Rusijos ekonomikai skatinti – 101 mlrd. Eur iš oligarchų kišenės

Toks šalies ekonomikos skatinimo planas sukurptas po to, kai mokesčių didinimo planai susilaukė stipraus verslo bendruomenės pasipriešinimo, praneša „Bloomberg“.
Rugpjūtį iš Kremliaus nuaidėjo pasiūlymas didinti mokesčius ir taip surinkti 500 mlrd. RUB (apie 6,31 mlrd. Eur) į valstybės biudžetą iš „perteklinio pelno“, kurį uždirba didžiausios kasybos, metalų ir chemijos pramonės bendrovės. Jas Rusijoje valdo turtingiausieji oligarchai, tokie, kaip „Nornickel“ (anksčiau „Norilsk Nickel“) savininkas Vladimiras Potaninas ar SIBUR savininkas Leonidas Michelsonas.
Sulaukęs stipraus pasipriešinimo, Kremlius rado kompromisą – mokestines ir teisines lengvatas bendrovėms, kurios sutiks investuoti į konkrečius projektus. Dėl jų šiuo metu Vyriausybės atstovai tariasi su bendrovėmis individualiai.
„Bendrovės mažina arba atideda investicijas, tad turi būti panaudotos visos priemonės, – teigia Vladimiras Salnikovas, Maskvoje įsikūrusios idėjų kalvės Makroekonominės analizės ir trumpalaikių prognozių centro direktoriaus pavaduotojas. – Galbūt tai nėra geriausia skatinimo programa, bet ji veikia.“
Sankcijos ir nepalankus investicinis klimatas Vladimirui Putinui nepalieka daug vietos manevrams – tiek finansavimas iš Vakarų, tiek didelė dalis užsienio bendrovių investicijų yra užkardytos. Tad tikimasi, kad šalies viduje veikiančios bendrovės taps ekonomikos skatinimo instrumentu.
Rusijos Finansų ministerija ketina paskatinti šalies bendroves į šalies ūkį investuoti 8 trln. RUB (apie 101 mlrd. Eur) iki 2024 m. ir taip paskatinti šalies ekonomiką. Šalies prezidento tikslas – kad investicijos sudarytų daugiau nei 25% šalies BVP. Tokiam tikslui pasiekti investicijos šalies viduje turėtų būti 240 mlrd. Eur didesnės, nei šiuo metu.
Visgi, ir švelnesnis planas sulaukia kritiškų nuomonių.
„Įtikinti bendroves investuoti į konkrečius projektus ar konfiskuoti sumas pinigų yra analogiški dalykai, – naujienų agentūrai tegia Natalija Orlova, „Alfa-Bank“ vyriausioji ekonomistė. – Bendrovėms tai reiškia, kad jų veiklos pelningumas taps sunkiau nuspėjamas.“