Kai atlyginimai nesiskiria, lemia žaidimai ir vadovo dėmesys

„Kai buvo sunkmetis, niekam labai nerūpėjo, kaip įkvėpti savo darbuotojus, nes visi buvo labai motyvuoti išlikti darbe, niekam nekilo klausimų dėl atlyginimų didinimo ar išskirtinių sąlygų. Kada sunku rasti žmones į esmines pozicijas, požiūris į žmogų pasikeičia“, – VŽ sako Raimonda Alonderienė, personalo valdymo UAB „CRC Consulting“ vyr. konsultantė ir „ISM Executive School“ docentė.

Vadovai skirs daugiau dėmesio

Anot jos, darbuotojus išlaikyti siekiančios bendrovės turės mąstyti plačiau, nes ekonomikai augant vien priedų ir kartais pasiūlomų pramogų nepakanka. Visų pirma, daugiau dėmesio personalui turės skirti įmonių vadovai. Stabilios ekonominės sitaucijos sąlygomis iš jų darbuotojai tikisi daugiau dėmesio, ugdymo ir poreikių žinojimo.

Eligijus Kajieta, personalo valdymo UAB „Hay Group“ vadovas, aiškina, kad daug žmogiškųjų išteklių vadybos sprendimų tiesiogiai persikels ant bosų pečių ir dėl technologinio progreso.

„Personalo atliekamos funkcijos iš tikrųjų yra vadovo funkcijos, vis daugiau vadovai bus įgalinti atlikti savo funkcijas ne per padalinius ar atskirus žmones, bet per technologijas. Tai, ką suteikia personalo vadovas: informaciją apie atlyginimą, rinkas, patarimus, kuris žmogus labiau atitinka poreikius, – tai yra sudėta į turimus ir įvairius įrankius. Personalo funkcija bus atrinkti ir pritaikyti tas technologijas, bet tiesioginis vartotojas vis labiau taps bendrovės vadovas, o ne žmogiškųjų išteklių vadovas“, – kalba p. Kajieta.

Patenkins daugiau darbuotojų poreikių

Didžiausios technologijų ir kitų augančių sektorių bendrovės darbo vietose kuria vis daugiau patogumo ir laisvalaikio erdvių darbuotojams. Čia dažnai gali nustebinti „Google“, kurio biurai vis labiau primena atrakcionų parkus. Ponia Alonderienė pasakoja, kad tiriant neseniai į darbo rinką atėjusių žmonių ir dar ateinančių poreikius galima pamatyti tendenciją, jog jiems reikia, kad darbe būtų smagu. Prie to turės prisitaikyti ir darbdaviai, ypatingai tie, kurie veikia didelės darbuotojų paklausos ir mažos pasiūlos sąlygomis. Kita vertus, nereikia persistengti, o įvertinti tikruosius žmonių poreikius.

„Tai, kas yra reikalinga, stipriai priklauso nuo to, kokie yra bendrovės darbuotojai. Jeigu didžioji dalis jų yra labai jauni ir dar neplanuoja vaikų, turbūt darželis nėra labai aktualus. Vyresnis žmogus galbūt nori turėti ir patalpą, kur gali nusnausti pietų pertraukos metu“, – dėsto p. Alonderienė.

Apie tai, kad bendrovėms reikės įgyvendinti vis daugiau darbuotojų poreikių kalba ir p. Kajieta.

„Viena iš tendencijų pasaulyje yra didesnis individualizavimo laipsnis. Įmonės, norėdamos prisitraukti ateinančius darbuotojus turės prisitaikyti prie specifinių jų poreikių. Vieniems tai bus geresnės galimybės šeimai, kitiems sportui, bet į daugiau ir įvairesnių poreikių reikės atliepti“, – prognozuoja specialistas.

Taigi, kompanijoms, kurios tikisi pritraukti daugiau aukščiausio lygio specialistų, teks numatyti ir investicijas į sąlygų jiems pritaikymą.

Motyvuoja misija, vizija ir strategija

Specialistai pastebi, kad bendrovių ateities planai ir misijos yra svarbus veiksnys darbuotojų motyvacijai, todėl jų vis dar aiškiai neįsivardijusioms įmonėms reikėtų tai padaryti ir paskelbti savo darbuotojams.

„Žmogui tampa svarbu, kodėl organizacija gyvuoja. Įmonės dažnai sako, kad jos yra įsipareigojusios atnešti grąžą akcininkams, žinoma, tai yra visiškai normalu, darbuotojams aktualus ir platesnis įsipareigojimas: klientų poreikių patenkinimas, vidinė kultūra, socialinė atsakomybė“, – mano p. Alonderienė.

Anot jos darbuotojai turi matyti platesnius įmonės veiklos horizontus nei tik siekis uždirbti, o pagal tai jas pasirinks ir nauji darbuotojai. Specialistė duoda pavyzdį, kad statybininkas, kuriam atrodo, jog jis tik deda plytas vieną ant kitos, yra daug mažiau motyvuotas dirbti už tą, kuris žino, kad stato katedrą.

Lankstesnis požiūris į darbo laiką

Specialistė priduria, kad matoma tendencija vis laisviau žiūrėti į tai, kiek valandų yra praleidžiama biure, jeigu pareigoms atlikti nereikia nuolatinio buvimo savo darbo vietoje. Tačiau to negalima suabsoliutinti, yra įmonių, kurios nuo laisvo darbo grafiko perėjo prie griežto.

„Dirbant pagal griežtai nustatytas valandas, kad nuvestume vaiką pas gydytoją ar sumokėtume mokesčius, teoriškai reikėtų imti atostogų dieną, o viršvalandžius vis tiek dirbsime, jei to reikės. Yra įmonių, kuriose numatytas laikas, kada reikia būti darbo vietoje, tarkime nuo 10 iki 14 val., visa kita dienos dalis gali būti praleista bet kur, jei numatyti darbai bus atlikti“, – komentuoja p. Alonderienė.

Strategija – bent 3 metams

Ponas Kajieta, kalba, kad dabartinę didelę darbuotojų kaitą „karštose“ rinkose būtų galima suvaldyti sukūrus gerą personalo strategiją, kurios trukmė galėtų siektų nuo žmogaus įdarbinimo iki tapimo specialistu ar ilgesnį laiką.

„Pirmiausia, reikia įvertinti, kokias jėgas galima valdyti ir kokios yra duotybė. Pagal tai jau galima rengti ilgalaikę personalo valdymo strategiją ir priemones, kaip tai kuo efektyviau išnaudoti. Apie tai pagalvokime iš vieno darbuotojo perspektyvos. Nuo ką tik pasamdyto darbuotojo iki brandaus specialisto laikotarpis bus nuo 2 iki 5 ar 6 metų, tai sistemos irgi turi būti orientuotos bent į 3 metus“, – teigia ekspertas.