Iki 1,7% sumenkusį BVP augimą nulėmė statybos ir žemės ūkis

Tęsinys – po grafiku

infogr.am::infogram_0_lietuvos_bvp_2006_2016

Paskelbti išankstiniai duomenys

Pirmąjį BVP metinį įvertį penktadienį paskelbė Statistikos departamentas. „Remiantis išankstiniais duomenimis, 2015 m. šalies BVP sudarė 37,2 mlrd. Eur. Palyginti su 2014 m. realus BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką sudarė 1,7%. Nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos – 1,6%“, – spaudos konferencijoje pranešė Vilija Lapėnienė, Statistikos departamento vadovė.

Kartu paskelbtas pirmasis 2015 m. paskutiniojo ketvirčio ir patikslintas trečiojo ketvirčio BVP įvertis. Pasak Statistikos departamento, pernai IV ketvirtyje Lietuvos BVP, palyginus su 2014 m. paskutiniuoju ketvirčiu, padidėjo 2,1%. Tuo metu trečiajame ketvirtyje, palyginus su atitinkamu 2014 m. laikotarpiu, BVP paaugo 1,8%.

Maždaug po mėnesio-pusantro statistikai paskelbs galutinį, tikslų pernykščio BVP įvertį, kuris nuo pirmojo skirsis ne daugiau kaip pora dešimtųjų procento.

2015-aisiais Lietuvos ūkis augo kur kas mažiau nei 2014 m., kai BVP padidėjo 2,9%.

Per pastaruosius kelerius metus mažesnis nei pernai BVP augimas buvo tik 2010-aisiais, kai dar buvo juntami krizės atgarsiai. Tuomet ūkis ūgtelėjo 1,4%, nors dar 2009 m., kai krizė buvo įsisiautėjusi visu smarkumu, BVP susitraukė beveik 15%.

Atsakydama į VŽ klausimą p. Lapėnienė pripažino, kad BVP augimas praėjusiais metais buvo mažiausias per pastarąjį penkmetį: „Matydami 2015 m. BVP rezultatą galime konstatuoti, kad augimo tendencijos išlieka, nors jos ir lėtėja.“

Fiksuota defliacija

„Didelę įtaką BVP augimui 2015 m. turėjo pramonės, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklių transporto priemonių, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių sukurta pridėtinė vertė“, – sakė p. Lapėnienė.

Tačiau ji pabrėžė, kad statybos ir žemės ūkio sektoriai pernai vystėsi lėčiau nei 2014-aisiais, kas ir nulėmė kur kas mažesnį BVP augimą 2015-aisiais lyginant su 2014 m.

Metinis kainų pokytis buvo neigiamas ir siekė -0,1%. „Per 2015 m. vartojimo prekės atpigo 1,7%, paslaugos pabrango 5,1%. Paslaugų kainų didėjimo tendencija stebima nuo 2011-ųjų“, – kalbėjo Statistikos departamento vadovė.

Visoje Europos Sąjungoje kainos per 2015 m. nepakito, tai yra fiksuota 0% infliacija. Metinė defliacija pernai be Lietuvos fiksuota dar dešimtyje ES valstybių iš 28-ių.

Lietuvoje 2015 m. bendrąjį metinį kainų pokytį daugiausia lėmė transporto prekių ir paslaugų atpigimas 6%, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro – 4,5%, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų – 0,8%, bei poilsio ir kultūros prekių ir paslaugų pabrangimas 7,8%, viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugų – 5,5%, drabužių ir avalynės – 3%. Ypač 2015 m. atpigo energetinės prekės: skystasis kuras – 22,2%, degalai – 13,6%, kietasis kuras – 11,3%, dujos – 10,5%, šilumos energija – 9,2%, elektros energija – 6,3%.

Per praėjusius metus valstybės ir savivaldybių institucijų reguliuojamos kainos sumažėjo 1,9%, o rinkos kainos padidėjo 0,2%.

Eksportas į Rusiją sumažėjo 49%

Statistikos departamentas taip pat suskaičiavo, kad 2015 m. pramonės produkcijos parduota už 18,75 mlrd. Eur. Palyginti su 2014 m., pramonės produkcija palyginamosiomis kainomis padidėjo 4,9%.

Užsienio rinkose Lietuvos gamintojų parduodamos produkcijos dalis sudarė 64,3%.

2015 m. prekių eksportas sudarė 23,1 mlrd. Eur, importas – 25,4 mlrd. Eur. Palyginti su 2014-aisiais, eksportas sumažėjo 5,3%, importas – 1,9%. Užsienio prekybos deficitas sudarė 2,3 mlrd. Eur.

Pernai Lietuva daugiausia eksportavo į Rusiją, Latviją, Lenkiją ir Vokietiją. Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į ES – 70,1% bendro lietuviškos kilmės eksporto, pagrindinės lietuviškos kilmės eksporto partnerės buvo Vokietija, Latvija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Lenkija ir Jungtinė Karalystė.

Lietuviškos kilmės prekių eksportas, palyginti su 2014 m., sumažėjo 3%.

Eksportas į Rusiją sumažėjo 48,8%. Lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sumažėjo 1%, į Rusiją – net 73,3%. Pieno produktų eksportas labiausiai išaugo į Jungtines Valstijas ir Lenkiją, atsirado naujos pieno produktų eksporto rinkos: Iranas, Sirija, Jordanija.

Prognozės nuolat tirpdė augimą

2014 m. rudenį prognozuota, kad 2015-aisiais Lietuvos ekonomika paaugs apie 3-3,2%. Tačiau įsibėgėjant Europos Sąjungos ir Rusijos „sankcijų karui“, taip pat pradėjus smarkiau banguoti pasaulinei ekonomikai, visi be išimties spėjikai – Europos Komisija, Finansų ministerija, Lietuvos bankas, komercinių bankų analitikai – praktiškai kiekvieną ketvirtį ėmė mažinti 2015 m. Lietuvos BVP augimo prognozes, kol pastaruoju metu liko spėjimai dėl maždaug 1,7-1,9% ūkio plėtros 2015-aisiais.

Tie patys prognozuotojai dabar spėja, kad 2016 m. Lietuvos BVP paaugs ne mažiau kaip 3-3,2%, bet metų eigoje irgi galimos šios prognozės korekcijos.

infogr.am::infogram_0_statistika_2015-9