Ekspertai: šiemet yra rizikų, kurios ribos BVP augimą

Publikuota: 2019-01-30
Atnaujinta 2019-01-30 15:03
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Pernykštis bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas 3,6% buvo kiek spartesnis nei prognozuota. Ekonomistai teigia, kad ir šiemet šalies ūkio plėtra bus pakankamai sparti. Tiesa, koją tam gali pakišti įvairios rizikos.

Varo vidaus paklausa

Darius Imbrasas, Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas, komentuodamas trečiadienį Statistikos departamento paskelbtą 2018 m. BVP augimo rezultatą, atkreipė dėmesį, kad praėjusių metų pabaigoje šalies ekonomika spurtavo.

nuotrauka:: 1right

„Dėl sausros padarinių 2018 m. trečiąjį ketvirtį prislopęs Lietuvos ekonomikos augimas ketvirtąjį ketvirtį vėl paspartėjo. Didelę įtaką sparčiai ūkio raidai daro stipri vidaus paklausa, ypač namų ūkių vartojimas“, – savo komentare teigė p. Imbrasas.

Jo teigimu, LB tebesitiki, kad ir šiemet šalies ūkio plėtra bus pakankamai sparti, „tačiau yra nemažai rizikų, kurios gali reikšmingai apriboti ūkio augimą“.

„Vienas svarbiausių ūkio augimo veiksnių yra stipri vidaus paklausa. Ją didina ir gyventojų vartojimas, ir investicijos. Pastarųjų augimui didžiausią įtaką daro dėl brangstančios darbo jėgos ir darbuotojų trūkumo didėjančios įmonių paskatos skaitmeninti ir automatizuoti gamybos procesus, istorines aukštumas pasiekęs gamybos pajėgumų panaudojimo lygis, taip pat gausėjantys investiciniams projektams finansuoti skirti Europos Sąjungos paramos lėšų srautai“, – teigia analitikas.

„Nors sparčiai kilsiantys atlyginimai ir toliau bus pagrindinis namų ūkių vartojimą didinsiantis veiksnys ir šiais metais, nuo metų pradžios įsigalioję valdžios institucijų sprendimai taip pat reikšmingai prisidės prie namų ūkių vartojimo augimo. Dėl šių sprendimų namų ūkių disponuojamosios pajamos turėtų padidėti maždaug 530 mln. Eur. Jei namų ūkiai visą šią sumą išleistų papildomoms prekėms ir paslaugoms įsigyti, tai galėtų padidinti namų ūkių vartojimo augimą beveik 1,9 proc. punkto“, – įsitikinęs p. Imbrasas.

Tiesa, jo nuomone, aptariamų valdžios sprendimų poveikis bendram ūkio augimui 2019 m. bus reikšmingai mažesnis: „Pvz., LB vertinimu, iki 2018 m. birželio 28 d. priimti mokesčių, socialinio draudimo ir pensijų kaupimo sistemos pakeitimai, kurie namų ūkių disponuojamąsias pajamas turėtų padidinti 240 mln. Eur, ūkio augimą turėtų paspartinti 0,2 proc. punkto. Tam didžiausią įtaką turės namų ūkių apsisprendimas, kurią gautų papildomų pajamų dalį jie skirs vartojimui, ir prastesnė grynojo eksporto raida, ribosianti teigiamą didesnės vidaus paklausos poveikį. Be to, verta nepamiršti, kad dar 184 mln. Eur namų ūkiai gaus dėl anksčiau priimto sprendimo indeksuoti senatvės pensijas.“

LB vertinimu, šiais metais šalies ūkio plėtra turėtų sulėtėti, tačiau ir toliau bus gana sparti. Prognozuojamas ūkio augimas 2019 m. sudarys 2,8%.

„Ekonomikos augimą turėtų pristabdyti susilpnėjusi užsienio paklausa. Taip pat šiuo metu stebima nemažai rizikų, kurios gali nulemti ir mažiau palankią ūkio raidą. Kaip Lietuvai svarbiausias rizikas, galima išskirti neapibrėžtumą dėl „Brexit“ baigties, tarptautinės prekybos suvaržymų didėjimą ir lėtesnį, nei šiuo metu numatomas, pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių augimą“, – apibendrino p. Imbrasas.

