Konstituciniam Teismui skundžiami kogeneracinių jėgainių ribojimai

Antradienį Seimo opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija pranešė, kad grupė Seimo narių kreipėsi į KT, prašydami ištirti valdančiųjų priimtų Atliekų tvarkymo įstatymo pataisų atitikimą Konstitucijai.

„Parlamentarai pabrėžia, jog įstatymo nuostatomis siekiama kvestionuoti šiuo metu jau vykdomus atliekų deginimo įrenginių projektus, pavedant Vyriausybei nustatyti naujus apribojimus (20 km atstumas nuo gyvenamosios teritorijos) iki įstatymo įsigaliojimo Vilniuje ir Kaune pradėtoms statyti atliekų deginimo jėgainėms“, – rašoma pranešime.

„Parlamentarai pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kaip įstatyme suformuluotas draudimas statyti atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektus (t. y. nustatomas atstumas ir apibrėžiama „gyvenamosios teritorijos“ sąvoka), darytina išvada, kad šiuo draudimu yra neproporcingai ribojama ar net paneigiama pačios teisės vykdyti ūkinę veiklą, susijusią su atliekų deginimu energijai gaminti, esmė, nes įtvirtinti kriterijai suformuluoti taip, kad, įvertinus Lietuvos gyventojų tankumą bei pasiskirstymą šalyje, statyti tokius objektus būtų praktiškai neįmanoma visoje šalies teritorijoje“, – priduriama jame.

Kreipimesi teigiama, jog priimtas įstatymas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. „KT ne kartą yra nurodęs, kad teisės aktai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Šiuo atveju, Vyriausybei suteikiami įgaliojimai taikyti įstatymą atgal, vadovaujantis neapibrėžtu kriterijumi. Nustačius tokį teisinį reguliavimą pažeisti konstituciniai teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principai, taigi ir konstitucinis teisinės valstybės principas“, – nurodoma kreipimesi.

Jame taip pat pažymima, jog į Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektus jau padarytos didelės finansinės investicijos. Sustabdžius šiuo metu vykdomus projektus, valstybė patirtų ne tik šimtamilijoninių finansinių nuostolių, didžiulių nuostolių patirtų ir Lietuvos gyventojai – padidėtų šildymo kainos, dėl augančio atliekų šalinimo sąvartynuose kiekio didėtų aplinkos tarša.

Kreipimąsi į KT pasirašė nariai iš Seimo TS-LKD, Liberalų sąjūdžio, Socialdemokratų frakcijų bei valdančiosios Socialdemokratų darbo frakcijos seniūno pavaduotojas Algirdas Butkevičius.

Prieš porą savaičių Seimas valdančiųjų balsais sugebėjo surinkti 71 balsą, kad atmestų prezidentės Dalios Grybauskaitės veto priimtoms Atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms, numatančioms Vyriausybės teisę stabdyti jau pradėtas kogeneracinių jėgainių statybas, taip pat nustatė 20 km nuo gyvenamųjų vietovių „karantino“ zoną tokioms jėgainėms statyti.

Seimo pakartotinai priimtos įstatymo pataisos įsigalios nuo 2019 m. sausio 1 d. Tiesa, valdantieji jau siūlo atsisakyti 20 km ribojimo. Šį pasiūlymą planuojama svarstyti dar Seimo rudens sesijoje. Tačiau Vyriausybės teisės stabdyti jau pradėtus projektus atsisakyti neplanuojama.

KT šią bylą nagrinės eilės tvarką – ne anksčiau kaip po metų.