Nusiteikimas vykdyti reformas gal ir yra, bet ar pakaks pajėgų

Valdančioji centro dešiniųjų koalicija suformuota po 2020 m. Seimo rinkimų. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Valdančiojoje koalicijoje stinga komunikacijos, kas savo ruožtu stabdo būtinų sprendimų, ypač susijusių su strateginėmis reformomis, priėmimą. Apžvalgininkai pastebi, kad vis dažniau valdantieji pralaimi svarbius balsavimus. Ilgainiui tokia situacija gali pavirsti vyriausybine krize. Ir premjerė pripažįsta, kad artimiausi keli mėnesiai aiškiai pademonstruos, ar tebėra valdančioji dauguma. Jeigu svarbiausiųjų reformų šiemet nepavyktų pastumti į priekį, tuomet, kaip tvirtina Ingrida Šimonytė, „reikės ieškoti kitų politinių sprendimų“.

Valdantieji nesugebėjo susitelkti ties keliais principinės svarbos klausimais.
Politologai pataria koalicijai nuolat ieškotis paramos net ir opozicijos gretose.
Liberalusis sparnas norėtų koalicinės tarybos, konservatoriai skeptiški tuo klausimu.
„Langas reformoms“ – tik šie metai, paskui bus vėlu, nes prasidės rinkiminis ciklas.

Sausį baigiantis pratęstai rudens Seimo sesijai valdančioji koalicija nesugebėjo susitelkti į kelis principinės svarbos klausimus, pasiūlytus Vyriausybės, – nepritarta privalomam medikų ir socialinės srities darbuotojų skiepijimui, jau pateikimo stadijoje „grąžintas iniciatoriams tobulinti“ projektas dėl automobilių taršos mokesčio.