Prancūzų darbo reformos: daugiau laisvės bendrovėms, profsąjungoms krenta karūna
Pono Macrono reitingai pastaruoju metu sparčiai smuko. Analitikai sutartinai tvirtina, jog šalies lyderis privalo ryžtingai įgyvendinti žadėtas reformas, kad neprarastų autoriteto rinkėjų akyse.
Tarp siūlomų reformų, kurias ketvirtadienį pristatė Edouardas Philippe‘as, Prancūzijos premjeras, ir darbo reikalų ministrė Muriel Penicaud – baudų, skiriamų darbdaviams už nepagrįstus atleidimus, dydžio ribojimas, didesnės galios kompanijoms pačioms tartis su darbuotojais dėl atlyginimų ir darbo laiko, darbuotojų komitetų mažinimas.
Esminis visų priemonių tikslas – didinti Prancūzijos patrauklumą užsienio investuotojų akyse ir susidoroti su nedarbu, siekiančiu 9,5%.
„Niekas negali pasakyti, kad toks darbo kodeksas, koks egzistuoja dabar, skatina įdarbinimą. Užsienio investuotojai ir nedidelės bendrovės mūsų darbo kodeksą vertina kaip atgrasantį nuo darbuotojų samdymo“, – spaudos konferencijoje kalbėjo p. Philippe‘as.
Jis pridūrė, kad siūlomomis pataisomis siekiama „susigrąžinti prarastus metus“.
Bendrovėms, kuriose dirba mažiau nei 50 žmonių – tokios įmonės sudaro 95% visų Prancūzijos kompanijų – pataisos leis derėtis su darbuotojais dėl darbo sąlygų, apeinant profesines sąjungas. Didesnės kompanijos galės siekti konkrečių susitarimų su profesinėmis sąjungomis, užuot paklususios visam verslo sektoriui galiojančioms taisyklėms. Jos taip pat galės rengti darbuotojų referendumus, jei susitarimų dėl darbo sąlygų pasiekti nepavyks.
Vyriausybė rekomenduoja teismams, vertinant darbuotojų atleidimo atvejus, vertinti kompanijos finansinę padėtį tik Prancūzijoje, o ne įtraukti ir užsienyje gaunamą pelną.
Tarptautinėms kompanijoms ketinama sudaryti galimybę lengviau uždaryti Prancūzijoje veikiančias nuostolingas gamyklas.
Prezidentas Macronas ketvirtadienį Prancūzijos leidinyje „Le Point“ publikuotame interviu teigia, kad siūlomos pertvarkos turėtų „išlaisvinti Prancūzijos energiją“, kurią iki šiol buvo pažabojusios „taisyklės ir privilegijos“.
Naujausios „Ifop“ apklausos duomenimis, prezidentą Macroną dabar palankiai vertina tik 40% respondentų, nepalankiai – 57%. Tačiau Prancūzijos lyderis interviu „Le Point“ sakė, kad „turės ištisus mėnesius susitaikyti su žmonių nekantrumu“ – tol, kol pasimatys reformų efektas.
„Odoxa“ apklausos rezultatai, paskelbti pirmadienį, rodė, kad 63% rinkėjų netiki p. Macrono darbo reformų sėkme. Vis dėlto 56% pripažįsta, jog darbo rinką reglamentuojančios taisyklės turi būti peržiūrėtos.
Verslo pasitikėjimas išaugo
Nuo p. Macrono išrinkimo prezidentu šiemet gegužę Prancūzijos verslo pasitikėjimas išaugo iki šešerių metų aukštumų. Verslo vadovai labiau nei anksčiau tiki prezidento gebėjimais modernizuoti Prancūzijos ekonomiką ir sumažinti viešąsias išlaidas. Verslas iš esmės pritaria ir darbo kodekso pataisoms, rašo „Bloomberg“.
Įgyvendinti pertvarkas, sustiprinti ekonomiką Prancūzijai svarbu ir visus Europos mastu. 9% viršijantis nedarbo lygis antrojoje euro zonos ekonomikoje yra dukart didesnis nei Vokietijoje. Italijoje ir Ispanijoje nedarbo lygis aukštesnis, bet jo mažėjimo tempas – spartesnis.
„Nedarbas mažėja, gana ženkliai kai kuriose šalyse. Problema susijusi su didele šalimi, esančia netoli nuo Belgijos, kuriai nepavyksta sumažinti nedarbo lygio. Žinoma, būtent todėl aš šiandien ir kalbu prancūziškai“, – Prancūzijai šią savaitę įgėlė Jeanas Claude‘as Junckeris, Europos Komisijos pirmininkas.
Prancūzijos CGT profesinė sąjunga rugsėjo 12 dieną planuoja rengti protestus prieš inicijuojamas reformas. Rugsėjo 23 d. dar vieną protestų raundą žada p. Macrono politinis oponentas, kraštutinių kairiųjų lyderis Jeanas Lucas Melenchonas, siūlomas reformas pavadinęs „valstybės perversmu“.
Tačiau dvi didelės profesinės sąjungos, CFDT ir „Force Ouvriere“, pareiškė neprisijungsiančios prie protestų, nors ir nepritaria kai kurioms darbo kodekso pataisoms.
Pasak pastarųjų dviejų organizacijų, reformos iš tiesų sumažina profesinių sąjungų galias, tačiau iš esmės sutinkama, kad daugiau darbo susitarimų turėtų būti pasiekiama kompanijų viduje, o ne sektoriaus mastu.
Laurentas Bergeris, Prancūzijos didžiausios profesinės sąjungos CFDT lyderis, sakė nepritariąs tam, kad, vertinant kompanijos vykdomus atleidimus, turėtų būti atsižvelgiama tik į jos finansinę padėtį Prancūzijoje. Taip pat, šios organizacijos nuomone, mažų kompanijų savininkams suteikiama per daug galių spręsti darbo santykių klausimus. Vis dėlto derybos su vyriausybe buvo „nuoširdžios“, pripažino p. Bergeris.
Per susitikimus su p. Macronu ir vyriausybe šią vasarą profsąjungos išsiderėjo ir nuolaidų – pavyzdžiui, buvo pakeltas minimalios kompensacijos, suteikiamos atleidžiant darbuotoją, dydis.
Vyriausybė toliau derėsis su profesinėmis sąjungomis ir verslo grupėmis, tuomet rugsėjo 22 d. patvirtins galutinį reformų planą. Parlamentas jau pritarė šioms reformoms ir nusprendė, kad jų įsigaliojimui pakaks vyriausybės dekreto.
Kitas Prancūzijos vyriausybės žingsnis – šalies mokesčių sistemos ir profesinio kvalifikavimo sistemos pertvarka.
