Ekspertai: šiemet yra rizikų, kurios ribos BVP augimą
Varo vidaus paklausa
Darius Imbrasas, Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas, komentuodamas trečiadienį Statistikos departamento paskelbtą 2018 m. BVP augimo rezultatą, atkreipė dėmesį, kad praėjusių metų pabaigoje šalies ekonomika spurtavo.
„Dėl sausros padarinių 2018 m. trečiąjį ketvirtį prislopęs Lietuvos ekonomikos augimas ketvirtąjį ketvirtį vėl paspartėjo. Didelę įtaką sparčiai ūkio raidai daro stipri vidaus paklausa, ypač namų ūkių vartojimas“, – savo komentare teigė p. Imbrasas.
Jo teigimu, LB tebesitiki, kad ir šiemet šalies ūkio plėtra bus pakankamai sparti, „tačiau yra nemažai rizikų, kurios gali reikšmingai apriboti ūkio augimą“.
„Vienas svarbiausių ūkio augimo veiksnių yra stipri vidaus paklausa. Ją didina ir gyventojų vartojimas, ir investicijos. Pastarųjų augimui didžiausią įtaką daro dėl brangstančios darbo jėgos ir darbuotojų trūkumo didėjančios įmonių paskatos skaitmeninti ir automatizuoti gamybos procesus, istorines aukštumas pasiekęs gamybos pajėgumų panaudojimo lygis, taip pat gausėjantys investiciniams projektams finansuoti skirti Europos Sąjungos paramos lėšų srautai“, – teigia analitikas.
„Nors sparčiai kilsiantys atlyginimai ir toliau bus pagrindinis namų ūkių vartojimą didinsiantis veiksnys ir šiais metais, nuo metų pradžios įsigalioję valdžios institucijų sprendimai taip pat reikšmingai prisidės prie namų ūkių vartojimo augimo. Dėl šių sprendimų namų ūkių disponuojamosios pajamos turėtų padidėti maždaug 530 mln. Eur. Jei namų ūkiai visą šią sumą išleistų papildomoms prekėms ir paslaugoms įsigyti, tai galėtų padidinti namų ūkių vartojimo augimą beveik 1,9 proc. punkto“, – įsitikinęs p. Imbrasas.
Tiesa, jo nuomone, aptariamų valdžios sprendimų poveikis bendram ūkio augimui 2019 m. bus reikšmingai mažesnis: „Pvz., LB vertinimu, iki 2018 m. birželio 28 d. priimti mokesčių, socialinio draudimo ir pensijų kaupimo sistemos pakeitimai, kurie namų ūkių disponuojamąsias pajamas turėtų padidinti 240 mln. Eur, ūkio augimą turėtų paspartinti 0,2 proc. punkto. Tam didžiausią įtaką turės namų ūkių apsisprendimas, kurią gautų papildomų pajamų dalį jie skirs vartojimui, ir prastesnė grynojo eksporto raida, ribosianti teigiamą didesnės vidaus paklausos poveikį. Be to, verta nepamiršti, kad dar 184 mln. Eur namų ūkiai gaus dėl anksčiau priimto sprendimo indeksuoti senatvės pensijas.“
LB vertinimu, šiais metais šalies ūkio plėtra turėtų sulėtėti, tačiau ir toliau bus gana sparti. Prognozuojamas ūkio augimas 2019 m. sudarys 2,8%.
„Ekonomikos augimą turėtų pristabdyti susilpnėjusi užsienio paklausa. Taip pat šiuo metu stebima nemažai rizikų, kurios gali nulemti ir mažiau palankią ūkio raidą. Kaip Lietuvai svarbiausias rizikas, galima išskirti neapibrėžtumą dėl „Brexit“ baigties, tarptautinės prekybos suvaržymų didėjimą ir lėtesnį, nei šiuo metu numatomas, pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių augimą“, – apibendrino p. Imbrasas.
„Lietuva nėra joks saugus uostas Europoje“
Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas, savo komentare irgi atkreipė dėmesį, kad praėjusių metų paskutinį ketvirtį BVP augimas paspartėjo.
„Kaip ir tikėtasi, metinis pokytis buvo gerokai didesnis negu pokytis trečią ketvirtį (2,6%), kai neigiamą įtaką augimui padarė ketvirtadaliu mažesnis grūdų derlius Lietuvoje“, – tvirtino p. Povilauskas.
„Šiemet ūkio plėtra bus kuklesnė – tikimės 2,9% Lietuvos BVP padidėjimo. Kadangi nominalusis BVP praėjusiais metais augo 7,1%, o nacionalinio ir „Sodros“ biudžeto mokesčių pajamos didėjo sparčiau, biudžeto pajamų ir BVP santykis praėjusiais metais Lietuvoje pagerėjo“, – pridūrė jis.
