Trys priežastys, lėmusios Estijos ekonomikos nuosmukį

Estijos ekonomika 2015 m. paskutinį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2014 m. laikotarpiu, augo 0,7%, o iš viso, „Danske Bank“ skaičiavimu, 2015 m. ekonomikos augimas siekė 1,2%. Tai yra prasčiausias Estijos rezultatas nuo 2008–2009 m. krizės bei lėčiausias augimas tarp Baltijos šalių praėjusiais metais. Greičiausią ekonomikos augimą 2015 m. pasiekė Latvija, augusi 2,8%, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 1,6%.

Estijos ekonomikos augimo sulėtėjimą nulėmė trys priežastys.

Pirma, Estija, kaip ir kitos Baltijos šalys, yra veikiama neigiamos išorinės aplinkos. Dėl Rusijos maisto embargo bei bendro šios šalies ekonomikos susitraukimo, Estijos eksportas į rytinę kaimynę per metus susitraukė 35%. Tačiau priešingai nei Lietuvos atveju, estiškoms įmonėms nepavyko taip efektyviai prarastų eksporto srautų nukreipti kitomis kryptimis. Dėl to bendros eksporto apimtys Estijoje praėjusiais metais traukėsi, kai tuo tarpu Lietuvoje – augo.

Antra, dramatiškai atpigusi nafta kirto Estijos skalūnų sektoriui. Išankstiniais duomenimis, skalūnų sektoriaus pridėtinė vertė Estijoje 2015 m. krito beveik 30%. Jei pridėsime dar ir stojusį skalūnų naftos perdirbimo sektorių, matysime, kad Estija 2015 m. vien dėl naftos prarado maždaug 0,6% savo bendrojo vidaus produkto.

Trečioji priežastis yra susijusi su Estijos konkurencingumu. Nedarbo lygiui greitai pasieksiant 5% ribą, atlyginimų augimas tik spartėja – pernai fiksuotas 6,2% prieaugis šiais metais turėtų būti dar didesnis. Palyginti su kitomis Baltijos valstybėmis, Estija pasižymi didžiausiu bendru kainų lygiu, o pagal darbo sąnaudas savo kaimynes lenkia 35–45%. Tokios tendencijos ne tik apsunkina eksporto plėtrą, nes eksportuojamos prekės užsienio rinkose tampa brangesnės, bet ir neigiamai veikia vietos verslo situaciją. Estijos įmonių pelnai neauga nuo 2012 m., įskaitant ir sektorius, kuriuose fiksuojamas apyvartos augimas.

Pelno maržų susitraukimas stumia įmones mažinti investicijas. Praėjusiais metais investicijos Estijoje traukėsi daugiau nei 5% ir žiūrint grynai statistiškai tai ir buvo pagrindinė priežastis tempusi Estijos ekonomikos augimą žemyn.

Žvelgiant į 2016-uosius, Estijos ekonomiką teigiamai veiks atsigaunanti paklausa euro zonoje ir Skandinavijos šalyse, tačiau rizikų balansas vis tik linksta į neigiamą pusę. Jei šiais metais naftos kaina neatšoks į aukštesnį lygį, skalūnų sektorius ir toliau merdės. Be to, neatradus naujų būdų našumui didinti, konkurencingumo problema darysis vis opesnė. Dėl šių priežasčių „Danske Bank“ sumažino 2016 m. Estijos ekonomikos augimo prognozę nuo 2,7% iki 2,4%.

Komentarai