Opozicija nuogąstauja, kad bus stabdomos šimtamilijoninės investicijos

Publikuota: 2018-10-25
Po Seimo sprendimo atmesti prezidentės veto kilo abejonių, ar bus įgyvendinti šimtamilijoniniai kogeneracinių jėgainių Vilniuje ir Kaune projektai. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Po Seimo sprendimo atmesti prezidentės veto kilo abejonių, ar bus įgyvendinti šimtamilijoniniai kogeneracinių jėgainių Vilniuje ir Kaune projektai. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Seimui atmetus prezidentės Dalios Grybauskaitės veto įstatymui, griežtinančiam atliekų deginimo elektrinių statybas, opozicija nuogąstauja, kad Vyriausybė sustabdys šimtamilijonines investicijas į jau statomas kogeneracines jėgaines Vilniuje ir Kaune. Valdantieji ramina, kad taip tikrai neatsitiks.

Kieno balsas buvo lemiamas?

Ketvirtadienį parlamento posėdyje sugebėta sutelkti 71 balsą, kad būtų atmestas prezidentės veto rugsėjį Seimo priimtiems pakeitimams Atliekų tvarkymo įstatyme, numatantiems kogeneracinių jėgainių statybų ribojimus.

Valstybės vadovė įstatymo pataisas grąžino Seimui, nes, anot jos, pakeitimais be jokių pagrįstų aplinkosaugos kriterijų apribojamos galimybės statyti naujas jėgaines, nustatoma 20 km atstumo riba nuo gyvenamosios teritorijos, taip pat kvestionuojama jau statomų dviejų jėgainių ateitis.

Norint atmesti veto reikėjo mažiausiai 71 Seimo nario balso. Būtent tiek ir balsavo už veto atmetimą. Todėl lieka galioti Seimo priimtos pataisos, numatančios draudimą statyti kogeneracines jėgaines arčiau kaip už 20 km nuo gyvenamųjų vietovių ir suteikiančios Vyriausybei įgaliojimus stabdyti jau vykdomų tokių jėgainių statybų įgyvendinimą.

Opozicinių konservatorių frakcijos atstovas Jurgis Razma atkreipė dėmesį, kad „lemiamas balsas šiuo atveju, matyt, buvo premjero Sauliaus Skvernelio“. Opozicija ne kartą tvirtino, kad Vyriausybės vadovas „aiškiai siekia stabdyti kogeneracinės jėgainės, statomos netoli jo namų Vilniuje, projektą“.

Tačiau nagrinėjant balsavusiųjų už veto atmetimą Seimo narių išklotinę krenta į akis, kad lemiamu balsu šiuo atveju galėtų būti vadinamas ir konservatorius Algis Strelčiūnas, kuris buvo vienintelis šios opozicinės frakcijos atstovas, balsavęs už veto atmetimą.

„Nelyginčiau savo kolegos, Lazdynų apygardoje, kur statoma jėgainė, išrinktojo Algio Strelčiūno balsavimo su premjeru balsavimu. Tai visiškai nesulyginami dalykai. Juk premjeras yra aukščiausias politinis pareigūnas, kuriam iš esmės pavaldi valstybės įmonės „Lietuvos energija“ ir vykdo tą šimtamilijoninį jėgainės projektą. O būtent Vyriausybei šiuo įstatymu ir yra suteikiami įgaliojimai stabdyti šį projektą. Todėl ir pavadinau premjero balsą lemiamu šiuo atveju“, – VŽ tikino p. Razma.

Kainuotų iki 400 mln. Eur

Seimui atmetus veto prezidentė privalės per tris dienas pasirašyti ir oficialiai paskelbti pakartotinai priimtas Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kurios įsigalios nuo 2019 m. sausio 1 d.

Opozicija jau paskelbė, kad dėl šių pataisų kreipsis į Konstitucinį Teismą (KT). Anot konservatorių atstovo Mykolo Majausko, kyla „rimtų abejonių, ar naujosios pataisos nėra nukreiptos į praeitį, ar kartais negalioja atgal, kas reikštų akivaizdų prieštaravimą Konstitucijai“.