SEB ekonomistas taip pat teigė, kad nors lūkesčiai dėl pagrindinių eksporto rinkų augimo yra prastesni, investicijų mastas Lietuvoje tebeauga.
„Tikėtina, kad ir šiemet investicijos augs, tik lėčiau, o sparčiau turėtų didėti valstybinių įmonių ir kitų valstybės institucijų investicijos. Gyvenamojo būsto rinkoje šiemet gyvenamųjų būstų turėtų būti pastatyta panašiai kaip ir 2018 m. Prekybininkams paskutinis 2018 m. ketvirtis ir vėl buvo dosnus. Mažmeninės prekybos apyvarta paskutinį ketvirtį buvo beveik dešimtadaliu (9,2%), įvertinus infliaciją – 6,5% didesnė negu prieš metus. Toks augimo tempas nestebina atsižvelgus į tai, kad vidutinis darbo užmokestis praėjusį ketvirtį augo tik truputį lėčiau negu trečią ketvirtį, kai metinis darbo užmokesčio į rankas pokytis siekė 9%. Be to, užimtųjų skaičius praėjusiais metais, priešingai negu 2017 m., didėjo, tad tai irgi skatino vartojimą“, – komentavo jis.
Apibendrindamas savo prognozes p. Povilauskas tvirtina: „Lietuva nėra joks saugus uostas Europoje – lėčiau auganti euro zonos ekonomika darys neigiamą įtaką ir mūsų šalies ekonomikai. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad jeigu ne ketvirtadaliu prastesnis grūdų derlius Lietuvoje, šalies BVP pokytis 2018 m. būtų buvęs 0,3 proc. punkto didesnis. Todėl, jeigu šiemet grūdų bus užauginta panašiai kaip ir 2016–2017 m., šių metų BVP augimo tempas iš karto padidės 0,3 proc. punkto. SEB bankas prognozuoja, kad Lietuvos BVP šiemet didės 2,9%, o ateinančiais – 2,4%.“
Kiek kilstelėjo prognozę
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, mano, kad „beveik visų didžiųjų ekonomikų augimas pastaruoju metu sulėtėjo arba visai sustojo“. Jis prognozuoja, kad tai bus tik sulėtėjimas, o ne plataus masto nuosmukis, kita vertus, anot jo, „daug kas priklausys nuo ekonominės politikos sprendimų“.
„Vis dėlto, greta neigiamų išorinių veiksnių fiksuojamos ir teigiamos migracijos bei darbo rinkos tendencijos, taip pat kiti struktūriniai pokyčiai, todėl „Swedbank“ ekonomistai šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę padidino iki 2,7%“, — spaudos konferencijoje trečiadienį sakė p. Mačiulis.
Pernai lapkritį „Swedbak“ prognozavo, kad 2019 m. ekonomika augs 2,5%.
VERSLO TRIBŪNA
Seime vėl pasirodžius iniciatyvoms plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant alkoholinių gėrimų ir konservuotų maisto produktų pakuotes, ekspertai perspėja: tai gali sugriauti sėkmingai veikiančią dabartinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pabranginti prekes ir sukelti kitų nepatogumų vartotojams. Be to, tai nebūtinai atneštų laukiamą efektą – didesnį stiklo pakuočių surinkimą bei švaresnę aplinką.
Šiemet „Eurovaistinė“ pripažinta geriausiai klientus aptarnaujančiu vaistinių tinklu Lietuvoje. Rugpjūtį tyrimų bendrovės „DIVE Lietuva“ paskelbti vaistinių sektoriaus klientų aptarnavimo kokybės tyrimo rezultatai rodo, kad bendrus kriterijus tinklas išpildė 85,28 procentais ir užėmė sektoriaus lyderio poziciją. „Eurovaistinės“ vaistinių tinklo vadovas Laurynas Mickevičius sako, kad sėkmė nėra atsitiktinumas – bendrovė nuosekliai investuoja į darbuotojų mokymus, vaistinių modernizavimą ir klientų patirties valdymą.
Malkų įlankos terminalas, UAB (MĮT) pradėjo veiklą prie krantinės, kuri šiandien būtų tinkama tik nedidelei daliai šiuo metu aptarnaujamų laivų. Dabar bendrovė – vienas didžiausių medienos, birius krovinius kraunančių krovos terminalų Klaipėdos uoste, užsitarnavusi patikimos ir klientų patogumui dirbančios įmonės reputaciją. Kaip subalansuoti aukštą paslaugų kokybę, pavyzdinį darbo efektyvumą ir minimalų poveikį aplinkai, kalbamės su 25 metų sukaktį žyminčio terminalo vadovu Juliumi Kiršiu.
