Opozicija nuogąstauja, kad bus stabdomos šimtamilijoninės investicijos

Publikuota: 2018-10-25
Po Seimo sprendimo atmesti prezidentės veto kilo abejonių, ar bus įgyvendinti šimtamilijoniniai kogeneracinių jėgainių Vilniuje ir Kaune projektai. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Po Seimo sprendimo atmesti prezidentės veto kilo abejonių, ar bus įgyvendinti šimtamilijoniniai kogeneracinių jėgainių Vilniuje ir Kaune projektai. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Seimui atmetus prezidentės Dalios Grybauskaitės veto įstatymui, griežtinančiam atliekų deginimo elektrinių statybas, opozicija nuogąstauja, kad Vyriausybė sustabdys šimtamilijonines investicijas į jau statomas kogeneracines jėgaines Vilniuje ir Kaune. Valdantieji ramina, kad taip tikrai neatsitiks.

Kieno balsas buvo lemiamas?

Ketvirtadienį parlamento posėdyje sugebėta sutelkti 71 balsą, kad būtų atmestas prezidentės veto rugsėjį Seimo priimtiems pakeitimams Atliekų tvarkymo įstatyme, numatantiems kogeneracinių jėgainių statybų ribojimus.

Valstybės vadovė įstatymo pataisas grąžino Seimui, nes, anot jos, pakeitimais be jokių pagrįstų aplinkosaugos kriterijų apribojamos galimybės statyti naujas jėgaines, nustatoma 20 km atstumo riba nuo gyvenamosios teritorijos, taip pat kvestionuojama jau statomų dviejų jėgainių ateitis.

Norint atmesti veto reikėjo mažiausiai 71 Seimo nario balso. Būtent tiek ir balsavo už veto atmetimą. Todėl lieka galioti Seimo priimtos pataisos, numatančios draudimą statyti kogeneracines jėgaines arčiau kaip už 20 km nuo gyvenamųjų vietovių ir suteikiančios Vyriausybei įgaliojimus stabdyti jau vykdomų tokių jėgainių statybų įgyvendinimą.

Opozicinių konservatorių frakcijos atstovas Jurgis Razma atkreipė dėmesį, kad „lemiamas balsas šiuo atveju, matyt, buvo premjero Sauliaus Skvernelio“. Opozicija ne kartą tvirtino, kad Vyriausybės vadovas „aiškiai siekia stabdyti kogeneracinės jėgainės, statomos netoli jo namų Vilniuje, projektą“.

Tačiau nagrinėjant balsavusiųjų už veto atmetimą Seimo narių išklotinę krenta į akis, kad lemiamu balsu šiuo atveju galėtų būti vadinamas ir konservatorius Algis Strelčiūnas, kuris buvo vienintelis šios opozicinės frakcijos atstovas, balsavęs už veto atmetimą.

„Nelyginčiau savo kolegos, Lazdynų apygardoje, kur statoma jėgainė, išrinktojo Algio Strelčiūno balsavimo su premjeru balsavimu. Tai visiškai nesulyginami dalykai. Juk premjeras yra aukščiausias politinis pareigūnas, kuriam iš esmės pavaldi valstybės įmonės „Lietuvos energija“ ir vykdo tą šimtamilijoninį jėgainės projektą. O būtent Vyriausybei šiuo įstatymu ir yra suteikiami įgaliojimai stabdyti šį projektą. Todėl ir pavadinau premjero balsą lemiamu šiuo atveju“, – VŽ tikino p. Razma.

Kainuotų iki 400 mln. Eur

Seimui atmetus veto prezidentė privalės per tris dienas pasirašyti ir oficialiai paskelbti pakartotinai priimtas Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kurios įsigalios nuo 2019 m. sausio 1 d.

Opozicija jau paskelbė, kad dėl šių pataisų kreipsis į Konstitucinį Teismą (KT). Anot konservatorių atstovo Mykolo Majausko, kyla „rimtų abejonių, ar naujosios pataisos nėra nukreiptos į praeitį, ar kartais negalioja atgal, kas reikštų akivaizdų prieštaravimą Konstitucijai“.

