Seimui pritrūko poros balsų patvirtinti privalomą medikų skiepijimą

Iš 123 ketvirtadienį plenariniame posėdyje dalyvavusių parlamentarų už tai, kad būtų priimtos Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisos balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo 53, susilaikė 10. 

Tarp susilaikiusių buvo ir trys valdančiosios Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovai Juozas Baublys, Ričardas Juška ir Jonas Varkalys. Pastarieji politikai neretai balsuoja taip pat, kaip opozicija. 

„Siūlyčiau kiekvieną dieną atsivertus kasdieninę statistiką pažiūrėti, kiek mirusių ir gulinčių reanimacijoje žmonių buvo skiepyti. Turėtumėt gėdos“, – po balsavimo sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Taip ji reagavo į „valstiečių“ frakcijos nario Dainiaus Kepenio teiginius, kad vakcinacija neturi reikšmingos įtakos užkertant kelią COVID-19.

„Tie žmonės, kurie kiekvieną dieną mato, kas darosi po skiepo, kurie žino, kad po žeme guli 4.680 žmonių su skiepu, jie tą supranta, ką daro, ir jie tikrai nebenori būti tos pasaulinės mafijos sąmokslo aukomis“, – kalbėjo D. Kepenis.

Statistikos departamento duomenimis, nuo pandemijos pradžios pilnai paskiepyti nuo COVID-19 mirė 704 žmonės.

Diskusijų Seime metu opozicinių frakcijų atstovai pasisakė griežtai prieš privalomą net ir dalies darbuotojų skiepijimą, valdantieji kalbėjo, kad analogiški įstatymai galioja daugelyje Europos valstybių. 

„Turime naudoti visą kompleksą priemonių užtikrinat kaip galima mažesnį ligos, viruso plitimą“, – sakė Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas.

„Kiekviena gyvybė yra verta Seimo narių pastangų imtis priemonių. Jei nesiimame priemonių, patys iš dalies turime prisiimti atsakomybę už kiekvieną mirtį“, – teigė jis.

I. Šimonytė tvirtino, kad labai svarbu, jog medikai galėtų savo darbą dirbti ramiai ir sklandžiai, kad patirtų kuo mažiau rizikų.

Opozicinės Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis sakė, kad įstatymo pataisos skaldo visuomenę, politikus ir yra nereikalingos. Jo duomenimis, tik apie 1% gydytojų, kurie tiesiogiai dirba su pacientais, yra nepasiskiepiję nuo COVID-19.

„Mūsų visa ugnis nukreipta į tą visuomenės dalį, kuri yra sąmoninga ir padeda kovoti su COVID-19“, – sakė jis.

Seimui nusprendus neįvesti privalomo skiepijimo medikams, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad parlamentas paprasčiausiai išreiškė savo požiūrį.

„Aš pamenu, kai buvo pirminis projektų variantas, kai buvo diskutuojama dėl daugiau grupių, buvo klausimas, kodėl jų nėra daugiau. Tada taip ir pasakiau, kad pradžioje pasižiūrėkime, kokią turime politinę valią ir koks yra pas mus požiūris į šitą klausimą. Parlamentas tą požiūrį išreiškė, dirbam toliau“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė jis.

„Ką tik sužinojau tą naujieną, tai yra tokia politinė valia“, – pridūrė ministras.

Pakeitimą inicijavo Vyriausybė, argumentuodama siekiu užtikrinti sveikatos apsaugos ir socialinės globos įstaigų darbą, sparčiai plintant COVID-19 omikron atmainai.

Įstatymo projekte siūlyta, kad dėl užkrečiamos ligos paskelbus ekstremalią situaciją ar karantiną, tam tikrų sričių darbuotojai galėtų dirbti tik pasiskiepiję nuo tos užkrečiamosios ligos ir tik tol, kol bus laikomi įgijusiais imunitetą nuo minėtos ligos.

Privalomą skiepijimą norėta įvesti asmenims, dirbantiems sveikatos priežiūros bei socialinės globos įstaigose, taip pat čia teikiantiems valymo, maisto tiekimo ir kitas paslaugas, į namus vykstantiems socialiniams darbuotojams.

Išimtis dėl privalomų skiepų norėta taikyti darbuotojams, kurie negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių bei tiems, kurie yra persirgę koronavirusu, kol bus laikomi įgijusiais imunitetą.

Nepasiskiepiję ir išimtims nepriklausantys darbuotojai būtų negalėję dirbti kontaktiniu būdu. Jei darbo pobūdis būtų leidęs, jie būtų galėję dirbti nuotoliniu būdu, jei ne – būtų perkelti į kitas pareigas, kurioms nereikia skiepytis, o jei tokios galimybės nėra – nušalinami nuo darbo nemokant atlyginimo. 

Praėjus trims mėnesiams nuo nušalinimo pradžios darbdavys būtų galėjęs nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėdamas išeitinės išmokos.

Pataisų kritikai tvirtino, kad pandemijos valdymo politika turi remtis pasitikėjimu, o ne prievarta.