Opozicija nuogąstauja, kad bus stabdomos šimtamilijoninės investicijos

Publikuota: 2018-10-25
Po Seimo sprendimo atmesti prezidentės veto kilo abejonių, ar bus įgyvendinti šimtamilijoniniai kogeneracinių jėgainių Vilniuje ir Kaune projektai. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Po Seimo sprendimo atmesti prezidentės veto kilo abejonių, ar bus įgyvendinti šimtamilijoniniai kogeneracinių jėgainių Vilniuje ir Kaune projektai. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Seimui atmetus prezidentės Dalios Grybauskaitės veto įstatymui, griežtinančiam atliekų deginimo elektrinių statybas, opozicija nuogąstauja, kad Vyriausybė sustabdys šimtamilijonines investicijas į jau statomas kogeneracines jėgaines Vilniuje ir Kaune. Valdantieji ramina, kad taip tikrai neatsitiks.

Kieno balsas buvo lemiamas?

Ketvirtadienį parlamento posėdyje sugebėta sutelkti 71 balsą, kad būtų atmestas prezidentės veto rugsėjį Seimo priimtiems pakeitimams Atliekų tvarkymo įstatyme, numatantiems kogeneracinių jėgainių statybų ribojimus.

Valstybės vadovė įstatymo pataisas grąžino Seimui, nes, anot jos, pakeitimais be jokių pagrįstų aplinkosaugos kriterijų apribojamos galimybės statyti naujas jėgaines, nustatoma 20 km atstumo riba nuo gyvenamosios teritorijos, taip pat kvestionuojama jau statomų dviejų jėgainių ateitis.

Norint atmesti veto reikėjo mažiausiai 71 Seimo nario balso. Būtent tiek ir balsavo už veto atmetimą. Todėl lieka galioti Seimo priimtos pataisos, numatančios draudimą statyti kogeneracines jėgaines arčiau kaip už 20 km nuo gyvenamųjų vietovių ir suteikiančios Vyriausybei įgaliojimus stabdyti jau vykdomų tokių jėgainių statybų įgyvendinimą.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Opozicinių konservatorių frakcijos atstovas Jurgis Razma atkreipė dėmesį, kad „lemiamas balsas šiuo atveju, matyt, buvo premjero Sauliaus Skvernelio“. Opozicija ne kartą tvirtino, kad Vyriausybės vadovas „aiškiai siekia stabdyti kogeneracinės jėgainės, statomos netoli jo namų Vilniuje, projektą“.

Tačiau nagrinėjant balsavusiųjų už veto atmetimą Seimo narių išklotinę krenta į akis, kad lemiamu balsu šiuo atveju galėtų būti vadinamas ir konservatorius Algis Strelčiūnas, kuris buvo vienintelis šios opozicinės frakcijos atstovas, balsavęs už veto atmetimą.

„Nelyginčiau savo kolegos, Lazdynų apygardoje, kur statoma jėgainė, išrinktojo Algio Strelčiūno balsavimo su premjeru balsavimu. Tai visiškai nesulyginami dalykai. Juk premjeras yra aukščiausias politinis pareigūnas, kuriam iš esmės pavaldi valstybės įmonės „Lietuvos energija“ ir vykdo tą šimtamilijoninį jėgainės projektą. O būtent Vyriausybei šiuo įstatymu ir yra suteikiami įgaliojimai stabdyti šį projektą. Todėl ir pavadinau premjero balsą lemiamu šiuo atveju“, – VŽ tikino p. Razma.

Kainuotų iki 400 mln. Eur

Seimui atmetus veto prezidentė privalės per tris dienas pasirašyti ir oficialiai paskelbti pakartotinai priimtas Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kurios įsigalios nuo 2019 m. sausio 1 d.

Opozicija jau paskelbė, kad dėl šių pataisų kreipsis į Konstitucinį Teismą (KT). Anot konservatorių atstovo Mykolo Majausko, kyla „rimtų abejonių, ar naujosios pataisos nėra nukreiptos į praeitį, ar kartais negalioja atgal, kas reikštų akivaizdų prieštaravimą Konstitucijai“.

„Dėl šių pataisų iškyla grėsmė jau statomoms šimtamilijoninės vertės Vilniaus ir Kauno kogeneracinėms jėgainėms“, – pridūrė jis.

Vilniuje atliekomis ir biokuru kūrenamą elektrinę stato energetikos grupė „Lietuvos energija“, o Kaune – kartu su Suomijos energetikos koncerno „Fortum“ įmone „Fortum Heat Lietuva“. Pastaroji jau degina atliekas Klaipėdoje.

Liberalas Simonas Gentvilas sakė, kad, preliminariais skaičiavimais, Lietuva gali patirti iki 400 mln. Eur nuostolį, jeigu Vyriausybė nuspręstų sustabdyti abiejų šių projektų įgyvendinimą.

Gali brangti šildymas

Prezidentės atstovai mano, kad veto atmetimas ir Seimo priimtųjų pataisų įsigaliojimas gali lemti šildymo kainų didėjimą.

„Šio įstatymo įsigaliojimas realybėje reiškia potencialų šildymo kainų didėjimą, augančius miškų kirtimus“, – BNS sakė Lina Antanavičienė, prezidentės vyriausioji patarėja ekonomikos klausimais.

Anot jos, 20 km atstumo reikalavimas užkirs kelią efektyvių atliekų deginimo jėgainių statyboms, nes jos turi būti arčiau miestų centrų. Patarėjos teigimu, tai reiškia, kad „skandinsime šalį sąvartynuose“, o dėl to augs mokesčiai gyventojams už atliekų tvarkymą.

„Prezidentė Seimo sprendimą vertina kaip neatsakingą žingsnį, dėl kurio kentės visi šalies gyventojai. Turbūt nereikia prisidengti aplinkosauga ir visuomenės sveikata ir tokiu būdu apgaudinėti Lietuvos žmonių. Tikrai ne kilometrais užtikrinama apsauga žmonėms, o konkrečiomis apsaugos priemonėmis, kurios jėgainėse įdiegiamos,“ – teigė ji.

Teisininkų ir STT abejonės

Seimo teisininkai savo išvadoje Atliekų įstatymo pataisų projektui atkreipė dėmesį, kad leidimas Vyriausybei priimti sprendimus dėl jau vykdomų kogeneracinių jėgainių projektų įgyvendinimo „ydingas tuo aspektu, kad ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, įtvirtinti galima tik įstatymu, o ne poįstatyminiais teisės aktais (sprendimais), kuriuos priimtų Vyriausybė“.

Taip pat pabrėžta, kad šios įstatymo nuostatos gali būti taikomos ir „atgal“, t. y. jau įgyvendinamų projektų atžvilgiu.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvadoje pritariama, kad naujasis įstatymas nėra tinkamas antikorupciniu požiūriu.

„Nuostata leisti Vyriausybei priimti sprendimus atsižvelgiant į visuomenės sveikatos interesus nėra pakankama, kadangi neįtvirtinti aiškūs kriterijai, į kuriuos Vyriausybė privalėtų atsižvelgti priimdama minėtus sprendimus. Manome, kad sąvoka „visuomenės sveikatos interesai“ gali būti įvairiai interpretuojama, suprantama nevienodai, gali būti nesunkiai pritaikoma siekiant pagrįsti konkretų sprendimą, todėl sprendimus dėl pradėtų atliekų deginimo įrenginių projektų tolesnio įgyvendinimo priimantis subjektas turės pernelyg plačią diskreciją“, – teigiama STT išvadoje.

Tikina, kad neapgalvotų sprendimų nebus

Tačiau valdančiųjų atstovai pabrėžia, kad naujasis įstatymas tiesiogiai jau vykdomų „Lietuvos energijos“ kogeneracinių jėgainių projektų nepalies, tik paliks sprendimą dėl jų priimti Vyriausybei.

„Manau, kad pagrindiniu vertintoju privalo būti ministerija ir Vyriausybė, – svarstė valstietė-žalioji Rima Baškienė, viena įstatymo pataisų iniciatorių. – Turime matyti abi medalio puses ir įvertinti verslą, kuris jau investavo, kad nesusidarytume sau teisinių problemų ir nepasitenkinimo ne tik moralinio, bet ir finansinio. Todėl dedu daug vilčių į tą punktą, kuris nukreiptas į Vyriausybės atsakomybę.“

Panašiai kalba ir p. Skvernelis, tvirtindamas, kad „Vyriausybė jaučia ir supranta atsakomybę už šimtamilijonines investicijas“. Bet jis pridūrė, kad Vyriausybė privalo turėti teisinį instrumentą, kad galėtų „visuomenės sveikatos požiūriu įvertinti jautrius aplinkosauginius projektus“. Leista suprasti, kad jeigu investuotojai į Vilniaus ir Kauno kogeneracines jėgaines užtikrins pakankamą saugą visuomenės sveikatos požiūriu, negali būti nė kalbos apie Vyriausybės sprendimus dėl tokių projektų stabdymo.

Valstietis-žaliasis Kęstutis Mažeika, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, tvirtino, kad jau gautos investuotojų į statomas jėgaines garantijos, jog „bus užtikrintas pakankamas dėmesys visuomenės sveikatai“.

„Kol mes čia ginčijomės, kol laukėme STT, Vyriausybės išvadų, gavome žinių, kad statytojai nori papildomai investuoti į filtrus ir oro kokybės gerinimą. Turbūt tai duoda signalą, kad iki šiol buvo padaryta ne viskas. Taigi kyla klausimų, kodėl tie kokybės gerinimo įrankiai nenaudojami visur vienodi, ir tos abejonės dėl poveikio sveikatai ir dėl aplinkosauginių dalykų sustiprina abejones“, – pastebėjo jis.

Ponas Mažeika taip pat informavo, kad netrukus Seimo valdantieji teiks naujas pataisas Atliekų tvarkymo įstatyme, numatančias, kad „atliekų deginimo įrenginiai galėtų būti statomi ir arčiau miestų centrų“.

„Būtų tragedija, jeigu pasinaudotų teise stabdyti“

Algirdas Reipas, Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC) asociacijos prezidentas, Alytaus RATC vadovas, VŽ yra sakęs, kad šių projektų stabdymas reikštų tragediją visai atliekų perdirbimo sistemai.

„Jei šis įstatymas nepaliečia pradėtų statyti Vilniaus ir Kauno kogeneracinių atliekų jėgainių, o daugiau atliekų jėgainių Lietuvoje neplanuojama statyti, vadinasi, tai įstatymas apie nieką“, – svarstė jis.

Bet jei Vyriausybė pasinaudotų jame numatyta teise stabdyti Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo jėgainių projektus, p. Reipo žodžiais, „Lietuvos atliekų tvarkymo sistemai tai taptų tragedija“.

Pasak jo, stokojant atliekų deginimo pajėgumų, šimtai tūkstančių tonų atliekų ir toliau būtų laidojama šalies sąvartynuose, tektų plėsti jų plotus, iš dalies netektų prasmės ir investicijos į regioninius atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius. Juose didelė dalis perdirbimui netinkamų komunalinės atliekų išskiriamos į energetinę vertę turinčią frakciją.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Dėl COVID-19 uždarymų ekonomikai vis labiau kosint, Kinijos premjeras paragino dėti daugiau pastangų ją stabilizuoti

Kinijos premjeras Li Keqiangas paragino pareigūnus dėti daugiau pastangų siekiant stabilizuoti antrąją pagal...

Verslo aplinka
2022.05.27
Rumunija ir Lenkija tikisi Švedijos ir Suomijos narystės NATO

Rumunija ir Lenkija tikisi, kad Švedija ir Suomija galės įstoti į NATO, nepaisant Turkijos prieštaravimų,...

Verslo aplinka
2022.05.27
KAM: Baltijos valstybės rengia bendrą gynybos susitarimą

Reaguojant į dabartinę saugumo situaciją, Lietuva, Latvija ir Estija rengia Baltijos valstybių gynybos...

Verslo aplinka
2022.05.27
Turkija toliau spaudžia Helsinkį ir Stokholmą imtis „konkrečių veiksmų“

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu penktadienį pareiškė, kad Švedija ir Suomija turi...

Verslo aplinka
2022.05.27
Prie 2022 m. sausį–balandį augusių biudžeto pajamų prisidėjo ir grąžintos pandeminės skolos

Šių metų sausio–balandžio mėnesiais valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 30,1% arba...

Finansai
2022.05.27
NATO Parlamentinės asamblėjos prezidentas: aljansas parodė vienybę, kurios V. Putinas nesitikėjo

Rusijos pradėto karo Ukrainoje akivaizdoje NATO šalys parodė vienybę, kurios režimo vadovas Vladimiras...

Verslo aplinka
2022.05.27
M. Chodorkovskis: V. Putino režimo pabaigos laukti reikės neilgai

Rusijoje prezidento institutas nereikalingas, sako opozicijos veikėjas Michailas Chodorkovskis,...

Verslo aplinka
2022.05.27
G. Landsbergis: kol kas nėra aiškių pažadų dėl Baltijos šalių gynybos stiprinimo 3

Aiškių pažadų dėl Baltijos šalių gynybos stiprinimo pasikeitus saugumo situacijai regione Lietuva kol kas...

Verslo aplinka
2022.05.27
E. Markevičiūtė: Lietuva norėtų plėsti startuolių veiklą Taivane

Lietuva norėtų tapti Taivano vartais į Europą bei plėsti šalies startuolių veiklą šioje Pietryčių Azijos...

Verslo aplinka
2022.05.27
G. Nausėda: svarbu, kad turėtume efektyvius kelius karinei technikai atgabenti

Karinis mobilumas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių šalies saugumą, sako Lietuvos prezidentas...

Verslo aplinka
2022.05.27
Lietuviškas verslas Afrikoje: milijonai klientų, karčios pamokos ir praktiniai patarimai Premium

Per pastaruosius 5-erius metus bendra eksporto iš Lietuvos į Afriką vertė paaugo dvigubai ir siekia 737 mln.

Pramonė
2022.05.27
Italijos „Eni“ sudarė susitarimą su Alžyru dėl dujų tiekimo 1

Italijos energetikos milžinė „Eni“ ketvirtadienį pasirašė supratimo memorandumą su Alžyro nacionaline naftos...

Verslo aplinka
2022.05.27
Kinija atsakė į A. Blinkeno kalbą: ji šmeižia Pekiną 1

Kinijos užsienio reikalų ministerija penktadienį apkaltino Antony Blinkeną, JAV valstybės sekretorių,...

Verslo aplinka
2022.05.27
Finansines ataskaitas verslas šiemet teikia sparčiau nei ankstesniais metais

Likus kelioms dienoms iki birželio 1 d., kai didžioji dalis šalyje įmonių Registrų centrui privalo pateikti...

Finansai
2022.05.27
E. Leontjeva. Infliacija ir drugelio efektas

Per pasaulį vilnija pavojingi infliacijos ūkai. Jie atsirado drauge su pandemija, tačiau ne pati pandemija...

Nuomonės
2022.05.27
Rusijos šantažas: V. Putinas žada padėti įveikti maisto krizę, jei Vakarai atšauks sankcijas

Maskva yra pasirengusi „reikšmingai prisidėti“ užkertant kelią gresiančiai pasaulinei maisto krizei, jei...

Verslo aplinka
2022.05.27
Gynybos ekspertas: rusai dažnai elgiasi nelogiškai ir tai yra gerai Premium

Nėra lengva nuspėti agresiją prieš Ukrainą vykdančios Rusijos tolimesnius veiksmus, nes dažniausiai jie...

Verslo aplinka
2022.05.27
Ukrainiečių registracijos centras Klaipėdoje uždaromas, liks trijuose miestuose

Mažėjant į Lietuvą atvykstančių karo pabėgėlių iš Ukrainos, nutarta uždaryti jų registracijos centrą...

Verslo aplinka
2022.05.27
JAV diplomatijos vadovas: Pekinas kelia rimčiausią ilgalaikį iššūkį tarptautinei tvarkai

Antony Blinkenas, JAV valstybės sekretorius, ketvirtadienį pasisakė už aktyvią konkurenciją su Kinija, kad...

Verslo aplinka
2022.05.27
Ketvirtadienį – 129 nauji COVID-19 atvejai, du žmonės mirė

Praėjusią parą nustatyti 129 nauji COVID-19 atvejai, du žmonės mirė, rodo penktadienį paskelbti Statistikos...

Verslo aplinka
2022.05.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku