Karantino švelninimas – trečiasis žingsnis: kas keičiasi
Pats karantinas, dėl koronaviruso plitimo grėsmės įvestas kovo 16 d., kol kas galioja iki gegužės 11 d. Vyriausybė dar nesvarsto klausimo dėl karantino eilinio pratęsimo, nors ir neatmeta tokios galimybės.
Tačiau jau trečią savaitę iš eilės Vyriausybė priima sprendimus dėl tam tikrų karantino režimo pašvelninimo.
Sienos
Priimtuoju nutarimu vėl įsigalioja leidimas Lietuvos piliečiams išvykti iš šalies.
Iki šiol išvykti iš Lietuvos buvo galima tik grįžtantiems į savo nuolatinę gyvenamąją vietą ar vykstant į darbo vietą, vykdant tarptautinius komercinius pervežimus.
Dabar šis apribojimas išbrauktas iš Vyriausybės nutarimo dėl karantino režimo taikymo.
Toks Lietuvos sienų atidarymas formaliai įsigalioja jau kitą savaitę, bet pareigūnai įspėja, kad tai dar anaiptol nereiškia absoliučios judėjimo laisvės sugrąžinimo. Mat kitos Europos šalys, taip pat ir Lietuvos kaimynės, tebėra uždariusios savo sienas arba taiko kitokius judėjimo apribojimus užsieniečiams.
Premjeras Saulius Skvernelis ketina artimiausiomis dienomis su Lenkijos vyriausybės vadovu Mateuszu Morawieckiu aptarti dėl koronaviruso grėsmės uždarytų sienų klausimą.
S. Skvernelio teigimu, preliminariai Lenkija pasiruošusi išlaikyti sienų kontrolę iki vasaros pradžios: „Kiek žinau intencijas, tai dėl Lenkijos sienų kol kas jie planuoja tęsti iki birželio mėnesio.“
Tuo metu Baltijos valstybių užsienio reikalų ministrai ketina jau trečiadienio vakare aptarti sienų tarp trijų šalių atidarymo galimybes. Tad tikimasi, kad artimiausiu metu Lietuvos piliečiams atsiras galimybė vykti į Latviją ir Estiją.
Be to, Lietuva yra paskelbusi, kad iki gegužės 14 d. pratęsia kovo viduryje įvestą valstybės sienos su Latvija ir Lenkija kontrolę, siekdama užtikrinti draudimą į šalį atvykti užsieniečiams karantino laikotarpiu. Nėra pranešta apie šios kontrolės panaikinimą, tad ji bus tęsiama iki numatytojo termino.
Skrydžiai
Pagal atnaujintą Vyriausybės nutarimą dėl karantino režimo taikymo, nuo gegužės 10 d. bus leidžiami riboti reguliarūs keleiviniai skrydžiai.
Balandžio 4 d. Lietuvos oro erdvė buvo uždaryta, tad skrydžiai yra šiuo metu galimi tik su specialiu susisiekimo ir užsienio ministrų leidimu.
Naujuoju nutarimu nustatyta, kad absoliutus draudimas yra naikinamas, bet tik tiems skrydžių maršrutams, kurių atnaujinimui pritars Vyriausybė, gavusi užsienio reikalų ministro siūlymą.
Skelbta, kad „Lufthansa“ pasirengusi atnaujinti praretintus reguliarius skrydžius į Vilniaus oro uostą nuo gegužės 11-osios, „Air Baltic“ žada nuo gegužės 13 d. kasdien po vieną kartą skraidyti maršrutu Ryga-Vilnius-Ryga. SAS, LOT, „Wizzair“ ir „Ryanair“ irgi turi planų pamažu atnaujinti reguliarų susisiekimą su Lietuvą.
Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius pripažino, kad pirmieji atnaujinti skrydžiai galėtų būti į Latviją, Vokietiją, Lenkiją. Pasak jo, daug kas priklauso ir nuo priimančių šalių taisyklių: „Vokietijoje ir Lenkijoje tebegalioja dviejų savaičių piliečių karantinavimas. Piliečiai, kurie išskris į tas šalis, privalės laikytis karantino sąlygų. Čia turėtų būti abipusis susitarimas dėl tų sąlygų švelninimo. Jeigu tai vyks, be abejo, mes iš karto stengsimės sudaryti sąlygas skrydžiams.“
Todėl spėjama, kad tik po to, kai Europos šalys ims drąsiau švelninti įvestus ribojimus, skrydžių iš Vilniaus, Kauno ir Palangos gali pagausėti. Tai gali vykti tik nuo šios vasaros. O sugrįžimas prie daugiau ar mažiau įprastų tvarkaraščių, specialistų vertinimu, galimas tik kitąmet ar net 2022-aisiais.
Sveikatos priežiūra
Atnaujinamos ribotos sveikatos priežiūros planines paslaugos.
Pagal iki šiol galiojusį nutarimą nuo pat karantino pradžios buvo teikiama tik būtinoji sveikatos priežiūra. Dabar Vyriausybė nustatė, kad tokios paslaugos galės būti teikiamos „tik tada, kai sveikatos priežiūros įstaiga, nepriklausomai nuo jos pavaldumo, įgyvendins visus valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo nustatytus reikalavimus“.
Tarp tokių reikalavimų – suderinti ir patvirtinti planinių stacionarinių bei ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų etapiško atnaujinimo ir teikimo įstaigoje planai.
VERSLO TRIBŪNA
Lietuva užima vis ryškesnę vietą Europos mažmeninės prekybos inovacijų žemėlapyje – startuolių integracijos į didžiųjų prekybos įmonių veiklą tampa nebe pavienėmis iniciatyvomis, bet nuoseklia strategija, darančia mūsų šalį ne pigios darbo jėgos, o talentų ir jų idėjų testavimo aikštele. „IKI Lietuva“ generalinė direktorė Nijolė Kvietkauskaitė sako, kad vyksta fundamentalus pokytis – jei anksčiau lietuvių prekybininkai važinėjo semtis patirties į užsienį, tai dabar jau mūsų šalis tarptautiniu mastu demonstruoja pavyzdį, kaip inovatyvias idėjas paversti realiais sprendimais.
Didelio masto, technologiniu požiūriu sudėtingi projektai tampa vis dažnesne Lietuvos įmonių realybe. Tačiau jų finansavimas neretai tampa iššūkiu dėl didelės kapitalo apimties, ilgo atsiperkamumo laikotarpio ir su tuo susijusių rizikų. Šią spragą rinkoje siekiama užpildyti pasitelkiant ILTE paskolas iš finansinės priemonės „Milijardas verslui“, suteikiančias galimybę įmonėms pasiskolinti iki 150 mln. eurų tiesioginių ar subordinuotų paskolų atvejais ir iki 250 mln. eurų sindikuotų paskolų atvejais. Apie tai, kokiems verslams šiuo metu toks finansavimas aktualiausias, pasakoja nacionalinio plėtros banko valdybos narė ir Klientų finansavimo tarnybos vadovė Giedrė Gečiauskienė.
Vilniaus miesto klinikinė ligoninė (VMKL) stiprina pozicijas šalies sveikatos priežiūros sektoriuje. Po koronaviruso (COVID-19) pandemijos, kai beveik visos paslaugos ligoninėje buvo sustabdytos, ji ne tik sėkmingai sugrįžo į sveikatos priežiūros sektorių ir pilnai atstatė buvusių paslaugų teikimą, sulaukia dar daugiau pacientų nei iki pandemijos, bet ir pradėjo teikti naujas paslaugas, kurių spektrą vis plečia. Per daugiau nei dvejus metus pavyko pasiekti reikšmingą proveržį – teikiamų paslaugų rodiklis pakilo nuo 68 iki 98 procentų. Taip pat gydymo įstaiga yra modernizuojama, įsigyjama pažangiausia įranga, o ligoninės medikai pirmieji Lietuvoje ir Baltijos šalyse išbando inovatyvius gydymo būdus ir pradeda juos taikyti gydant pacientus.
Norite būti ramūs dėl savo verslo veiklos tęstinumo – užtikrinkite, kad tinkamai veiktų IT ir ryšio infrastruktūra. Bėda ta, kad dėl objektyvių priežasčių dažnoje organizacijoje IT tinklo priežiūra prisimenama tik nutikus rimtam incidentui. Suprantantys, kokias pasekmes gali sukelti priverstinis verslo sustojimas, vis dažniau renkasi modernią priežiūrą: tinklo operacijų centrą, vadinamą NOC (angl. Network Operations Center).
Taip pat nustatyta pareiga įstaigoms, priklausančioms nacionalinei sveikatos sistemai, visus paciento duomenis, susijusius su teikiamomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis tvarkyti tik per e. sveikatos sistemą.
Tad nors šios Vyriausybės patvirtintos nuostatos įsigalioja jau nuo šio ketvirtadienio, kiekviena įstaiga atskirai praneš pacientams, nuo kada ir kokia tvarka atnaujins planinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimą.
Visų odontologijos paslaugų leidimas nėra numatytas naujuoju Vyriausybės nutarimu. Kaip ir iki šiol bus galima teikti tik būtinąją odontologinę pagalbą.
Prekyba, paslaugos
Leista prekyba pilna apimtimi visose prekybos vietose, t. y. tiek turgavietėse, tiek viešose vietose. Šiuo metu turgavietėse galima prekiauti maisto produktais, augalais, išskyrus skintas gėles, sėklomis ir trąšomis, tačiau neleidžiama drabužių ir kitų pramonės prekių prekyba.
Vyriausybė nustatė, kad prekybinė veikla „gali būti vykdoma, jei ribojamas pirkėjų srautas, t. y. užtikrinamas ne mažesnis kaip 10 kv. m vienam pirkėjui tenkantis prekybos plotas arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas pirkėjas, bei užtikrinamos būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, darbuotojų ir pirkėjų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygos“.
„Tuo atveju, jei prekybos vieta negali užtikrinti nustatomų reikalavimų, prekyba joje negalės būti vykdoma“, – pabrėžė ministrų kabinetas.
Išbrauktas anksčiau Vyriausybės nustatytas apribojimas prekybos ir paslaugų teikimo vietose lankytis tik po vieną šeimos narį.
Nutarimu taip pat leista vykdyti ne tik trumpalaikio pobūdžio, t. y. iki 20 min. trunkančias paslaugas uždarose patalpose, bet ir ilgiau trunkančias paslaugas, tačiau ribojant lankytojų srautą. Taip pat leista teikti paslaugas, kurių teikimas vyksta atviroje erdvėje, kadangi, pasak Vyriausybės nutarimo aiškinamojo rašto, „viruso plitimo rizika lauko sąlygomis laikantis papildomų saugos ir higienos reikalavimų yra itin maža“. Bus leidžiama tokia veikla kaip, pvz., šunų dresavimo paslaugos, fotografavimas atvirose erdvėse, jodinėjimas, orientacinių žaidimų nedidelėms asmenų grupės vykdymas ir kt.
Laisvalaikis, sportas
Vyriausybė taip pat buvo į projektą įtraukusi palengvinimą leisti nedidelius renginius atvirose erdvėse, kai juose dalyvauja iki 10 asmenų, tačiau šio siūlymo atsisakyta, BNS informavo Vyriausybės atstovai.
Bet laisvalaikio laisvalaikio užsiėmimai atviroje erdvėje, jeigu užtikrinamas ne mažesnis kaip 10 kv. m plotas vienam dalyviui, bus leisti. Iki šiol tokia veikla buvo galima tik golfo ir lauko teniso aikštynuose, lauko šaudyklose, kartodromuose, vandenlenčių parkuose.
Leista lankytis apžvalgos bokštuose.
Atnaujinamos individualios sporto treniruotes ne tik atvirose erdvėse, bet ir uždarose erdvėse. „Treniruočių metu turi būti ribojamas sportuojančių asmenų srautas – ne mažesnis kaip 10 kv. m plotas, tenkantis vienam lankytojui, ir ne mažesnis nei 10 m atstumas tarp asmenų ir (ar) asmenų grupių, taip pat užtikrinamos visos visuomenės sveikatos saugos ir higienos priemonės“, – paaiškinta Vyriausybės nutarimo lydraštyje.
Nebebus taikomas draudimas „Europos klubų komandinių sporto šakų turnyrams besirengiančių sportininkų aukšto meistriškumo sporto pratyboms“.
Kaukės
Leista nedėvėti veido kaukių būnant erdvėse, nutolusiose nuo gyvenamųjų vietų, automobiliuose, jeigu juose yra tik vairuotojas ir artimiausi giminaičiai, taip pat profesionaliems sportininkams treniruočių metu.
Be to, nustatyta, kad kaukės nėra būtinos vaikams iki 6 m. amžiaus.
Aurelijus Veryga, sveikatos apsaugos ministras, aiškino, kad Vyriausybei pasiūlyti „tam tikri pakeitimai, susiję su sportininkais, kad nereikėtų nešioti kaukių tiems, kurie sportuoja, nes nelabai ir fiziškai įmanoma tą padaryti“.
„Kitas siūlymas susijęs su vietomis, kur žmonės yra nutolę nuo gyvenamų vietų, yra didelis atstumas tarp asmenų, kad ten tų priemonių nereikėtų, nes kildavo diskusijų, ar miške reikia, jei vienas vaikštau“, – pridūrė jis.
Tokiose vietose būti be kaukės galima tik tuomet, kai aplink 20 m spinduliu nėra kitų žmonių.
Bet sveikatos ministras pabrėžė, kad nėra planuojama jau artimiausiu metu visiškai atsisakyti nurodymo dėvėti kaukes ar kitas veidą dengiančias priemones.
Būnant viešose vietose jas dėvėti privaloma nuo balandžio 10 d.
