2021-11-15 15:59

Baltijos šalių lyderiai ragina ES imtis migracijos politikos pokyčių, remia Lenkiją dėl 4 straipsnio aktyvavimo

Gitanas Nausėda, Lietuvos prezidentas, Egilsas Levitsas, Latvijos prezidentas, ir Alaras karisas, Estijos prezidentas. Janiso Laizanso („Reuters / „Scanpix“) nuotr.
Gitanas Nausėda, Lietuvos prezidentas, Egilsas Levitsas, Latvijos prezidentas, ir Alaras karisas, Estijos prezidentas. Janiso Laizanso („Reuters / „Scanpix“) nuotr.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai ragina Europos Komisiją (EK) greičiau imtis migracijos politikos peržiūros, išreiškia palaikymą Lenkijai, kurios pasienyje Baltarusijos teritorijoje susitelkė keli tūkstančiai migrantų. Anot Baltijos šalių vadovų, jeigu Lenkija nuspręstų aktyvuoti NATO ketvirtąjį straipsnį, tai kitos Baltijos valstybės tokį sprendimą palaikytų.

Palaikymą Lenkijai Gitanas Nausėda, Egilas Levitas ir Alaras Karisas įtvirtino pirmadienį pasirašytoje trijų šalių deklaracijoje.

Dokumente EK raginama ne tik teikti „pasiūlymus dėl būtinų ES migracijos ir prieglobsčio politikos teisinės sistemos pakeitimų“, bet ir užtikrinti „tinkamą ES finansinę paramą fizinės infrastruktūros statybai“.

Baltijos šalių lyderiai dar kartą pasmerkė Baltarusijos režimo veiksmus, kuriais migrantai naudojami politiniais tikslais, taip pat pakvietė ES ir NATO vadovus dėti „daugiau diplomatinių pastangų nelegalios migracijos kilmės šalyse pažabojimui“.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai teigė esantys susirūpinę dėl „Baltarusijoje esančių migrantų, kurie verčiami pažeisti Europos Sąjungos sieną, žmogaus teisių ir saugumo“, todėl ragina Baltarusijos autoritatinį lyderį Aliaksandrą Lukašenką ir jo režimą „laikyti atsakingą už prekybą žmonėmis“.

Palaikytų 4 straipsnio aktyvavimą

G. Nausėda pirmadienį bendroje spaudos konferencijoje teigė, kad Lietuva palaikytų Lenkijos sprendimą dėl migrantų krizės aktyvuoti ketvirtąjį NATO sutarties straipsnį.

„Jei padėtis dar labiau komplikuotųsi, neatmetame, kad bet kuriuo metu gali būti prašoma konsultacijų pagal ketvirtą NATO straipsnį. Tą gali daryti bet kuri sąjungininkė, kai manoma, kad kyla grėsmė jos saugumui ar teritoriniam vientisumui“, – pirmadienį spaudos konferencijoje Vilniuje sakė G. Nausėda.

Kad palaikytų Lenkijos veiksmus Vilniuje patvirtino ir Latvijos prezidentas E. Levitas, ir Estijos prezidentas A. Karisas.

4-asis NATO straipsnis numato, kad šalys tarpusavyje konsultuosis, jeigu bet kurios iš jų nuomone, kiltų grėsmė bet kurios šalies teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.

„NATO turėtų koreguoti savo planus, strategiją ir taktiką, ypač kalbant apie šį regioną, kuris ribojasi su Baltarusija“, – pažymėjo prezidentas.

Lietuvoje pirmadienį apsilankė Latvijos prezidentas E. Levitas ir Estijos prezidentas A. Karisas. Jie abu susitiko su Lietuvos prezidentu G. Nausėda. Nuotoliniu būdu su trimis Baltijos šalių vadovais kalbėjosi ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.

„Kaimynų ir sąjungininkų vienybė šiuo metu kaip niekada svarbi“, – bendrą Baltijos šalių prezidentų spaudos konferenciją Vilniuje pradėjo Lietuvos prezidentas G. Nausėda.

Praėjusią savaitę Baltarusijos pasienyje su Lenkija susitelkė keli tūkstančiai migrantų. Jie pasienyje įkūrė stovyklas ir vis bando pralaužti užkardas, kad patektų į Lenkiją.

Lietuvos pareigūnai baiminasi panašaus scenarijaus prie savo sienos su Baltarusija, todėl šalies pasienyje įvesta nepaprastojo padėtis.

Į Lietuvą šiemet neteisėtai pateko daugiau nei 4.200 migrantų.

Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.

52795
130817
52791