EK rekomendacijose Lietuvai – inovacijos, demografija, mokesčiai
EK rekomendacijas kiekvienai ES šaliai ir euro zonai paskelbė trečiadienį.
EK rekomendacijose Lietuvai dėmesys atkreipiamas į inovacijų politiką, fiskalinį tvarumą, mokesčių politiką, socialinės ir švietimo sričių problemas.
Mokesčių politikoje rekomenduojama mažinti mokesčius mažai uždirbantiems asmenims ir kompensuoti šias valstybės negaunamas pajamas kitais mokestiniais šaltiniais, tokiais kaip turto ar automobilių mokesčiai.
Kad Lietuva nepakankamai sparčiai diegia inovacijas, kurios padėtų spręsti reikiamos kvalifikacijos darbuotojų stygiaus problemą ir smarkiai prisidėtų prie tvaresnio ekonomikos augimo, EK perspėjo dar vasario pabaigoje, kai buvo paskelbta ekonominių iššūkių Lietuvai analizė.
Rekomendacijose, kurios grindžiamos šia analize, pabrėžiama, kad Lietuva nepakankamai įsisavina jau esamas, išorės rinkose sukurtas inovacijas – tai yra, kalba eina ne tiek apie visiškai naujų žinių kūrimą Lietuvoje, kiek apie jau esamų žinių panaudojimą modernizuojant ūkį ir pereinant prie aukštesnės pridėtinės vertės produktų. Viena priežasčių, kodėl šis procesas nevyksta pakankamai sparčiai – koordinavimo stoka. Kaip žinia, šiuo metu Lietuvoje inovacijomis rūpinasi dvi ministerijos – Švietimo ir mokslo bei Ūkio.
Pažanga inovacijų srityje leistų didinti produktyvumą ir spręsti bėdas, susijusias su darbingo amžiaus žmonių skaičiaus mažėjimu, mano EK.
Demografiniai iššūkiai – vieni didžiausių Lietuvoje, jau ne pirmą kartą pabrėžia Komisija. Tačiau manoma, kad yra galimybių arba sulėtinti darbingo žmonių skaičiaus mažėjimą, arba prisitaikyti prie esamos situacijos, didinant produktyvumą.
Šįkart daug dėmesio skiriama ir Lietuvos sveikatos sistemai – Komisija mano, kad šalyje neproporcingai didelis finansavimas skiriamas stacionariam gydymui ir per mažai plėtojamos ambulatorinės paslaugos bei ligų prevencija.
Komisija taip pat pakartotinai ragina Lietuvą nenukrypti nuo vidutinio laikotarpio fiskalinės drausmės tikslų.
Šalims skirtos EK rekomendacijos yra ekonomikos koordinavimo proceso – Europos semestro – dalis. Jas kiekviena ES šalis turėtų įgyvendinti per artimiausius 12–18 mėnesių.
Tiesa, įgyvendindama pernykštes rekomendacijas, Lietuva padarė tik vidutinišką arba menką pažangą, vasario mėnesį perspėjo Komisija.
Valdis Dombrovskis, Europos Komisijos vicepirmininkas, komentuodamas situaciją visose euro zonos šalyse nurodė, kad itin daug dėmesio rekomendacijose skiriama struktūrinėms reformoms, kurios būtino siekiant ES ūkio atsigavimo ir sumažinant kliūtis ekonomikos augimui ir užimtumo didėjimui.