Šiandieniniame pasaulyje, kuriame verslų partnerystės keičiasi kaip oro sąlygos, „MV GROUP Distribution LT“ daugiau kaip 30 metų išlieka patikimu partneriu daugeliui tarptautinių prekių ženklų. Kaip pavyksta išlaikyti šiuos santykius dešimtmečiais, kai rinkos sparčiai keičiasi, o konkurencija tik auga? Kodėl kai kurie ryšiai nutrūksta, o kiti išlieka tvarūs ir tik stiprėja? Atsakymas slypi ne marketingo šūkiuose, o kasdienės veiklos detalėse.
„Tikėtina, kad migracija ir toliau mažės, o imigracija išliks stabili, dėl to šiemet Lietuvoje pirmą kartą dėl tarptautinės migracijos gyventojų skaičius ne sumažės, o padidės. Dar viena džiuginanti tendencija — toliau sparčiai didėjantis darbo jegos aktyvumas. Pagal šį rodiklį Lietuva jau pralenkė ES vidurkį. Įvertinus ir tai, kad realus darbo užmokestis po mokesčių šiemet augs daugiau kaip 11%, nėra daug prielaidų lėtesniam namų ūkių vartojimo augimui“, — kalbėjo p. Mačiulis.
Jis sutiko, kad investicijų augimas taip pat nesulėtės, „tik šiemet jis bus mažiau koncentruotas NT sektoriuje“.
Pasak p. Mačiulio, „per pastarąjį ekonomikos ciklą Baltijos šalyse nesusiformavo NT burbulai, kredito plėtra buvo subalansuota, fiskalinė politika ekonomikos neperkaitino, įmonių konkurencingumo nepamynė net sparčiai augančios darbo sąnaudos“.
„Dėl to Baltijos šalys išlieka gerai pasiruošusios galimiems iššūkiams ir sukrėtimams“, — tvirtino ekonomistas.
Nerimauja dėl Vokietijos rodiklių
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pastebi, kad pernai ketvirtojo ketvirčio ūkio augimas buvo sparčiausias per pastaruosius penkerius metus.
„Taigi, kol kas Lietuvos ekonomika išlaiko augimo trajektoriją ir demonstruoja stebėtiną atsparumą neigiamai tarptautinei aplinkai. Itin geras ketvirtojo ketvirčio rezultatas taip pat rodo, kad trečią ketvirtį fiksuotą ženklų Lietuvos BVP sulėtėjimą labiausiai lėmė techniniai veiksniai, bet ne faktinės pagrindinių Lietuvos ekonomikos sektorių problemos. Tiek ketvirtąjį 2018 m. ketvirtį, tiek ir per visus 2018 m. Lietuvos ekonomikos augimas buvo neblogai subalansuotas. Stabilų augimo tempą pademonstravo daugiau nei 60% visos produkcijos eksportuojanti Lietuvos pramonė, kuri pernai 7,1% padidino gamybos apimtis. Augimo apsukų nelėtina ir transporto sektorius, ypač kelių transporto segmentas, kur krovinių pervežimo apimčių augimas apskritai yra dviženklis“, — VŽ atsiųstame komentare teigia p. Izgorodinas.
Jo nuomone, „vertinant trumpalaikes Lietuvos ekonomikos perspektyvas, didžiausios rizikos zonoje ir toliau išlieka sulėtėjusi euro zonos ekonomikos plėtra, o ypač – pastaruoju metu stebimi itin prasti signalai Vokietijos pramonėje, su kuria itin tampriai yra susijusi Lietuvos apdirbamoji gamyba“. Pasak ekonomisto, „egzistuoja reali grėsmė, kad dėl prastų pramonės rezultatų Vokietijos ekonomikos augimas 2018 m. gale – 2019 m. pradžioje gali būti neigiamas, kas . šių metų pradžioje gali apriboti ir Lietuvos kontraktinės gamybos rodiklius“.
Kita vertus, anot p. Izgorodino, „bent kol kas prasti Vokietijos pramonės rodikliai išskirtinai fokusuojasi automobilių gamybos segmente, tad „nurašyti“ Vokietijos pramonę šiuo metu būtų tikrai per anksti“. Todėl ir šis ekonomistas šiemet prognozuoja stabilų ir tvarų Lietuvos ūkio augimą.