„Lietuva nėra joks saugus uostas Europoje“

Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas, savo komentare irgi atkreipė dėmesį, kad praėjusių metų paskutinį ketvirtį BVP augimas paspartėjo.

nuotrauka:: 2left

„Kaip ir tikėtasi, metinis pokytis buvo gerokai didesnis negu pokytis trečią ketvirtį (2,6%), kai neigiamą įtaką augimui padarė ketvirtadaliu mažesnis grūdų derlius Lietuvoje“, – tvirtino p. Povilauskas.

„Šiemet ūkio plėtra bus kuklesnė – tikimės 2,9% Lietuvos BVP padidėjimo. Kadangi nominalusis BVP praėjusiais metais augo 7,1%, o nacionalinio ir „Sodros“ biudžeto mokesčių pajamos didėjo sparčiau, biudžeto pajamų ir BVP santykis praėjusiais metais Lietuvoje pagerėjo“, – pridūrė jis.

SEB ekonomistas taip pat teigė, kad nors lūkesčiai dėl pagrindinių eksporto rinkų augimo yra prastesni, investicijų mastas Lietuvoje tebeauga.

„Tikėtina, kad ir šiemet investicijos augs, tik lėčiau, o sparčiau turėtų didėti valstybinių įmonių ir kitų valstybės institucijų investicijos. Gyvenamojo būsto rinkoje šiemet gyvenamųjų būstų turėtų būti pastatyta panašiai kaip ir 2018 m. Prekybininkams paskutinis 2018 m. ketvirtis ir vėl buvo dosnus. Mažmeninės prekybos apyvarta paskutinį ketvirtį buvo beveik dešimtadaliu (9,2%), įvertinus infliaciją – 6,5% didesnė negu prieš metus. Toks augimo tempas nestebina atsižvelgus į tai, kad vidutinis darbo užmokestis praėjusį ketvirtį augo tik truputį lėčiau negu trečią ketvirtį, kai metinis darbo užmokesčio į rankas pokytis siekė 9%. Be to, užimtųjų skaičius praėjusiais metais, priešingai negu 2017 m., didėjo, tad tai irgi skatino vartojimą“, – komentavo jis.

Apibendrindamas savo prognozes p. Povilauskas tvirtina: „Lietuva nėra joks saugus uostas Europoje – lėčiau auganti euro zonos ekonomika darys neigiamą įtaką ir mūsų šalies ekonomikai. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad jeigu ne ketvirtadaliu prastesnis grūdų derlius Lietuvoje, šalies BVP pokytis 2018 m. būtų buvęs 0,3 proc. punkto didesnis. Todėl, jeigu šiemet grūdų bus užauginta panašiai kaip ir 2016–2017 m., šių metų BVP augimo tempas iš karto padidės 0,3 proc. punkto. SEB bankas prognozuoja, kad Lietuvos BVP šiemet didės 2,9%, o ateinančiais – 2,4%.“

Kiek kilstelėjo prognozę

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, mano, kad „beveik visų didžiųjų ekonomikų augimas pastaruoju metu sulėtėjo arba visai sustojo“. Jis prognozuoja, kad tai bus tik sulėtėjimas, o ne plataus masto nuosmukis, kita vertus, anot jo, „daug kas priklausys nuo ekonominės politikos sprendimų“.

nuotrauka:: 3right

„Vis dėlto, greta neigiamų išorinių veiksnių fiksuojamos ir teigiamos migracijos bei darbo rinkos tendencijos, taip pat kiti struktūriniai pokyčiai, todėl „Swedbank“ ekonomistai šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę padidino iki 2,7%“, — spaudos konferencijoje trečiadienį sakė p. Mačiulis.

Pernai lapkritį „Swedbak“ prognozavo, kad 2019 m. ekonomika augs 2,5%.

„Tikėtina, kad migracija ir toliau mažės, o imigracija išliks stabili, dėl to šiemet Lietuvoje pirmą kartą dėl tarptautinės migracijos gyventojų skaičius ne sumažės, o padidės. Dar viena džiuginanti tendencija — toliau sparčiai didėjantis darbo jegos aktyvumas. Pagal šį rodiklį Lietuva jau pralenkė ES vidurkį. Įvertinus ir tai, kad realus darbo užmokestis po mokesčių šiemet augs daugiau kaip 11%, nėra daug prielaidų lėtesniam namų ūkių vartojimo augimui“, — kalbėjo p. Mačiulis.

