Ekspertai: šiemet yra rizikų, kurios ribos BVP augimą

Publikuota: 2019-01-30
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Pernykštis bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas 3,6% buvo kiek spartesnis nei prognozuota. Ekonomistai teigia, kad ir šiemet šalies ūkio plėtra bus pakankamai sparti. Tiesa, koją tam gali pakišti įvairios rizikos.

Varo vidaus paklausa

Darius Imbrasas, Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas, komentuodamas trečiadienį Statistikos departamento paskelbtą 2018 m. BVP augimo rezultatą, atkreipė dėmesį, kad praėjusių metų pabaigoje šalies ekonomika spurtavo.

nuotrauka:: 1right

„Dėl sausros padarinių 2018 m. trečiąjį ketvirtį prislopęs Lietuvos ekonomikos augimas ketvirtąjį ketvirtį vėl paspartėjo. Didelę įtaką sparčiai ūkio raidai daro stipri vidaus paklausa, ypač namų ūkių vartojimas“, – savo komentare teigė p. Imbrasas.

Jo teigimu, LB tebesitiki, kad ir šiemet šalies ūkio plėtra bus pakankamai sparti, „tačiau yra nemažai rizikų, kurios gali reikšmingai apriboti ūkio augimą“.

„Vienas svarbiausių ūkio augimo veiksnių yra stipri vidaus paklausa. Ją didina ir gyventojų vartojimas, ir investicijos. Pastarųjų augimui didžiausią įtaką daro dėl brangstančios darbo jėgos ir darbuotojų trūkumo didėjančios įmonių paskatos skaitmeninti ir automatizuoti gamybos procesus, istorines aukštumas pasiekęs gamybos pajėgumų panaudojimo lygis, taip pat gausėjantys investiciniams projektams finansuoti skirti Europos Sąjungos paramos lėšų srautai“, – teigia analitikas.

„Nors sparčiai kilsiantys atlyginimai ir toliau bus pagrindinis namų ūkių vartojimą didinsiantis veiksnys ir šiais metais, nuo metų pradžios įsigalioję valdžios institucijų sprendimai taip pat reikšmingai prisidės prie namų ūkių vartojimo augimo. Dėl šių sprendimų namų ūkių disponuojamosios pajamos turėtų padidėti maždaug 530 mln. Eur. Jei namų ūkiai visą šią sumą išleistų papildomoms prekėms ir paslaugoms įsigyti, tai galėtų padidinti namų ūkių vartojimo augimą beveik 1,9 proc. punkto“, – įsitikinęs p. Imbrasas.

Tiesa, jo nuomone, aptariamų valdžios sprendimų poveikis bendram ūkio augimui 2019 m. bus reikšmingai mažesnis: „Pvz., LB vertinimu, iki 2018 m. birželio 28 d. priimti mokesčių, socialinio draudimo ir pensijų kaupimo sistemos pakeitimai, kurie namų ūkių disponuojamąsias pajamas turėtų padidinti 240 mln. Eur, ūkio augimą turėtų paspartinti 0,2 proc. punkto. Tam didžiausią įtaką turės namų ūkių apsisprendimas, kurią gautų papildomų pajamų dalį jie skirs vartojimui, ir prastesnė grynojo eksporto raida, ribosianti teigiamą didesnės vidaus paklausos poveikį. Be to, verta nepamiršti, kad dar 184 mln. Eur namų ūkiai gaus dėl anksčiau priimto sprendimo indeksuoti senatvės pensijas.“

LB vertinimu, šiais metais šalies ūkio plėtra turėtų sulėtėti, tačiau ir toliau bus gana sparti. Prognozuojamas ūkio augimas 2019 m. sudarys 2,8%.

„Ekonomikos augimą turėtų pristabdyti susilpnėjusi užsienio paklausa. Taip pat šiuo metu stebima nemažai rizikų, kurios gali nulemti ir mažiau palankią ūkio raidą. Kaip Lietuvai svarbiausias rizikas, galima išskirti neapibrėžtumą dėl „Brexit“ baigties, tarptautinės prekybos suvaržymų didėjimą ir lėtesnį, nei šiuo metu numatomas, pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių augimą“, – apibendrino p. Imbrasas.

„Lietuva nėra joks saugus uostas Europoje“

Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas, savo komentare irgi atkreipė dėmesį, kad praėjusių metų paskutinį ketvirtį BVP augimas paspartėjo.

nuotrauka:: 2left

„Kaip ir tikėtasi, metinis pokytis buvo gerokai didesnis negu pokytis trečią ketvirtį (2,6%), kai neigiamą įtaką augimui padarė ketvirtadaliu mažesnis grūdų derlius Lietuvoje“, – tvirtino p. Povilauskas.

„Šiemet ūkio plėtra bus kuklesnė – tikimės 2,9% Lietuvos BVP padidėjimo. Kadangi nominalusis BVP praėjusiais metais augo 7,1%, o nacionalinio ir „Sodros“ biudžeto mokesčių pajamos didėjo sparčiau, biudžeto pajamų ir BVP santykis praėjusiais metais Lietuvoje pagerėjo“, – pridūrė jis.

SEB ekonomistas taip pat teigė, kad nors lūkesčiai dėl pagrindinių eksporto rinkų augimo yra prastesni, investicijų mastas Lietuvoje tebeauga.

„Tikėtina, kad ir šiemet investicijos augs, tik lėčiau, o sparčiau turėtų didėti valstybinių įmonių ir kitų valstybės institucijų investicijos. Gyvenamojo būsto rinkoje šiemet gyvenamųjų būstų turėtų būti pastatyta panašiai kaip ir 2018 m. Prekybininkams paskutinis 2018 m. ketvirtis ir vėl buvo dosnus. Mažmeninės prekybos apyvarta paskutinį ketvirtį buvo beveik dešimtadaliu (9,2%), įvertinus infliaciją – 6,5% didesnė negu prieš metus. Toks augimo tempas nestebina atsižvelgus į tai, kad vidutinis darbo užmokestis praėjusį ketvirtį augo tik truputį lėčiau negu trečią ketvirtį, kai metinis darbo užmokesčio į rankas pokytis siekė 9%. Be to, užimtųjų skaičius praėjusiais metais, priešingai negu 2017 m., didėjo, tad tai irgi skatino vartojimą“, – komentavo jis.

Apibendrindamas savo prognozes p. Povilauskas tvirtina: „Lietuva nėra joks saugus uostas Europoje – lėčiau auganti euro zonos ekonomika darys neigiamą įtaką ir mūsų šalies ekonomikai. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad jeigu ne ketvirtadaliu prastesnis grūdų derlius Lietuvoje, šalies BVP pokytis 2018 m. būtų buvęs 0,3 proc. punkto didesnis. Todėl, jeigu šiemet grūdų bus užauginta panašiai kaip ir 2016–2017 m., šių metų BVP augimo tempas iš karto padidės 0,3 proc. punkto. SEB bankas prognozuoja, kad Lietuvos BVP šiemet didės 2,9%, o ateinančiais – 2,4%.“

Kiek kilstelėjo prognozę

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, mano, kad „beveik visų didžiųjų ekonomikų augimas pastaruoju metu sulėtėjo arba visai sustojo“. Jis prognozuoja, kad tai bus tik sulėtėjimas, o ne plataus masto nuosmukis, kita vertus, anot jo, „daug kas priklausys nuo ekonominės politikos sprendimų“.

nuotrauka:: 3right

„Vis dėlto, greta neigiamų išorinių veiksnių fiksuojamos ir teigiamos migracijos bei darbo rinkos tendencijos, taip pat kiti struktūriniai pokyčiai, todėl „Swedbank“ ekonomistai šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę padidino iki 2,7%“, — spaudos konferencijoje trečiadienį sakė p. Mačiulis.

Pernai lapkritį „Swedbak“ prognozavo, kad 2019 m. ekonomika augs 2,5%.

„Tikėtina, kad migracija ir toliau mažės, o imigracija išliks stabili, dėl to šiemet Lietuvoje pirmą kartą dėl tarptautinės migracijos gyventojų skaičius ne sumažės, o padidės. Dar viena džiuginanti tendencija — toliau sparčiai didėjantis darbo jegos aktyvumas. Pagal šį rodiklį Lietuva jau pralenkė ES vidurkį. Įvertinus ir tai, kad realus darbo užmokestis po mokesčių šiemet augs daugiau kaip 11%, nėra daug prielaidų lėtesniam namų ūkių vartojimo augimui“, — kalbėjo p. Mačiulis.

Jis sutiko, kad investicijų augimas taip pat nesulėtės, „tik šiemet jis bus mažiau koncentruotas NT sektoriuje“.

Pasak p. Mačiulio, „per pastarąjį ekonomikos ciklą Baltijos šalyse nesusiformavo NT burbulai, kredito plėtra buvo subalansuota, fiskalinė politika ekonomikos neperkaitino, įmonių konkurencingumo nepamynė net sparčiai augančios darbo sąnaudos“.

„Dėl to Baltijos šalys išlieka gerai pasiruošusios galimiems iššūkiams ir sukrėtimams“, — tvirtino ekonomistas.

Nerimauja dėl Vokietijos rodiklių

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pastebi, kad pernai ketvirtojo ketvirčio ūkio augimas buvo sparčiausias per pastaruosius penkerius metus.

nuotrauka:: 4left

„Taigi, kol kas Lietuvos ekonomika išlaiko augimo trajektoriją ir demonstruoja stebėtiną atsparumą neigiamai tarptautinei aplinkai. Itin geras ketvirtojo ketvirčio rezultatas taip pat rodo, kad trečią ketvirtį fiksuotą ženklų Lietuvos BVP sulėtėjimą labiausiai lėmė techniniai veiksniai, bet ne faktinės pagrindinių Lietuvos ekonomikos sektorių problemos. Tiek ketvirtąjį 2018 m. ketvirtį, tiek ir per visus 2018 m. Lietuvos ekonomikos augimas buvo neblogai subalansuotas. Stabilų augimo tempą pademonstravo daugiau nei 60% visos produkcijos eksportuojanti Lietuvos pramonė, kuri pernai 7,1% padidino gamybos apimtis. Augimo apsukų nelėtina ir transporto sektorius, ypač kelių transporto segmentas, kur krovinių pervežimo apimčių augimas apskritai yra dviženklis“, — VŽ atsiųstame komentare teigia p. Izgorodinas.

Jo nuomone, „vertinant trumpalaikes Lietuvos ekonomikos perspektyvas, didžiausios rizikos zonoje ir toliau išlieka sulėtėjusi euro zonos ekonomikos plėtra, o ypač – pastaruoju metu stebimi itin prasti signalai Vokietijos pramonėje, su kuria itin tampriai yra susijusi Lietuvos apdirbamoji gamyba“. Pasak ekonomisto, „egzistuoja reali grėsmė, kad dėl prastų pramonės rezultatų Vokietijos ekonomikos augimas 2018 m. gale – 2019 m. pradžioje gali būti neigiamas, kas . šių metų pradžioje gali apriboti ir Lietuvos kontraktinės gamybos rodiklius“.

Kita vertus, anot p. Izgorodino, „bent kol kas prasti Vokietijos pramonės rodikliai išskirtinai fokusuojasi automobilių gamybos segmente, tad „nurašyti“ Vokietijos pramonę šiuo metu būtų tikrai per anksti“. Todėl ir šis ekonomistas šiemet prognozuoja stabilų ir tvarų Lietuvos ūkio augimą.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Metasite“ vadovas: mokame tai, ko kiti nemoka Verslo tribūna 1

Specializacija, kokybė ir drąsa – tokį verslo plėtros receptą siūlo jau dvidešimt trečiuosius metus...

Kas prisiims atsakomybę už tokį ministrą? 2

Jei ne žiniasklaida, susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius ir toliau būtų slapta dalyvavęs užstalių...

Rusijos užgrobti Ukrainos lavai buksiruojami perdavimui

Užgrobtus Ukrainos laivus Rusija grąžins pirmadienį, lapkričio 18 d., pagal Rusijos ir Ukrainos susitarimą,...

Verslo aplinka
2019.11.17
A. Lukašenka kituose rinkimuose dalyvaus, jeigu žmonės to paprašys 1

Baltarusijoje sekmadienį vykstant parlamento rinkimams, kurių rezultatai jau iš anksto nulemti, Baltarusijos...

Verslo aplinka
2019.11.17
V. Puklevičius: puikus naujas sureguliuotas pasaulis Premium

Kai susiginčija euroentuziastas su euroskeptiku, o kalba pakrypsta jau ne apie pabėgėlius ar gėjų teises, bet...

Verslo klasė
2019.11.17
Tapome MRO lyderiais regione: kas toliau? 2

Visame pasaulyje daugėja keliaujančių oro transportu, dėl to sparčiai vystosi ir palaikančiosios aviacijos...

URM planuoja kapitalinį pastatų remontą už 9,5 mln. Eur

Užsienio reikalų ministerija 2022 m. planuoja atlikti kapitalinį pastatų remontą.

Statyba ir NT
2019.11.17
Išlaisvintas norvegas F. Bergas dėkoja Lietuvos prezidentui 1

Per Lietuvos ir Rusijos „šnipų mainus“ laisvę atgavęs Norvegijos pilietis Frodė Bergas dėkoja prezidentui...

Verslo aplinka
2019.11.16
Graži, bet trumpa „Facebook“ kriptovaliutos istorija Premium

Seksualiausia finansų rinkos sezono naujiena – šią vasarą pristatyta nauja elektroninė valiuta libra.

Verslo klasė
2019.11.16
„Aeroflot“ keleivis lojalumo mylių neteko dėl storo katino

Didžiausia Rusijos oro linijų bendrovė „Aeroflot“ anuliavo visas keleivio sukauptas lojalumo mylias už tai,...

Verslo aplinka
2019.11.16
Didieji prekybos partneriai dėl „Brexit“ nori kompensacijų ir iš JK, ir iš ES 

Niekaip nesibaigianti „Brexit“ istorija verčia nerimauti didžiąsias tarptautinės prekybos partneres, tarp jų...

Verslo aplinka
2019.11.16
Kaip laukiančio vartotojo minutę paversti į sekundę

Visi žmonės kasdien vis ko nors laukia: kol užsikraus „YouTube“ vaizdo įrašas, kol įsijungs žalia šviesoforo...

Verslo aplinka
2019.11.16
Rusiškos naftos savikaina – viena didžiausių pasaulyje

Saudo Arabijos naftos milžinė „Saudi Aramco“ paskelbė tyrimą, kuria teigiama, kad pigiausiai nafta išgaunama...

Pramonė
2019.11.16
„Adidas“ projektas „Speedfactory“ žlugo, robotizuoti fabrikai perkeliami į Aziją Premium

Dvejus metus trukęs sportinės aprangos gamintojo „Adidas“ eksperimentas „Robotai gamina sportbačius“ nei...

Pramonė
2019.11.16
Nukentėję nuo gaisro Alytuje prašo atlyginti 45.500 Eur žalos

Nukentėję nuo padangų gaisro Alytuje ūkininkai, verslininkai, gaisrininkai bei kitos tarnybos jau paprašė...

Verslo aplinka
2019.11.15
Lietuva ir Rusija įvykdė „šnipų mainus“: du lietuviai ir norvegas grąžinti į Lietuvą 1

Lietuvai ir Rusijai apsikeitus dėl šnipinėjimo nuteistais asmenimis, į Lietuvą sugrąžinti du lietuviai ir...

Verslo aplinka
2019.11.15
EK vadovės patarėja tapusi M. Tuskienė: niekada nesilaužiau pro uždaras duris Premium 2

Finansų viceministrės Miglės Tuskienės „skrydį“ į paskirtosios Europos Komisijos (EK) pirmininkės kabinetą...

Laisvalaikis
2019.11.15
V. Vasiliauskas: siūlomas bankų mokestis – grubiausias apmokestinimo modelis 4

Lietuvos banko valdybos pirmininkas kritikuoja valdančiųjų siekį nuo sausio įvesti bankų aktyvų mokestį. Vito...

Finansai
2019.11.15
Biudžeto ir finansų komitetas – už vaiko pinigų didinimą 10 Eur

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pritarė Vyriausybės siūlymui vaiko pinigus didinti 10-čia Eur – nuo...

Verslo aplinka
2019.11.15
Seimo komitetas – prieš prezidento siūlymą labiau didinti pensijas

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) nepritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui nuo kitų metų labiau...

Verslo aplinka
2019.11.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau