Opozicija nuogąstauja, kad bus stabdomos šimtamilijoninės investicijos

Publikuota: 2018-10-25
Po Seimo sprendimo atmesti prezidentės veto kilo abejonių, ar bus įgyvendinti šimtamilijoniniai kogeneracinių jėgainių Vilniuje ir Kaune projektai. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Po Seimo sprendimo atmesti prezidentės veto kilo abejonių, ar bus įgyvendinti šimtamilijoniniai kogeneracinių jėgainių Vilniuje ir Kaune projektai. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Seimui atmetus prezidentės Dalios Grybauskaitės veto įstatymui, griežtinančiam atliekų deginimo elektrinių statybas, opozicija nuogąstauja, kad Vyriausybė sustabdys šimtamilijonines investicijas į jau statomas kogeneracines jėgaines Vilniuje ir Kaune. Valdantieji ramina, kad taip tikrai neatsitiks.

Kieno balsas buvo lemiamas?

Ketvirtadienį parlamento posėdyje sugebėta sutelkti 71 balsą, kad būtų atmestas prezidentės veto rugsėjį Seimo priimtiems pakeitimams Atliekų tvarkymo įstatyme, numatantiems kogeneracinių jėgainių statybų ribojimus.

Valstybės vadovė įstatymo pataisas grąžino Seimui, nes, anot jos, pakeitimais be jokių pagrįstų aplinkosaugos kriterijų apribojamos galimybės statyti naujas jėgaines, nustatoma 20 km atstumo riba nuo gyvenamosios teritorijos, taip pat kvestionuojama jau statomų dviejų jėgainių ateitis.

Norint atmesti veto reikėjo mažiausiai 71 Seimo nario balso. Būtent tiek ir balsavo už veto atmetimą. Todėl lieka galioti Seimo priimtos pataisos, numatančios draudimą statyti kogeneracines jėgaines arčiau kaip už 20 km nuo gyvenamųjų vietovių ir suteikiančios Vyriausybei įgaliojimus stabdyti jau vykdomų tokių jėgainių statybų įgyvendinimą.

Opozicinių konservatorių frakcijos atstovas Jurgis Razma atkreipė dėmesį, kad „lemiamas balsas šiuo atveju, matyt, buvo premjero Sauliaus Skvernelio“. Opozicija ne kartą tvirtino, kad Vyriausybės vadovas „aiškiai siekia stabdyti kogeneracinės jėgainės, statomos netoli jo namų Vilniuje, projektą“.

Tačiau nagrinėjant balsavusiųjų už veto atmetimą Seimo narių išklotinę krenta į akis, kad lemiamu balsu šiuo atveju galėtų būti vadinamas ir konservatorius Algis Strelčiūnas, kuris buvo vienintelis šios opozicinės frakcijos atstovas, balsavęs už veto atmetimą.

„Nelyginčiau savo kolegos, Lazdynų apygardoje, kur statoma jėgainė, išrinktojo Algio Strelčiūno balsavimo su premjeru balsavimu. Tai visiškai nesulyginami dalykai. Juk premjeras yra aukščiausias politinis pareigūnas, kuriam iš esmės pavaldi valstybės įmonės „Lietuvos energija“ ir vykdo tą šimtamilijoninį jėgainės projektą. O būtent Vyriausybei šiuo įstatymu ir yra suteikiami įgaliojimai stabdyti šį projektą. Todėl ir pavadinau premjero balsą lemiamu šiuo atveju“, – VŽ tikino p. Razma.

Kainuotų iki 400 mln. Eur

Seimui atmetus veto prezidentė privalės per tris dienas pasirašyti ir oficialiai paskelbti pakartotinai priimtas Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kurios įsigalios nuo 2019 m. sausio 1 d.

Opozicija jau paskelbė, kad dėl šių pataisų kreipsis į Konstitucinį Teismą (KT). Anot konservatorių atstovo Mykolo Majausko, kyla „rimtų abejonių, ar naujosios pataisos nėra nukreiptos į praeitį, ar kartais negalioja atgal, kas reikštų akivaizdų prieštaravimą Konstitucijai“.

„Dėl šių pataisų iškyla grėsmė jau statomoms šimtamilijoninės vertės Vilniaus ir Kauno kogeneracinėms jėgainėms“, – pridūrė jis.

Vilniuje atliekomis ir biokuru kūrenamą elektrinę stato energetikos grupė „Lietuvos energija“, o Kaune – kartu su Suomijos energetikos koncerno „Fortum“ įmone „Fortum Heat Lietuva“. Pastaroji jau degina atliekas Klaipėdoje.

Liberalas Simonas Gentvilas sakė, kad, preliminariais skaičiavimais, Lietuva gali patirti iki 400 mln. Eur nuostolį, jeigu Vyriausybė nuspręstų sustabdyti abiejų šių projektų įgyvendinimą.

Gali brangti šildymas

Prezidentės atstovai mano, kad veto atmetimas ir Seimo priimtųjų pataisų įsigaliojimas gali lemti šildymo kainų didėjimą.

„Šio įstatymo įsigaliojimas realybėje reiškia potencialų šildymo kainų didėjimą, augančius miškų kirtimus“, – BNS sakė Lina Antanavičienė, prezidentės vyriausioji patarėja ekonomikos klausimais.

Anot jos, 20 km atstumo reikalavimas užkirs kelią efektyvių atliekų deginimo jėgainių statyboms, nes jos turi būti arčiau miestų centrų. Patarėjos teigimu, tai reiškia, kad „skandinsime šalį sąvartynuose“, o dėl to augs mokesčiai gyventojams už atliekų tvarkymą.

„Prezidentė Seimo sprendimą vertina kaip neatsakingą žingsnį, dėl kurio kentės visi šalies gyventojai. Turbūt nereikia prisidengti aplinkosauga ir visuomenės sveikata ir tokiu būdu apgaudinėti Lietuvos žmonių. Tikrai ne kilometrais užtikrinama apsauga žmonėms, o konkrečiomis apsaugos priemonėmis, kurios jėgainėse įdiegiamos,“ – teigė ji.

Teisininkų ir STT abejonės

Seimo teisininkai savo išvadoje Atliekų įstatymo pataisų projektui atkreipė dėmesį, kad leidimas Vyriausybei priimti sprendimus dėl jau vykdomų kogeneracinių jėgainių projektų įgyvendinimo „ydingas tuo aspektu, kad ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, įtvirtinti galima tik įstatymu, o ne poįstatyminiais teisės aktais (sprendimais), kuriuos priimtų Vyriausybė“.

Taip pat pabrėžta, kad šios įstatymo nuostatos gali būti taikomos ir „atgal“, t. y. jau įgyvendinamų projektų atžvilgiu.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvadoje pritariama, kad naujasis įstatymas nėra tinkamas antikorupciniu požiūriu.

„Nuostata leisti Vyriausybei priimti sprendimus atsižvelgiant į visuomenės sveikatos interesus nėra pakankama, kadangi neįtvirtinti aiškūs kriterijai, į kuriuos Vyriausybė privalėtų atsižvelgti priimdama minėtus sprendimus. Manome, kad sąvoka „visuomenės sveikatos interesai“ gali būti įvairiai interpretuojama, suprantama nevienodai, gali būti nesunkiai pritaikoma siekiant pagrįsti konkretų sprendimą, todėl sprendimus dėl pradėtų atliekų deginimo įrenginių projektų tolesnio įgyvendinimo priimantis subjektas turės pernelyg plačią diskreciją“, – teigiama STT išvadoje.

Tikina, kad neapgalvotų sprendimų nebus

Tačiau valdančiųjų atstovai pabrėžia, kad naujasis įstatymas tiesiogiai jau vykdomų „Lietuvos energijos“ kogeneracinių jėgainių projektų nepalies, tik paliks sprendimą dėl jų priimti Vyriausybei.