„Dėl šių pataisų iškyla grėsmė jau statomoms šimtamilijoninės vertės Vilniaus ir Kauno kogeneracinėms jėgainėms“, – pridūrė jis.

Vilniuje atliekomis ir biokuru kūrenamą elektrinę stato energetikos grupė „Lietuvos energija“, o Kaune – kartu su Suomijos energetikos koncerno „Fortum“ įmone „Fortum Heat Lietuva“. Pastaroji jau degina atliekas Klaipėdoje.

Liberalas Simonas Gentvilas sakė, kad, preliminariais skaičiavimais, Lietuva gali patirti iki 400 mln. Eur nuostolį, jeigu Vyriausybė nuspręstų sustabdyti abiejų šių projektų įgyvendinimą.

Gali brangti šildymas

Prezidentės atstovai mano, kad veto atmetimas ir Seimo priimtųjų pataisų įsigaliojimas gali lemti šildymo kainų didėjimą.

„Šio įstatymo įsigaliojimas realybėje reiškia potencialų šildymo kainų didėjimą, augančius miškų kirtimus“, – BNS sakė Lina Antanavičienė, prezidentės vyriausioji patarėja ekonomikos klausimais.

Anot jos, 20 km atstumo reikalavimas užkirs kelią efektyvių atliekų deginimo jėgainių statyboms, nes jos turi būti arčiau miestų centrų. Patarėjos teigimu, tai reiškia, kad „skandinsime šalį sąvartynuose“, o dėl to augs mokesčiai gyventojams už atliekų tvarkymą.

„Prezidentė Seimo sprendimą vertina kaip neatsakingą žingsnį, dėl kurio kentės visi šalies gyventojai. Turbūt nereikia prisidengti aplinkosauga ir visuomenės sveikata ir tokiu būdu apgaudinėti Lietuvos žmonių. Tikrai ne kilometrais užtikrinama apsauga žmonėms, o konkrečiomis apsaugos priemonėmis, kurios jėgainėse įdiegiamos,“ – teigė ji.

Teisininkų ir STT abejonės

Seimo teisininkai savo išvadoje Atliekų įstatymo pataisų projektui atkreipė dėmesį, kad leidimas Vyriausybei priimti sprendimus dėl jau vykdomų kogeneracinių jėgainių projektų įgyvendinimo „ydingas tuo aspektu, kad ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, įtvirtinti galima tik įstatymu, o ne poįstatyminiais teisės aktais (sprendimais), kuriuos priimtų Vyriausybė“.

Taip pat pabrėžta, kad šios įstatymo nuostatos gali būti taikomos ir „atgal“, t. y. jau įgyvendinamų projektų atžvilgiu.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvadoje pritariama, kad naujasis įstatymas nėra tinkamas antikorupciniu požiūriu.

„Nuostata leisti Vyriausybei priimti sprendimus atsižvelgiant į visuomenės sveikatos interesus nėra pakankama, kadangi neįtvirtinti aiškūs kriterijai, į kuriuos Vyriausybė privalėtų atsižvelgti priimdama minėtus sprendimus. Manome, kad sąvoka „visuomenės sveikatos interesai“ gali būti įvairiai interpretuojama, suprantama nevienodai, gali būti nesunkiai pritaikoma siekiant pagrįsti konkretų sprendimą, todėl sprendimus dėl pradėtų atliekų deginimo įrenginių projektų tolesnio įgyvendinimo priimantis subjektas turės pernelyg plačią diskreciją“, – teigiama STT išvadoje.

Tikina, kad neapgalvotų sprendimų nebus

Tačiau valdančiųjų atstovai pabrėžia, kad naujasis įstatymas tiesiogiai jau vykdomų „Lietuvos energijos“ kogeneracinių jėgainių projektų nepalies, tik paliks sprendimą dėl jų priimti Vyriausybei.

„Manau, kad pagrindiniu vertintoju privalo būti ministerija ir Vyriausybė, – svarstė valstietė-žalioji Rima Baškienė, viena įstatymo pataisų iniciatorių. – Turime matyti abi medalio puses ir įvertinti verslą, kuris jau investavo, kad nesusidarytume sau teisinių problemų ir nepasitenkinimo ne tik moralinio, bet ir finansinio. Todėl dedu daug vilčių į tą punktą, kuris nukreiptas į Vyriausybės atsakomybę.“

Panašiai kalba ir p. Skvernelis, tvirtindamas, kad „Vyriausybė jaučia ir supranta atsakomybę už šimtamilijonines investicijas“. Bet jis pridūrė, kad Vyriausybė privalo turėti teisinį instrumentą, kad galėtų „visuomenės sveikatos požiūriu įvertinti jautrius aplinkosauginius projektus“. Leista suprasti, kad jeigu investuotojai į Vilniaus ir Kauno kogeneracines jėgaines užtikrins pakankamą saugą visuomenės sveikatos požiūriu, negali būti nė kalbos apie Vyriausybės sprendimus dėl tokių projektų stabdymo.

Valstietis-žaliasis Kęstutis Mažeika, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, tvirtino, kad jau gautos investuotojų į statomas jėgaines garantijos, jog „bus užtikrintas pakankamas dėmesys visuomenės sveikatai“.

„Kol mes čia ginčijomės, kol laukėme STT, Vyriausybės išvadų, gavome žinių, kad statytojai nori papildomai investuoti į filtrus ir oro kokybės gerinimą. Turbūt tai duoda signalą, kad iki šiol buvo padaryta ne viskas. Taigi kyla klausimų, kodėl tie kokybės gerinimo įrankiai nenaudojami visur vienodi, ir tos abejonės dėl poveikio sveikatai ir dėl aplinkosauginių dalykų sustiprina abejones“, – pastebėjo jis.

Ponas Mažeika taip pat informavo, kad netrukus Seimo valdantieji teiks naujas pataisas Atliekų tvarkymo įstatyme, numatančias, kad „atliekų deginimo įrenginiai galėtų būti statomi ir arčiau miestų centrų“.

„Būtų tragedija, jeigu pasinaudotų teise stabdyti“

Algirdas Reipas, Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC) asociacijos prezidentas, Alytaus RATC vadovas, VŽ yra sakęs, kad šių projektų stabdymas reikštų tragediją visai atliekų perdirbimo sistemai.

„Jei šis įstatymas nepaliečia pradėtų statyti Vilniaus ir Kauno kogeneracinių atliekų jėgainių, o daugiau atliekų jėgainių Lietuvoje neplanuojama statyti, vadinasi, tai įstatymas apie nieką“, – svarstė jis.

Bet jei Vyriausybė pasinaudotų jame numatyta teise stabdyti Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo jėgainių projektus, p. Reipo žodžiais, „Lietuvos atliekų tvarkymo sistemai tai taptų tragedija“.

Pasak jo, stokojant atliekų deginimo pajėgumų, šimtai tūkstančių tonų atliekų ir toliau būtų laidojama šalies sąvartynuose, tektų plėsti jų plotus, iš dalies netektų prasmės ir investicijos į regioninius atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius. Juose didelė dalis perdirbimui netinkamų komunalinės atliekų išskiriamos į energetinę vertę turinčią frakciją.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Nepriklausomos valdybos – netobula, bet nieko geriau nesugalvota

Prieš metus – pernai liepą Lietuva tapo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 36-ąja...

Žemaitijos sostinei gresia tiesioginis valdymas iš Vilniaus  Premium

Beveik visos šį pavasarį išrinktos ir darbą pradėjusios savivaldybių tarybos susidorojo su iššūkiu laiku...

Šią savaitę svarbu 

Pasikeis britų premjeras, turėtų būti suformuota atnaujinta Lietuvos Vyriausybė, gali paaiškėti būsimasis...

Rinkimus Ukrainoje laimėjo V. Zelenskio partija, bet jai teks formuoti koaliciją 5

Sekmadienį Ukrainoje vyko pirmalaikiai parlamento rinkimai, praėjus vos trims mėnesiams po to, kai...

Verslo aplinka
2019.07.21
Ukrainoje jau balsavo 35,77% rinkėjų, pradėtas 21 tyrimas dėl pažeidimų

Sekmadienį Ukrainoje vykstant parlamento rinkimams šalyje pradėtas 21 tyrimas dėl pažeidimų. Tačiau apskritai...

Verslo aplinka
2019.07.21
Ukrainiečiai Lietuvoje balsuoja parlamento rinkimuose 1

Lietuvoje gyvenantys ar viešintys ukrainiečiai sekmadienį balsuoja šalies Aukščiausiosios Rados rinkimuose.

Verslo aplinka
2019.07.21
Ukrainos Rados rinkimai: pergalė prognozuojama prezidento partijai

Ukrainoje šiandien „tylos diena“ – Aukščiausiosios Rados rinkimų išvakarėse draudžiama bet kokia rinkimų...

Verslo aplinka
2019.07.20
Benjaminas Netanyahu tapo ilgiausiai einančiu pareigas Izraelio premjeru 2

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu šiandien tapo ilgiausiai pareigas einančiu šalies ministru...

Verslo aplinka
2019.07.20
Ekspertas abejoja Vilniuje sulaikyto Rusijos verslininko kalte 4

Rusijos analitikas, buvęs energetikos viceministras Vladimiras Milovas sako, kad jam kelia abejonių Rusijos...

Pramonė
2019.07.20
Populiariausias politikas – G. Nausėda, jo reitingas auga 1

Palankiausiai vertinamų Lietuvos politikų sąrašo viršūnėje įsitvirtino prezidentas Gitanas Nausėda.

Verslo aplinka
2019.07.20
Iranas užgrobė britų tanklaivį 12

Jungtinės Karalystės vyriausybė pareiškė gilų susirūpinimą dėl Hormūzo sąsiauryje sulaikyto su šios šalies...

Finansavimas sinchronizavimui turi būti pakankamas

Baltijos šalims sinchronizuojant elektros tinklus su žemynine Europa, Lietuva, Latvija ir Estija gali ir...

Pramonė
2019.07.19
Biudžeto pusmečio pajamos 3,4% viršija planą 9

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų 2019 m. I pusmečio pajamos sudarė  5,344 mlrd. Eur – 3,4% (174,1...

Verslo aplinka
2019.07.19
Seime sumaištis dėl A. Širinskienės 14

Seimo narei Agnei Širinskienei perėjus į „tvarkiečių“ frakciją Seime kilo sumaištis dėl jos pareigų, į kurias...

Verslo aplinka
2019.07.19
Prezidentas nori, kad R. Karoblis, V. Šapoka ir V. Sinkevičius liktų 35

Valdantieji iš prezidento Gitano Nausėdos išgirdo pageidavimą, kad bent trys kertiniai ministrai išliktų ir...

Verslo aplinka
2019.07.19
„Scandagra“ pernai pasiekė rekordinę 177 mln. Eur apyvartą 1

Skandinavijos kapitalo trąšų bei grūdų prekybos bendrovė „Scandagra“ 2018 metais toliau didino pajamas ir...

Verslo aplinka
2019.07.19
Naujasis kariuomenės vadas sieks ankstinti naujų šarvuočių, artilerijos sistemų pirkimus 16

Būsimasis kariuomenės vadas generolas majoras Valdemaras Rupšys sako, kad sieks paankstinti naujų šarvuočių...

Verslo aplinka
2019.07.19
Premjeras: Lietuva EK norėtų ekonomikos, energetikos arba sienų apsaugos portfelio

Lietuva naujos kadencijos Europos Komisijoje (EK) sieks ekonomikos, energetikos arba sienų apsaugos...

Verslo aplinka
2019.07.19
D. Trumpas: JAV pajėgos numušė Irano bepilotį orlaivį 2

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad JAV karinis jūrų laivynas Hormūzo sąsiauryje numušė Irano...

Verslo aplinka
2019.07.19
„Klaipėdos Smeltę“ akcininkai MSC paliko be dalies krovinių Premium

Klaipėdos uostas prarado konteinerių laivybos regioninio centro statusą – laivybos milžinė MSC didžiuosius...

Verslo aplinka
2019.07.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau