Demografija 2020 m.: pandemija paveikė visus rodiklius, mirusiųjų daugiausia nuo 1990 m.
2020 m. Lietuvoje mirė 13% daugiau žmonių negu 2019 metais.
„2020 metais mirė 43.400 žmonių, tai 5.100 (13,3%) daugiau negu 2019 metais. Mirusių žmonių skaičius, tenkantis 1.000 gyventojų, padidėjo nuo 13,7 (2019 metais) iki 15,5 (2020 metais)“, – rašoma pranešime.
„Tai didžiausias mirusiųjų padidėjimas per metus nuo 1990 metų“, – spaudos konferencijoje sakė Statistikos departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Inga Masiulaitytė-Šukevič.
Pasak jos, per mėnesį vidutiniškai miršta per 3.600 žmonių. Pernai lapkritį ir gruodį fiksuoti ženklūs mirtingumo šoktelėjimai, o gruodį jis buvo vienas didžiausių – 5.800 Lapkritį jis buvo kiek mažesnis – 4.300.
„Gruodį buvo fiksuotas vienas iš didžiausių mirtingumo šuolių“, – sakė I. Masiulaitytė-Šukevič.
Be to, pasak jos, pernai taip pat gimė mažiausiai kūdikių per trisdešimtmetį: gimė 24.500. Tai 11% mažiau nei 2019 metais. Daugiausiai kūdikių gimė liepos ir rugpjūčio mėnesiais – po 10% nuo visų gimusiųjų. Vasario, kovo ir gruodžio mėnesiais gimė mažiausiai kūdikių.
Pandemija paveikė visas demografijos charakteristikas
2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2.795.200 nuolatinių gyventojų – 1.100 daugiau negu prieš metus, remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. 2020 m. nuolatinių gyventojų skaičiaus pokyčiui įtakos turėjo teigiama neto tarptautinė migracija – 20.000 daugiau žmonių imigravo negu emigravo – ir neigiama natūrali gyventojų kaita – 18.900 daugiau žmonių mirė negu gimė kūdikių.
[infogram id="4dc7144d-3f1c-48f8-b87e-4220a8a8de20" prefix="Bra" format="interactive" title="Nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje 1996-2021 m."]
2021 m. pradžioje Lietuvos miestuose gyveno 1.885.900 arba 67,5% gyventojų, kaime – 909.300 – 32,4%. Moterys sudarė 53% visų nuolatinių gyventojų, 1.000 vyrų teko 1.128, skaičiuoja Statistikos departamentas.
Mažiau gimė, daugiau mirė
2020 m. gimė 24.500 kūdikių – 2.900 – 10,6% mažiau negu 2019 m., ir 2020 m. 1.000 gyventojų teko 8,8 gimusiojo (2019 m. – 9,8).
2020 m. mirė 43.400 žmonių – 5.100 arba 13,3% daugiau negu 2019 m. Mirusių žmonių skaičius, tenkantis 1.000 gyventojų, padidėjo nuo 13,7 (2019 m.) iki 15,5 (2020 m.).
Daugiau imigravo
2020 m. į Lietuvą imigravo 43.100 žmonių – 3.000 arba 7,5% daugiau nei 2019 m. Imigrantų skaičius, tenkantis 1.000 gyventojų, padidėjo nuo 14,3 (2019 m.) iki 15,4 (2020 m.).
2020 m. į Lietuvą grįžo gyventi 20.800 Lietuvos Respublikos piliečių, tai 400 arba 2% daugiau negu 2019 m. Jie 2020 m. sudarė beveik pusę (48,3%) visų imigrantų.
2020 m. į šalį imigravo 22.300 užsieniečių, tai 2.600 arba 13,2% daugiau negu 2019 m. Didžioji dalis (9.300 arba 41,8%) 2020 m. jų buvo Ukrainos piliečiai, 7.300 (32,7%) – Baltarusijos, 1.000 (4,4%) – Rusijos. Imigravusių Baltarusijos piliečių skaičius, palyginti su 2019 m., padidėjo 1,1 karto, Ukrainos – 5%, Rusijos piliečių sumažėjo – 3,2%.
Emigracija mažėjo
2020 m. iš Lietuvos emigravo 23.100 nuolatinių šalies gyventojų, tai 6.200 (21,2%) mažiau negu 2019 m. Emigrantų skaičius, tenkantis 1.000 gyventojų, sumažėjo nuo 10,5 (2019 m.) iki 8,3 (2020 m.).
Pernai 6.000 (26,2%) emigrantų išvyko į Jungtinę Karalystę, 3.800 (16,6%) – į Ukrainą, 2.100 (9,1%) – į Baltarusiją, 1.800 (7,7%) – į Vokietiją, 1/.700 (7,3%) – į Norvegiją. Emigravusiųjų į Jungtinę Karalystę skaičius, palyginti su 2019 m., sumažėjo 4.100 (40,3%), į Vokietiją – 800 (31,1%), į Norvegiją – 700 (28,9%), o padidėjo į Ukrainą – 1.600 (1,7 karto), Baltarusiją – 1.000 (1,9 karto).
Mažiau tuokėsi, mažiau ir išsituokė
2020 m. buvo įregistruota 15.200 santuokų ir 7.400 ištuokų. Santuokų skaičius, palyginti su 2019 m., sumažėjo 4.300 (22,1%), ištuokų – 1.300 (14,9%). 100 santuokų tenkančių ištuokų skaičius padidėjo nuo 44,5 (2019 m.) iki 48,9 (2020 m.).
[infogram id="db4d0d4f-ca6a-4506-b0a5-404e75f50883" prefix="vWW" format="interactive" title="Nuolatinių gyventojų skaičiaus pokytis 2011-2020 m."]