„Manau, kad pagrindiniu vertintoju privalo būti ministerija ir Vyriausybė, – svarstė valstietė-žalioji Rima Baškienė, viena įstatymo pataisų iniciatorių. – Turime matyti abi medalio puses ir įvertinti verslą, kuris jau investavo, kad nesusidarytume sau teisinių problemų ir nepasitenkinimo ne tik moralinio, bet ir finansinio. Todėl dedu daug vilčių į tą punktą, kuris nukreiptas į Vyriausybės atsakomybę.“

Panašiai kalba ir p. Skvernelis, tvirtindamas, kad „Vyriausybė jaučia ir supranta atsakomybę už šimtamilijonines investicijas“. Bet jis pridūrė, kad Vyriausybė privalo turėti teisinį instrumentą, kad galėtų „visuomenės sveikatos požiūriu įvertinti jautrius aplinkosauginius projektus“. Leista suprasti, kad jeigu investuotojai į Vilniaus ir Kauno kogeneracines jėgaines užtikrins pakankamą saugą visuomenės sveikatos požiūriu, negali būti nė kalbos apie Vyriausybės sprendimus dėl tokių projektų stabdymo.

Valstietis-žaliasis Kęstutis Mažeika, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, tvirtino, kad jau gautos investuotojų į statomas jėgaines garantijos, jog „bus užtikrintas pakankamas dėmesys visuomenės sveikatai“.

„Kol mes čia ginčijomės, kol laukėme STT, Vyriausybės išvadų, gavome žinių, kad statytojai nori papildomai investuoti į filtrus ir oro kokybės gerinimą. Turbūt tai duoda signalą, kad iki šiol buvo padaryta ne viskas. Taigi kyla klausimų, kodėl tie kokybės gerinimo įrankiai nenaudojami visur vienodi, ir tos abejonės dėl poveikio sveikatai ir dėl aplinkosauginių dalykų sustiprina abejones“, – pastebėjo jis.

Ponas Mažeika taip pat informavo, kad netrukus Seimo valdantieji teiks naujas pataisas Atliekų tvarkymo įstatyme, numatančias, kad „atliekų deginimo įrenginiai galėtų būti statomi ir arčiau miestų centrų“.

„Būtų tragedija, jeigu pasinaudotų teise stabdyti“

Algirdas Reipas, Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC) asociacijos prezidentas, Alytaus RATC vadovas, VŽ yra sakęs, kad šių projektų stabdymas reikštų tragediją visai atliekų perdirbimo sistemai.

„Jei šis įstatymas nepaliečia pradėtų statyti Vilniaus ir Kauno kogeneracinių atliekų jėgainių, o daugiau atliekų jėgainių Lietuvoje neplanuojama statyti, vadinasi, tai įstatymas apie nieką“, – svarstė jis.

Bet jei Vyriausybė pasinaudotų jame numatyta teise stabdyti Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo jėgainių projektus, p. Reipo žodžiais, „Lietuvos atliekų tvarkymo sistemai tai taptų tragedija“.

Pasak jo, stokojant atliekų deginimo pajėgumų, šimtai tūkstančių tonų atliekų ir toliau būtų laidojama šalies sąvartynuose, tektų plėsti jų plotus, iš dalies netektų prasmės ir investicijos į regioninius atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius. Juose didelė dalis perdirbimui netinkamų komunalinės atliekų išskiriamos į energetinę vertę turinčią frakciją.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Sankcijos Rusijai: kodėl izoliacija neįmanoma? Premium

Ji leidžia raketas, kurios skrieja 2 km per sekundę greičiu ir gali pataikyti į taikinius, kurie lekia...

Apylinkių rinkimų komisijoms trūksta maždaug šimto narių 1

Savivaldos rinkimams besirengianti Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sulaukia signalų, kad dalyje...

Statyba: keičiasi energinio naudingumo reikalavimai 

Nuo šių metų vasario 1-osios kečiasi energinio naudingumo reikalavimai naujai statomiems pastatams.

E. Gentvilas siūlo nutraukti Seimo tyrimą dėl galimos politinės korupcijos 4

Eugenijus Gentvilas, Seimo laikinosios tyrimo komisijos narys liberalas siūlo nutraukti šios komisijos...

Vilnius gedi kartu su Gdansku 3

Vilnius gedi pirmadienį po tragiško išpuolio mirusio kaimyninės Lenkijos Gdansko mero Pawelo Adamowicziaus.

Verslo aplinka
2019.01.18
Didžiausia užsieniečių bendruomene Lietuvoje tapo ukrainiečiai 15

Ukrainiečiai aplenkė rusus ir tapo didžiausia užsieniečių bendruomene Lietuvoje, penktadienį paskelbė...

Verslo aplinka
2019.01.18
A. Paleckio šnipinėjimo byloje aiškėja daugiau pavardžių

Už įtariamą šnipinėjimą Rusijos naudai suimto Algirdo Paleckio byloje aiškėja ir daugiau teisėsaugos akiratin...

Verslo aplinka
2019.01.18
A. Tapino ir premjero kova įsibėgėja 38

„Laisvės TV“ įkūrėjas, žurnalistas Andrius Tapinas, nesulaukęs premjero Sauliaus Skvernelio atsiprašymo ir...

Rinkodara
2019.01.18
Teismas pratęsė areštą iš E. Masiulio per kratą paimtiems pinigams 2

Politinės korupcijos bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas pratęsė areštą iš teisiamojo Eligijaus...

Malkos atpigo labiau, nei mažėjo PVM 1

Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojęs 9% pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas malkoms ir malkinės...

Verslo aplinka
2019.01.18
Prezidentė paskyrė dvi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas

Dalia Grybauskaitė, prezidentė, po Seimo pritarimo, pasirašė dekretus, kuriais Lietuvos apeliacinio teismo...

Verslo aplinka
2019.01.18
Trečias kartas nemelavo: Švedija pagaliau turi vyriausybę

Švedijoje po penkis mėnesius trukusios porinkiminės politinės sumaišties pagaliau pavyko suformuoti naują...

Verslo aplinka
2019.01.18
Savivaldos rinkimų biuletenyje pirmieji bus „tvarkiečiai“ 3

Penktadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) organizavo savivaldos rinkimuose dalyvaujančių partijų numerių...

Verslo aplinka
2019.01.18
G. Surplys: signalai rodo, kad su lenkais dėl kiaulienos susitarti pavyks 1

Giedrius Surplys, žemės ūkio ministras,  tikisi, kad Berlyne su Lenkijos ministru Janu Krzysztofu Ardanowskiu...

Agroverslas
2019.01.18
Ant svarstyklių – grėsmės ir pažanga: kas mūsų laukia 2019 m. 

Tarp didžiausią poveikį visuomenei artimiausioje ateityje atnešiančių pokyčių ekspertai išskiria dirbtinio...

Technologijos
2019.01.18
Prasižengėliai tiekėjai grįžta į viešuosius pirkimus Premium 2

Kai kurioms įmonėms, dėl pažeidimų pašalintoms iš viešųjų pirkimų, pasiseka įrodyti perkančiosioms...

Verslo aplinka
2019.01.18
Milijonai iš baudų nieko neparodo 15

Konkurencijos taryba (KT) šią savaitę paviešino, kad 2016–2018 m. iš viso skyrė 15 mln. Eur baudų, o teismams...

Verslo aplinka
2019.01.18
Teisės viršenybės nepaisančios šalys rizikuos netekti ES paramos

Ketvirtadienį Europos Parlamentas (EP) priėmė rezoliuciją dėl ES fondų mokėjimų sustabdymo esant rimtiems...

Verslo aplinka
2019.01.18
Rekordiškai ilgas JAV vyriausybės paralyžius paveiks ir šalies ekonomiką Premium 2

Nors rekordiškai ilgas JAV vyriausybės uždarymas jau atsiliepia šalies ekonomikai, rizikuojama, kad tolesnis...

Verslo aplinka
2019.01.18
Įstatymas leistų, bet valdžia tikina radikalaus žingsnio neruošianti Premium

Vyriausybė ramina, kad nepasinaudos nuo šių metų pradžios įsigaliojusia įstatymine galimybe stabdyti jau...

Verslo aplinka
2019.01.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau