Prognozės šiemet kabo „ant siūlo“

Lietuvos ekonomikos augimas 2018 m. viršijo prognozes ir buvo kiek spartesnis – šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 3,6%. Šiems metams pranašaujamas kiek nuosaikesnis augimas – apie 2,7%, tačiau ekonomistai niūrių perspektyvų nepiešia – optimistinėse prognozėse pastebimos teigiamos tendencijos migracijos fronte, atlyginimų augimas, didesnis vidaus vartojimas etc. Tačiau, ko gero, šiemetinės prognozės kaip niekad „kabo ant siūlo“ – pasaulis vis dar tebėra savotiškas „Brexit“ reikalų bei prekybinių karų įkaitas.

2018 m. pabaigoje Lietuvos BVP siekė 45,2 mlrd. Eur – tai 3,6% daugiau, palyginti su 2017 m. nacionalinės ekonomikos apimtimi. Ekonomistai tikina, kad vienas svarbiausių ūkio augimo veiksnių yra stipri vidaus paklausa. Ją didina ir gyventojų vartojimas, ir investicijos. Tikimasi, kad ir šiemet namų ūkių vartojimas augs – tam prielaidas sudaro sparčiai kilsiantys atlyginimai. Be to, pernai didėjo ir užimtųjų žmonių skaičius, o jie, savo ruožtu, taip pat prisidėjo prie didėjančio vidaus vartojimo. Investicijų didinimui įtaką turės įmonių siekiai skaitmeninti ir automatizuoti gamybos procesus – pirmiausia, dėl brangstančios darbo jėgos. Be to, investicijų srautus papildys ir pinigai iš ES paramos fondų.

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, mano, kad silpnės migracijos tempas, o kadangi imigracija išliks stabili, šiemet Lietuvoje pirmą kartą dėl tarptautinės migracijos gyventojų skaičius ne mažės, o padidės. Ekonomistas akcentuoja gerą žinią: pasak jo, per pastarąjį ekonomikos ciklą Baltijos šalyse nesusiformavo NT burbulai, kredito plėtra buvo subalansuota, fiskalinė politika ekonomikos neperkaitino, įmonių konkurencingumo nepamynė net sparčiai augančios darbo sąnaudos. Dėl to, ekonomisto nuomone, Baltijos šalys išlieka gerai pasiruošusios galimiems iššūkiams ir sukrėtimams.

Nors kol kas auganti Lietuvos ekonomika yra gana atspari sunkiai prognozuojamai tarptautinei aplinkai, užsimerkti prieš rizikos ženklus nederėtų. Pasauliniame ekonomikos vandenyne neramu, todėl bet koks scenarijus gali pakoreguoti ir Lietuvos BVP augimą. Tad daug kas šiemet ekonomikoje gali priklausyti nuo turinio, kuris eis po žodelio „jeigu“. Į sąrašą veiksnių, vienaip ar kitaip galėsiančių daryti įtaką pasaulio ekonomikos augimui, galima įrašyti „Brexit“ reikalus. Kol kas dvejus metus trunkančios britų dvejonės, ginčai ir nuolaidų iš ES kaulijimas neleidžia bent numatyti šio proceso/chaoso baigties. Ir nors p. Mačiulis tikina, kad „Brexit“ yra Jungtinės Karalystės drama, o ne likusio pasaulio“, bent jau Europos Sąjungos ramybė yra išties sutrikdyta. Iš tiesų, „Brexit“ nėra Lietuvos drama, tačiau nesėkmingas šios dramos finalas mūsų šaliai gali atsiliepti per suprastėjusius mūsų prekybos partnerių, labiau priklausančių nuo JK, reikalus.

Kol kas rizikos zonoje išlieka sulėtėjusi euro zonos ekonomikos plėtra, ypač — Vokietijoje. Kuri, beje, yra viena svarbiausių Lietuvos eksporto rinkų – su šios šalies pramone yra tampriai susijusi Lietuvos apdirbamoji pramonė. Nurimti neleidžia ir prekybinė nesantaika tarp JAV ir Kinijos. Ekonomistai perspėja: jei šioms dviems šalims nepavyks susitarti ir bus įvesti nauji importo tarifai, neigiamas pasekmes pajustų visas pasaulis, visos finansų įstaigos. Tačiau Lietuvos ekonomistai tokioje kol kas hipotetinėje situacijoje ypatingos grėsmės mūsų šaliai neįžvelgia – esą Lietuva šiame ekonomikos cikle vystėsi gana pavyzdingai, tad net išorinio sukrėtimo atveju, tikėtina, išvengtų nuosmukio.

VŽ nuomone, net ir gana optimistiškų prognozių fone reikia būti viskam pasiruošusiems. Kaip vystysis ir išsirutulios pasaulį neraminančios problemos vienaip ar kitaip šiemet turėtų išaiškėti – kol kas aišku tik tiek, kad šiemetinės prognozės gali būti pačios netiksliausios. Pasaulis mokosi gyventi su cunamio bangoms prilygstančiais iššūkiais, tačiau vėjo kryptys — sunkiai nuspėjamos.