Jis sutiko, kad investicijų augimas taip pat nesulėtės, „tik šiemet jis bus mažiau koncentruotas NT sektoriuje“.

Pasak p. Mačiulio, „per pastarąjį ekonomikos ciklą Baltijos šalyse nesusiformavo NT burbulai, kredito plėtra buvo subalansuota, fiskalinė politika ekonomikos neperkaitino, įmonių konkurencingumo nepamynė net sparčiai augančios darbo sąnaudos“.

„Dėl to Baltijos šalys išlieka gerai pasiruošusios galimiems iššūkiams ir sukrėtimams“, — tvirtino ekonomistas.

Nerimauja dėl Vokietijos rodiklių

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pastebi, kad pernai ketvirtojo ketvirčio ūkio augimas buvo sparčiausias per pastaruosius penkerius metus.

nuotrauka:: 4left

„Taigi, kol kas Lietuvos ekonomika išlaiko augimo trajektoriją ir demonstruoja stebėtiną atsparumą neigiamai tarptautinei aplinkai. Itin geras ketvirtojo ketvirčio rezultatas taip pat rodo, kad trečią ketvirtį fiksuotą ženklų Lietuvos BVP sulėtėjimą labiausiai lėmė techniniai veiksniai, bet ne faktinės pagrindinių Lietuvos ekonomikos sektorių problemos. Tiek ketvirtąjį 2018 m. ketvirtį, tiek ir per visus 2018 m. Lietuvos ekonomikos augimas buvo neblogai subalansuotas. Stabilų augimo tempą pademonstravo daugiau nei 60% visos produkcijos eksportuojanti Lietuvos pramonė, kuri pernai 7,1% padidino gamybos apimtis. Augimo apsukų nelėtina ir transporto sektorius, ypač kelių transporto segmentas, kur krovinių pervežimo apimčių augimas apskritai yra dviženklis“, — VŽ atsiųstame komentare teigia p. Izgorodinas.

Jo nuomone, „vertinant trumpalaikes Lietuvos ekonomikos perspektyvas, didžiausios rizikos zonoje ir toliau išlieka sulėtėjusi euro zonos ekonomikos plėtra, o ypač – pastaruoju metu stebimi itin prasti signalai Vokietijos pramonėje, su kuria itin tampriai yra susijusi Lietuvos apdirbamoji gamyba“. Pasak ekonomisto, „egzistuoja reali grėsmė, kad dėl prastų pramonės rezultatų Vokietijos ekonomikos augimas 2018 m. gale – 2019 m. pradžioje gali būti neigiamas, kas . šių metų pradžioje gali apriboti ir Lietuvos kontraktinės gamybos rodiklius“.

Kita vertus, anot p. Izgorodino, „bent kol kas prasti Vokietijos pramonės rodikliai išskirtinai fokusuojasi automobilių gamybos segmente, tad „nurašyti“ Vokietijos pramonę šiuo metu būtų tikrai per anksti“. Todėl ir šis ekonomistas šiemet prognozuoja stabilų ir tvarų Lietuvos ūkio augimą.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Miestų ligoninės baiminasi pacientų antplūdžio Premium 1

Gydymo įstaigų tinklo reforma turi būti kompleksinė ir orientuota ne vien į mažų ligoninių pertvarką, antraip...

Verslo aplinka
2019.02.17
Savivaldos rinkimuose – 244 teisti kandidatai, daugiausiai – iš Darbo partijos  6

Dėl savivaldybių tarybų narių mandatų varžysis 244 teisti kandidatai, tai sudaro beveik 2 proc. visų...

Verslo aplinka
2019.02.17
Vyriausybės pavasario planuose – maisto kuponai, pelno mokesčio lengvatos  7

Vyriausybė Seimui per pavasario sesiją ketina teikti beveik 130 projektų paketą, tarp jų – siūlymai įteisinti...

Verslo aplinka
2019.02.17
Tyrimas: dėl muitų kinams laimėtų ne JAV, o ES bendrovės Premium 2

Vašingtonui nubaudus Kiniją naujais importo muitais didžiausia nauda tektų ne JAV, o ES kompanijoms, rodo...

Pramonė
2019.02.17
Teikiant nacionalines kultūros premijas, prezidentė paragino gerbti meno įvairovę

Teikiant nacionalines kultūros ir meno premijas, prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštadienį paragino žmones...

Verslo aplinka
2019.02.16
V. Landsbergis: nevokim ir nemeluokim, toks tebūnie devizas 35

Vytautas Landsbergis, pirmasis Lietuvos vadovas po nepriklausomybės atkūrimo, Aukščiausios Tarybos...

Verslo aplinka
2019.02.16
Valstybės apdovanojimai – NATO sekretoriui ir Lietuvos teisėsaugininkams

Valstybės atkūrimo dienos proga prezidentė beveik keturioms dešimtims Lietuvos ir užsienio piliečių skyrė...

Verslo aplinka
2019.02.16
Septyni pretendentai į prezidentus planuoja įteikti dokumentus VRK 1

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šeštadienį pradeda priimti pareiškinius dokumentus dalyvauti prezidento...

Verslo aplinka
2019.02.16
Prezidentė Vasario 16-osios proga ragina branginti laisvę 7

Vasario 16-osios akto 101-ųjų metinių proga prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino tautą saugoti laisvės...

Verslo aplinka
2019.02.16
Ukraina remia A. Kubiliaus kandidatūrą į Europos Tarybos vadovo postą 12

Ukraina palaiko buvusio Lietuvos premjero Andriaus Kubiliaus kandidatūrą į Europos Tarybos (ET) generalinio...

Verslo aplinka
2019.02.15
D. Trumpas skelbia nepaprastąją padėtį 15

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pranešė skelbsiantis nepaprastąją padėtį šalyje tam, kad galėtų...

Verslo aplinka
2019.02.15
Kariuomenės vadas: okupacijos nepripažinę partizanai leido egzistuoti Lietuvos valstybei  9

Sovietmečio okupacijos nepripažinę ir prieš ją kovoję Lietuvos partizanai, kol buvo gyvi, leido egzistuoti...

Verslo aplinka
2019.02.15
Th. May susiskambino su D. Grybauskaite 20

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė telefonu kalbėjo su Jungtinės Karalystės (JK) premjere Theresa May.

Verslo aplinka
2019.02.15
Vyriausybė atšaukia rekomendacijas įstaigoms konkursuose telktis Vyriausybės ekspertus 

Vyriausybė atšaukia rekomendacijas ministerijoms ir pavaldžioms institucijoms viešuosiuose...

Verslo aplinka
2019.02.15
V. Andriukaitis sutiko dalyvauti prezidento rinkimuose 16

Eurokomisaras socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis pranešė priimąs raginimą dalyvauti šiemet gegužę...

Verslo aplinka
2019.02.15
Dviejų dienų referendumas su pertrauka prieštarauja Konstitucijai 32

Konstitucija neleidžia rengti referendumo dvi ar daugiau dienų, dar ir su pertrauka tarp jų. Tačiau tai...

Verslo aplinka
2019.02.15
Naftos perdirbėjų investicijos netruks atsipirkti Premium

Dėl 2020 m. Pasaulio laivy­bos organizacijos (IMO) įvedamų laivų kuro tar­šos apribojimų naftos per­dir­bimo...

Pramonė
2019.02.15
D. Grybauskaitė siūlo atverti žiniasklaidai RC istorinius duomenis  2

Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlys Seimui pavasarį spręsti dėl platesnio valstybės kaupiamų duomenų...

Verslo aplinka
2019.02.15
JAV ir Kinijos derybos dėl prekybos – be rezultatų

Steve’as Mnuchinas, JAV Iždo sekretorius, diskusijas su Kinija dėl paliaubų prekybos kare pavadino...

Verslo aplinka
2019.02.15
VŽ paaiškina: ar galima balsuojant rinkimuose nedalyvauti referendume 13

Įstatymai nedraudžia rinkėjams atėjus į balsavimo apylinkę pasirinkti, kiek ir kokių biuletenių paimti,...

Verslo aplinka
2019.02.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau