė vaikų ligonines ir globos namus, 45 provincijos mokyklas, vykdė įvairius projektus, skatinančius gabius kaimo moksleivius.
Fondas rengė labdaros aukcionus, kasmet – Kalėdų karavaną, kuriuo siekta pagerinti mokyklų ir vaikų namų sporto įrangą ir inventorių, padėti atnaujinti mokyklų sporto sales ir sporto aikštynus. Iš viso Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondas gavo ir paskirstė daugiau kaip 14 mln. litų paramos.
Almai Adamkienei noras padėti kitiems – natūrali dvasinė būsena, lydėjusi ją visą gyvenimą. Matyt, tai buvo paveldėta iš tėvų, labdara užsiėmusių prieškario Lietuvoje.
Už labdaringą veiklą rūpinantis Lietuvos vaikais 2010-aisiais A. Adamkienei įteiktas Amerikos ir Baltijos forumo Vašingtone apdovanojimas. 2004 m. Almos Adamkienės vardas suteiktas Šepetos (Kupiškio rajono savivaldybė) pagrindinei mokyklai.
2014 m. liepos 6 d. Alma Adamkienė tapo Alytaus Rajono garbės piliete, 2017 m. jai įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius (2017).
A. Adamkienei įteikta ir daugybė tarptautinių apdovanojimų:
VERSLO TRIBŪNA
Didelio masto, technologiniu požiūriu sudėtingi projektai tampa vis dažnesne Lietuvos įmonių realybe. Tačiau jų finansavimas neretai tampa iššūkiu dėl didelės kapitalo apimties, ilgo atsiperkamumo laikotarpio ir su tuo susijusių rizikų. Šią spragą rinkoje siekiama užpildyti pasitelkiant ILTE paskolas iš finansinės priemonės „Milijardas verslui“, suteikiančias galimybę įmonėms pasiskolinti iki 150 mln. eurų tiesioginių ar subordinuotų paskolų atvejais ir iki 250 mln. eurų sindikuotų paskolų atvejais. Apie tai, kokiems verslams šiuo metu toks finansavimas aktualiausias, pasakoja nacionalinio plėtros banko valdybos narė ir Klientų finansavimo tarnybos vadovė Giedrė Gečiauskienė.
Vilniaus miesto klinikinė ligoninė (VMKL) stiprina pozicijas šalies sveikatos priežiūros sektoriuje. Po koronaviruso (COVID-19) pandemijos, kai beveik visos paslaugos ligoninėje buvo sustabdytos, ji ne tik sėkmingai sugrįžo į sveikatos priežiūros sektorių ir pilnai atstatė buvusių paslaugų teikimą, sulaukia dar daugiau pacientų nei iki pandemijos, bet ir pradėjo teikti naujas paslaugas, kurių spektrą vis plečia. Per daugiau nei dvejus metus pavyko pasiekti reikšmingą proveržį – teikiamų paslaugų rodiklis pakilo nuo 68 iki 98 procentų. Taip pat gydymo įstaiga yra modernizuojama, įsigyjama pažangiausia įranga, o ligoninės medikai pirmieji Lietuvoje ir Baltijos šalyse išbando inovatyvius gydymo būdus ir pradeda juos taikyti gydant pacientus.
Norite būti ramūs dėl savo verslo veiklos tęstinumo – užtikrinkite, kad tinkamai veiktų IT ir ryšio infrastruktūra. Bėda ta, kad dėl objektyvių priežasčių dažnoje organizacijoje IT tinklo priežiūra prisimenama tik nutikus rimtam incidentui. Suprantantys, kokias pasekmes gali sukelti priverstinis verslo sustojimas, vis dažniau renkasi modernią priežiūrą: tinklo operacijų centrą, vadinamą NOC (angl. Network Operations Center).
Kas penktas II pakopos pensiją kaupiantis gyventojas svarsto po pensijų reformos pasirinkti III pakopos pensijų fondus, rodo „Artea“ grupės klientų apklausos. Ekspertai palankiai vertina pasirinkimą toliau kaupti pensijų fonduose ir priduria, kad ilgalaikiam taupymui naudingi abu instrumentai, kurie papildo vienas kitą.
- Ordino „Už nuopelnus“ Didysis kryžius (Norvegija);
- „Jaroslavo Išmintingojo“ I laipsnio ordinas (Ukraina, abu 1998);
- Nacionalinio ordino „Už nuopelnus“ Didysis karininko kryžius (Prancūzija);
- „Trijų žvaigždžių“ ordino Didysis kryžius (Latvija, abu 2001);
- „Baltosios žvaigždės“ ordino Didysis kryžius (Estija, 2004);
- „Izabelės Katalikės“ ordino Didysis kryžius (Ispanija);
- ordino „Už nuopelnus“ Didysis kryžius (Vokietija, abu 2005);
- „Brangiosios karūnos“ ordino Didžioji juosta (Japonija);
- „Henriko Jūrininko“ ordino Didysis kryžius (Portugalija, abu 2007);
- „Karūnos ordino“ Didysis kryžius (Belgija, 2008);
- ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Komandoro kryžius su žvaigžde (Lenkija, 2009).
