Opozicija nuogąstauja, kad bus stabdomos šimtamilijoninės investicijos
Kieno balsas buvo lemiamas?
Ketvirtadienį parlamento posėdyje sugebėta sutelkti 71 balsą, kad būtų atmestas prezidentės veto rugsėjį Seimo priimtiems pakeitimams Atliekų tvarkymo įstatyme, numatantiems kogeneracinių jėgainių statybų ribojimus.
Valstybės vadovė įstatymo pataisas grąžino Seimui, nes, anot jos, pakeitimais be jokių pagrįstų aplinkosaugos kriterijų apribojamos galimybės statyti naujas jėgaines, nustatoma 20 km atstumo riba nuo gyvenamosios teritorijos, taip pat kvestionuojama jau statomų dviejų jėgainių ateitis.
Norint atmesti veto reikėjo mažiausiai 71 Seimo nario balso. Būtent tiek ir balsavo už veto atmetimą. Todėl lieka galioti Seimo priimtos pataisos, numatančios draudimą statyti kogeneracines jėgaines arčiau kaip už 20 km nuo gyvenamųjų vietovių ir suteikiančios Vyriausybei įgaliojimus stabdyti jau vykdomų tokių jėgainių statybų įgyvendinimą.
Opozicinių konservatorių frakcijos atstovas Jurgis Razma atkreipė dėmesį, kad „lemiamas balsas šiuo atveju, matyt, buvo premjero Sauliaus Skvernelio“. Opozicija ne kartą tvirtino, kad Vyriausybės vadovas „aiškiai siekia stabdyti kogeneracinės jėgainės, statomos netoli jo namų Vilniuje, projektą“.
Tačiau nagrinėjant balsavusiųjų už veto atmetimą Seimo narių išklotinę krenta į akis, kad lemiamu balsu šiuo atveju galėtų būti vadinamas ir konservatorius Algis Strelčiūnas, kuris buvo vienintelis šios opozicinės frakcijos atstovas, balsavęs už veto atmetimą.
„Nelyginčiau savo kolegos, Lazdynų apygardoje, kur statoma jėgainė, išrinktojo Algio Strelčiūno balsavimo su premjeru balsavimu. Tai visiškai nesulyginami dalykai. Juk premjeras yra aukščiausias politinis pareigūnas, kuriam iš esmės pavaldi valstybės įmonės „Lietuvos energija“ ir vykdo tą šimtamilijoninį jėgainės projektą. O būtent Vyriausybei šiuo įstatymu ir yra suteikiami įgaliojimai stabdyti šį projektą. Todėl ir pavadinau premjero balsą lemiamu šiuo atveju“, – VŽ tikino p. Razma.
Kainuotų iki 400 mln. Eur
Seimui atmetus veto prezidentė privalės per tris dienas pasirašyti ir oficialiai paskelbti pakartotinai priimtas Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kurios įsigalios nuo 2019 m. sausio 1 d.
Opozicija jau paskelbė, kad dėl šių pataisų kreipsis į Konstitucinį Teismą (KT). Anot konservatorių atstovo Mykolo Majausko, kyla „rimtų abejonių, ar naujosios pataisos nėra nukreiptos į praeitį, ar kartais negalioja atgal, kas reikštų akivaizdų prieštaravimą Konstitucijai“.
„Dėl šių pataisų iškyla grėsmė jau statomoms šimtamilijoninės vertės Vilniaus ir Kauno kogeneracinėms jėgainėms“, – pridūrė jis.
Vilniuje atliekomis ir biokuru kūrenamą elektrinę stato energetikos grupė „Lietuvos energija“, o Kaune – kartu su Suomijos energetikos koncerno „Fortum“ įmone „Fortum Heat Lietuva“. Pastaroji jau degina atliekas Klaipėdoje.
Liberalas Simonas Gentvilas sakė, kad, preliminariais skaičiavimais, Lietuva gali patirti iki 400 mln. Eur nuostolį, jeigu Vyriausybė nuspręstų sustabdyti abiejų šių projektų įgyvendinimą.
Gali brangti šildymas
Prezidentės atstovai mano, kad veto atmetimas ir Seimo priimtųjų pataisų įsigaliojimas gali lemti šildymo kainų didėjimą.
„Šio įstatymo įsigaliojimas realybėje reiškia potencialų šildymo kainų didėjimą, augančius miškų kirtimus“, – BNS sakė Lina Antanavičienė, prezidentės vyriausioji patarėja ekonomikos klausimais.
Anot jos, 20 km atstumo reikalavimas užkirs kelią efektyvių atliekų deginimo jėgainių statyboms, nes jos turi būti arčiau miestų centrų. Patarėjos teigimu, tai reiškia, kad „skandinsime šalį sąvartynuose“, o dėl to augs mokesčiai gyventojams už atliekų tvarkymą.
„Prezidentė Seimo sprendimą vertina kaip neatsakingą žingsnį, dėl kurio kentės visi šalies gyventojai. Turbūt nereikia prisidengti aplinkosauga ir visuomenės sveikata ir tokiu būdu apgaudinėti Lietuvos žmonių. Tikrai ne kilometrais užtikrinama apsauga žmonėms, o konkrečiomis apsaugos priemonėmis, kurios jėgainėse įdiegiamos,“ – teigė ji.
Teisininkų ir STT abejonės
Seimo teisininkai savo išvadoje Atliekų įstatymo pataisų projektui atkreipė dėmesį, kad leidimas Vyriausybei priimti sprendimus dėl jau vykdomų kogeneracinių jėgainių projektų įgyvendinimo „ydingas tuo aspektu, kad ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, įtvirtinti galima tik įstatymu, o ne poįstatyminiais teisės aktais (sprendimais), kuriuos priimtų Vyriausybė“.
Taip pat pabrėžta, kad šios įstatymo nuostatos gali būti taikomos ir „atgal“, t. y. jau įgyvendinamų projektų atžvilgiu.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvadoje pritariama, kad naujasis įstatymas nėra tinkamas antikorupciniu požiūriu.
„Nuostata leisti Vyriausybei priimti sprendimus atsižvelgiant į visuomenės sveikatos interesus nėra pakankama, kadangi neįtvirtinti aiškūs kriterijai, į kuriuos Vyriausybė privalėtų atsižvelgti priimdama minėtus sprendimus. Manome, kad sąvoka „visuomenės sveikatos interesai“ gali būti įvairiai interpretuojama, suprantama nevienodai, gali būti nesunkiai pritaikoma siekiant pagrįsti konkretų sprendimą, todėl sprendimus dėl pradėtų atliekų deginimo įrenginių projektų tolesnio įgyvendinimo priimantis subjektas turės pernelyg plačią diskreciją“, – teigiama STT išvadoje.
Tikina, kad neapgalvotų sprendimų nebus
Tačiau valdančiųjų atstovai pabrėžia, kad naujasis įstatymas tiesiogiai jau vykdomų „Lietuvos energijos“ kogeneracinių jėgainių projektų nepalies, tik paliks sprendimą dėl jų priimti Vyriausybei.
VERSLO TRIBŪNA
Seime vėl pasirodžius iniciatyvoms plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant alkoholinių gėrimų ir konservuotų maisto produktų pakuotes, ekspertai perspėja: tai gali sugriauti sėkmingai veikiančią dabartinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pabranginti prekes ir sukelti kitų nepatogumų vartotojams. Be to, tai nebūtinai atneštų laukiamą efektą – didesnį stiklo pakuočių surinkimą bei švaresnę aplinką.
Šiemet „Eurovaistinė“ pripažinta geriausiai klientus aptarnaujančiu vaistinių tinklu Lietuvoje. Rugpjūtį tyrimų bendrovės „DIVE Lietuva“ paskelbti vaistinių sektoriaus klientų aptarnavimo kokybės tyrimo rezultatai rodo, kad bendrus kriterijus tinklas išpildė 85,28 procentais ir užėmė sektoriaus lyderio poziciją. „Eurovaistinės“ vaistinių tinklo vadovas Laurynas Mickevičius sako, kad sėkmė nėra atsitiktinumas – bendrovė nuosekliai investuoja į darbuotojų mokymus, vaistinių modernizavimą ir klientų patirties valdymą.
Malkų įlankos terminalas, UAB (MĮT) pradėjo veiklą prie krantinės, kuri šiandien būtų tinkama tik nedidelei daliai šiuo metu aptarnaujamų laivų. Dabar bendrovė – vienas didžiausių medienos, birius krovinius kraunančių krovos terminalų Klaipėdos uoste, užsitarnavusi patikimos ir klientų patogumui dirbančios įmonės reputaciją. Kaip subalansuoti aukštą paslaugų kokybę, pavyzdinį darbo efektyvumą ir minimalų poveikį aplinkai, kalbamės su 25 metų sukaktį žyminčio terminalo vadovu Juliumi Kiršiu.
Šiandieniniame pasaulyje, kuriame verslų partnerystės keičiasi kaip oro sąlygos, „MV GROUP Distribution LT“ daugiau kaip 30 metų išlieka patikimu partneriu daugeliui tarptautinių prekių ženklų. Kaip pavyksta išlaikyti šiuos santykius dešimtmečiais, kai rinkos sparčiai keičiasi, o konkurencija tik auga? Kodėl kai kurie ryšiai nutrūksta, o kiti išlieka tvarūs ir tik stiprėja? Atsakymas slypi ne marketingo šūkiuose, o kasdienės veiklos detalėse.
„Manau, kad pagrindiniu vertintoju privalo būti ministerija ir Vyriausybė, – svarstė valstietė-žalioji Rima Baškienė, viena įstatymo pataisų iniciatorių. – Turime matyti abi medalio puses ir įvertinti verslą, kuris jau investavo, kad nesusidarytume sau teisinių problemų ir nepasitenkinimo ne tik moralinio, bet ir finansinio. Todėl dedu daug vilčių į tą punktą, kuris nukreiptas į Vyriausybės atsakomybę.“
Panašiai kalba ir p. Skvernelis, tvirtindamas, kad „Vyriausybė jaučia ir supranta atsakomybę už šimtamilijonines investicijas“. Bet jis pridūrė, kad Vyriausybė privalo turėti teisinį instrumentą, kad galėtų „visuomenės sveikatos požiūriu įvertinti jautrius aplinkosauginius projektus“. Leista suprasti, kad jeigu investuotojai į Vilniaus ir Kauno kogeneracines jėgaines užtikrins pakankamą saugą visuomenės sveikatos požiūriu, negali būti nė kalbos apie Vyriausybės sprendimus dėl tokių projektų stabdymo.
Valstietis-žaliasis Kęstutis Mažeika, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, tvirtino, kad jau gautos investuotojų į statomas jėgaines garantijos, jog „bus užtikrintas pakankamas dėmesys visuomenės sveikatai“.
„Kol mes čia ginčijomės, kol laukėme STT, Vyriausybės išvadų, gavome žinių, kad statytojai nori papildomai investuoti į filtrus ir oro kokybės gerinimą. Turbūt tai duoda signalą, kad iki šiol buvo padaryta ne viskas. Taigi kyla klausimų, kodėl tie kokybės gerinimo įrankiai nenaudojami visur vienodi, ir tos abejonės dėl poveikio sveikatai ir dėl aplinkosauginių dalykų sustiprina abejones“, – pastebėjo jis.
Ponas Mažeika taip pat informavo, kad netrukus Seimo valdantieji teiks naujas pataisas Atliekų tvarkymo įstatyme, numatančias, kad „atliekų deginimo įrenginiai galėtų būti statomi ir arčiau miestų centrų“.
„Būtų tragedija, jeigu pasinaudotų teise stabdyti“
Algirdas Reipas, Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC) asociacijos prezidentas, Alytaus RATC vadovas, VŽ yra sakęs, kad šių projektų stabdymas reikštų tragediją visai atliekų perdirbimo sistemai.
„Jei šis įstatymas nepaliečia pradėtų statyti Vilniaus ir Kauno kogeneracinių atliekų jėgainių, o daugiau atliekų jėgainių Lietuvoje neplanuojama statyti, vadinasi, tai įstatymas apie nieką“, – svarstė jis.
Bet jei Vyriausybė pasinaudotų jame numatyta teise stabdyti Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo jėgainių projektus, p. Reipo žodžiais, „Lietuvos atliekų tvarkymo sistemai tai taptų tragedija“.
Pasak jo, stokojant atliekų deginimo pajėgumų, šimtai tūkstančių tonų atliekų ir toliau būtų laidojama šalies sąvartynuose, tektų plėsti jų plotus, iš dalies netektų prasmės ir investicijos į regioninius atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius. Juose didelė dalis perdirbimui netinkamų komunalinės atliekų išskiriamos į energetinę vertę turinčią frakciją.
