2018-10-29 14:03

Dėl nuolatinio laiko klaus žmonių, specialistų ir kaimyninių šalių

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis entuziastingai nusiteikęs dėl ES sprendimo atsisakyti sezoninio laiko sukiojimo, bet dar nežino, kurį laiką pasiliks Lietuva. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis entuziastingai nusiteikęs dėl ES sprendimo atsisakyti sezoninio laiko sukiojimo, bet dar nežino, kurį laiką pasiliks Lietuva. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Sprendimas, kokį laiką taikys Lietuva, kai Europos Sąjunga atsisakys sezoninio laikrodžių sukiojimo dukart per metus, priklausys nuo Lietuvos visuomenės apsisprendimo, taip pat nuo specialistų ir valdymo institucijų nuomonės bei konsultacijų su kaimyninėmis valstybėmis.

Apie tai pirmadienį pranešė Susisiekimo ministerija.

„ES mastu planuojant atsisakyti sezoninio laiko keitimo, Lietuva, kaip ir kitos Bendrijos valstybės, turės apsispręsti, kurį – vasaros ar žiemos – laiką pasirinkti kaip nuolatinį. Siekiant išsiaiškinti visuomenės nuomonę, Lietuvoje pradedama reprezentatyvi gyventojų apklausa, vyks viešosios konsultacijos. Nuolatinio laiko pasirinkimo klausimas taip pat bus derinamas su kaimyninėmis valstybėmis ir tik tada bus priimtas galutinis šalies sprendimas“, – rašoma pranešime.

„Visuomenės nuomonės tyrimas ir suinteresuotų institucijų konsultacijos padės išsiaiškinti, kuriam nuolatiniam laikui šalis norėtų teikti pirmenybę. Tai taps pagrindu tolimesniam sprendimų derinimui su kaimyninėmis šalimis“, – pranešime cituojamas Rokas Masiulis, susisiekimo ministras.

Pirmadienį ir antradienį jis Austrijoje dalyvauja neformaliame ES valstybių transporto ministrų susitikime, kuriame be kita ko kalbama ir apie tai, nuo kada įmanoma įgyvendinti šiemet pateiktą Europos Komisijos pasiūlymą atsisakyti sezoninio laiko sukiojimo. Komisija pasiūlė tokios direktyvos atsisakyti jau nuo kitų metų, bet dalis ES valstybių laikosi nuomonės, jog tai derėtų padaryti kiek vėliau – be nuo 2021-ųjų.

Jeigu iki šių metų pabaigos arba kitų pradžioje būtų sutarta atsisakyti laiko sukiojimo jau 2019-aisiais, kitų metų kovą laikrodžiai visoje ES būtų paskutinį kartą privalomai persukti link vasaros. O iki balandžio pabaigos Bendrijos valstybės turėtų apsispręsti, ar spalį grįžti į juostinį laiką, ar ir toliau taikyti „amžiną“ vasaros laiką.

„Siekiant išsiaiškinti, kokį nuolatinį laiką norėtų pasirinkti šalies žmonės, Lietuvoje vyks reprezentatyvi gyventojų nuomonės apklausa. Ji atspindės visų šalies gyventojų pagal pagrindines socialines demografines charakteristikas (gyvenamą vietovę, lytį, amžių ir pan.) nuomonę“, – rašoma Susisiekimo ministerijos pranešime.

„Taip pat vyks viešosios konsultacijos su suinteresuotomis šalimis, konsultuosimės su kaimyninėmis ES valstybėmis, ir tik tada bus apsispręsta – Lietuvoje pasirinkti nuolatinį vasaros ar žiemos laiką“, – paaiškino ministras.

Šių metų vasarą Europos Komisija, atsižvelgdama į Europos Parlamento ir Lietuvos bei Suomijos prašymus, dėl sezoninio laiko keitimo surengė viešą ES gyventojų apklausą, kurioje didžioji dalis – 84% respondentų pritarė, kad būtų atsisakyta laiko keitimo.

Atsižvelgdama į viešosios konsultacijos rezultatus, š. m. rugsėjo 13 d. Europos Komisija pasiūlė ES mastu panaikinti sezoninį laiko keitimą, t. y. vasaros laiko įvedimą ir atšaukimą kasmet atitinkamai kovą ir spalį. Tai reikštų, kad laikrodžiai nebebūtų persukami viena valanda į priekį pavasarį ir viena valanda atgal rudenį.

Pagal pasiūlymą ES valstybės turės pačios nuspręsti, kurį laiką jos norės pasirinkti nuolatiniu. Pasirinkdamos nuolatinį laiką, valstybės taip pat turėtų pasitarti ir suderinti savo pasirinkimą su kaimyninėmis šalimis.

Šiuo metu visoje ES dukart per metus laikas pakeičiamas viena valanda, siekiant geriau išnaudoti dienos šviesą. Vasaros laiko įvedimo ES tvarkaraštis buvo nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl vasaros laiko susitarimų, siekiant užtikrinti sklandų ES vidaus rinkos veikimą.

52795
130817
52791