„Dėl šių pataisų iškyla grėsmė jau statomoms šimtamilijoninės vertės Vilniaus ir Kauno kogeneracinėms jėgainėms“, – pridūrė jis.

Vilniuje atliekomis ir biokuru kūrenamą elektrinę stato energetikos grupė „Lietuvos energija“, o Kaune – kartu su Suomijos energetikos koncerno „Fortum“ įmone „Fortum Heat Lietuva“. Pastaroji jau degina atliekas Klaipėdoje.

Liberalas Simonas Gentvilas sakė, kad, preliminariais skaičiavimais, Lietuva gali patirti iki 400 mln. Eur nuostolį, jeigu Vyriausybė nuspręstų sustabdyti abiejų šių projektų įgyvendinimą.

Gali brangti šildymas

Prezidentės atstovai mano, kad veto atmetimas ir Seimo priimtųjų pataisų įsigaliojimas gali lemti šildymo kainų didėjimą.

„Šio įstatymo įsigaliojimas realybėje reiškia potencialų šildymo kainų didėjimą, augančius miškų kirtimus“, – BNS sakė Lina Antanavičienė, prezidentės vyriausioji patarėja ekonomikos klausimais.

Anot jos, 20 km atstumo reikalavimas užkirs kelią efektyvių atliekų deginimo jėgainių statyboms, nes jos turi būti arčiau miestų centrų. Patarėjos teigimu, tai reiškia, kad „skandinsime šalį sąvartynuose“, o dėl to augs mokesčiai gyventojams už atliekų tvarkymą.

„Prezidentė Seimo sprendimą vertina kaip neatsakingą žingsnį, dėl kurio kentės visi šalies gyventojai. Turbūt nereikia prisidengti aplinkosauga ir visuomenės sveikata ir tokiu būdu apgaudinėti Lietuvos žmonių. Tikrai ne kilometrais užtikrinama apsauga žmonėms, o konkrečiomis apsaugos priemonėmis, kurios jėgainėse įdiegiamos,“ – teigė ji.

Teisininkų ir STT abejonės

Seimo teisininkai savo išvadoje Atliekų įstatymo pataisų projektui atkreipė dėmesį, kad leidimas Vyriausybei priimti sprendimus dėl jau vykdomų kogeneracinių jėgainių projektų įgyvendinimo „ydingas tuo aspektu, kad ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, įtvirtinti galima tik įstatymu, o ne poįstatyminiais teisės aktais (sprendimais), kuriuos priimtų Vyriausybė“.

Taip pat pabrėžta, kad šios įstatymo nuostatos gali būti taikomos ir „atgal“, t. y. jau įgyvendinamų projektų atžvilgiu.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvadoje pritariama, kad naujasis įstatymas nėra tinkamas antikorupciniu požiūriu.

„Nuostata leisti Vyriausybei priimti sprendimus atsižvelgiant į visuomenės sveikatos interesus nėra pakankama, kadangi neįtvirtinti aiškūs kriterijai, į kuriuos Vyriausybė privalėtų atsižvelgti priimdama minėtus sprendimus. Manome, kad sąvoka „visuomenės sveikatos interesai“ gali būti įvairiai interpretuojama, suprantama nevienodai, gali būti nesunkiai pritaikoma siekiant pagrįsti konkretų sprendimą, todėl sprendimus dėl pradėtų atliekų deginimo įrenginių projektų tolesnio įgyvendinimo priimantis subjektas turės pernelyg plačią diskreciją“, – teigiama STT išvadoje.

Tikina, kad neapgalvotų sprendimų nebus

Tačiau valdančiųjų atstovai pabrėžia, kad naujasis įstatymas tiesiogiai jau vykdomų „Lietuvos energijos“ kogeneracinių jėgainių projektų nepalies, tik paliks sprendimą dėl jų priimti Vyriausybei.

„Manau, kad pagrindiniu vertintoju privalo būti ministerija ir Vyriausybė, – svarstė valstietė-žalioji Rima Baškienė, viena įstatymo pataisų iniciatorių. – Turime matyti abi medalio puses ir įvertinti verslą, kuris jau investavo, kad nesusidarytume sau teisinių problemų ir nepasitenkinimo ne tik moralinio, bet ir finansinio. Todėl dedu daug vilčių į tą punktą, kuris nukreiptas į Vyriausybės atsakomybę.“

Panašiai kalba ir p. Skvernelis, tvirtindamas, kad „Vyriausybė jaučia ir supranta atsakomybę už šimtamilijonines investicijas“. Bet jis pridūrė, kad Vyriausybė privalo turėti teisinį instrumentą, kad galėtų „visuomenės sveikatos požiūriu įvertinti jautrius aplinkosauginius projektus“. Leista suprasti, kad jeigu investuotojai į Vilniaus ir Kauno kogeneracines jėgaines užtikrins pakankamą saugą visuomenės sveikatos požiūriu, negali būti nė kalbos apie Vyriausybės sprendimus dėl tokių projektų stabdymo.

Valstietis-žaliasis Kęstutis Mažeika, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, tvirtino, kad jau gautos investuotojų į statomas jėgaines garantijos, jog „bus užtikrintas pakankamas dėmesys visuomenės sveikatai“.

„Kol mes čia ginčijomės, kol laukėme STT, Vyriausybės išvadų, gavome žinių, kad statytojai nori papildomai investuoti į filtrus ir oro kokybės gerinimą. Turbūt tai duoda signalą, kad iki šiol buvo padaryta ne viskas. Taigi kyla klausimų, kodėl tie kokybės gerinimo įrankiai nenaudojami visur vienodi, ir tos abejonės dėl poveikio sveikatai ir dėl aplinkosauginių dalykų sustiprina abejones“, – pastebėjo jis.

Ponas Mažeika taip pat informavo, kad netrukus Seimo valdantieji teiks naujas pataisas Atliekų tvarkymo įstatyme, numatančias, kad „atliekų deginimo įrenginiai galėtų būti statomi ir arčiau miestų centrų“.

„Būtų tragedija, jeigu pasinaudotų teise stabdyti“

Algirdas Reipas, Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC) asociacijos prezidentas, Alytaus RATC vadovas, VŽ yra sakęs, kad šių projektų stabdymas reikštų tragediją visai atliekų perdirbimo sistemai.

„Jei šis įstatymas nepaliečia pradėtų statyti Vilniaus ir Kauno kogeneracinių atliekų jėgainių, o daugiau atliekų jėgainių Lietuvoje neplanuojama statyti, vadinasi, tai įstatymas apie nieką“, – svarstė jis.

Bet jei Vyriausybė pasinaudotų jame numatyta teise stabdyti Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo jėgainių projektus, p. Reipo žodžiais, „Lietuvos atliekų tvarkymo sistemai tai taptų tragedija“.

Pasak jo, stokojant atliekų deginimo pajėgumų, šimtai tūkstančių tonų atliekų ir toliau būtų laidojama šalies sąvartynuose, tektų plėsti jų plotus, iš dalies netektų prasmės ir investicijos į regioninius atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius. Juose didelė dalis perdirbimui netinkamų komunalinės atliekų išskiriamos į energetinę vertę turinčią frakciją.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
JK sprendžiamas „Brexit“ sutarties likimas 13

Trečiadienį 14 val. vietos laiku (16 val. Lietuvos) Theresa May, JK premjerė, surengė specialių ministrų...

Vyriausybė nepritarė VRM siūlymui ir neskyrė papeikimo PAGD vadovui

Trečiadienį Vyriausybė dėl viešųjų ir privačių interesų pažeidimo – nedeklaruotos individualios veiklos –...

Vyriausybė: Druskininkuose nebus įvedamas tiesioginis valdymas

Nors pagal galiojančius įstatymus Druskininkų savivaldybėje jau daugiau kaip prieš metus turėjo būti įvestas...

Vokietijos ekonomika susitraukė – pirmą kartą nuo 2015 m. 4

Didžiausia euro zonos ekonomika trečiąjį ketvirtį, palyginti su prieš tai buvusiu ketvirčiu, susitraukė 0,2%.

Rinkos
15:16
Teismas atvertė V. Titovo apkaltos bylą 7

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį pradėjo nagrinėti Klaipėdos savivaldybės...

Jungia Kainų komisiją su Energetikos inspekcija

Nuo kitų metų liepos Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) bus sujungta su Valstybine...

Smulkieji prekybininkai apie dar 16 valdžios priemonių: vienur palengvinimas, kitur – auditas Premium

Ūkio ministerijos parengtas 16-os žingsnių planas, kaip mažinti administracinę naštą smulkiajam ir vidutiniam...

Seimo nariai siūlo biudžetą išpūsti trečdaliu milijardo Premium 2

Seimo komitetai ir pavieniai parlamentarai siūlo kitų metų biudžeto išlaidas didinti 0,35 mlrd. Eur, t. y.

G. Nausėda: Lietuvos bankas galėjo riboti paskolų dalybas 13

Buvęs SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda prieš dešimtmetį vykusias paskolų būstui dalybas...

Finansai
12:59
STT: viešuosiuose pirkimuose dažnai laimi ligoninių rėmėjai

Lietuvos ligoninių viešuosius pirkimus neretai laimi įmonės, suteikusios paramą toms medicinos įstaigoms arba...

Teismas: Vilniaus savivaldybė turi nugriauti apleistą pastatą Žirmūnuose

Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad sostinės savivaldybė per 3 mėnesius turi nugriauti Žirmūnų...

Romos ekonomiką skandina įsisenėjusios bėdos Premium

Briuselis ir Roma surėmė ragus dėl Italijos bandymo ES pateikti fiskalinės drausmės neatitinkantį biudžetą.

Konservatoriai įsitvirtina partijų reitingų viršūnėje 24

Smukus valdančiųjų „valstiečių“ reitingui, opoziciniai konservatoriai įsitvirtina partijų reitingų viršūnėje,...

Didieji – arčiau „žarijų duobės“ 1

Nuo naujųjų metų įsigaliosiančiuose Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimuose numatyta naujovė – patikimo...

Finansai
06:30
Kaip gyvensime Lietuvoje 2019-aisiais? Rėmėjo turinys

Palyginti su pajamomis, šiandieniniai  Lietuvos įmonių ir gyventojų finansiniai įsipareigojimai yra labai...

Vadyba
06:00
Užmiesčio konferencijų centras klientus patraukia patogia vieta ir išskirtiniu maistu Rėmėjo turinys

Nors konferencijų ir verslo renginių erdvių nuomos paslaugų rinka Lietuvoje toli gražu nėra perpildyta,...

Vadyba
06:00
Italija nenusileidžia ES dėl biudžeto 14

Trečiadienį nuo vidurnakčio baigėsi laikas, kuomet Italija turėjo pateikti atnaujintą savo 2019 m. biudžeto...

JK ir ES pasiekė susitarimą dėl „Brexit“ 24

Praėjus daugiau nei dviem metams po britų sprendimo referendume trauktis iš ES, JK ir Europos Sąjungos...

Verslo aplinka
2018.11.13
LVAT: buvęs ministras R. Palaitis neturi atlyginti žalos

Buvęs ministras Raimundas Palaitis Vidaus reikalų ministerijai (VRM) neturės atlyginti 15.900 Eur...

Verslo aplinka
2018.11.13
Atvertas kelias bendriems 26 mln. Eur projektams pasienyje su Rusija 2

Rusijai ratifikavus susitarimus su Lietuva, Estija ir Vokietija dėl 2014-2020 metų pasienio bendradarbiavimo...

Verslo aplinka
2018.11.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau