Bendra pelno mokesčio bazė: pavojus Lietuvai

Publikuota: 2015-12-14
Ieva Valeškaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė. LLRI nuotr.
Ieva Valeškaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė. LLRI nuotr.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė

Europos Komisija atnaujino konsultacijas dėl pelno mokesčio bazės apskaičiavimo taisyklių. Nors teigiama, kad įgyvendinus šio pasiūlymo nuostatas tarptautinėms bendrovėms taps daug paprasčiau vykdyti veiklą visoje ES, kyla grėsmė, jog Lietuvos įmonėms smarkiai padidės pelno mokesčio bazė, išaugs mokestinė našta, o pelno mokesčio administravimas pabrangs ne tik bendrovėms, bet ir mokesčių administratoriui.

Pasiūlymu dėl bendrosios konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) siekiama sukurti bendras apmokestinamojo pelno apskaičiavimo taisykles. Taikydamos BKPMB įmonės ar įmonių grupės, veikiančios keliose ES šalyse, konsoliduotų visą pelną (ar nuostolį) ES viduje ir teikti tik vieną pelno mokesčio deklaraciją. Pagal BKPMB sistemą, nustačius įmonės pelno mokesčio bazę, ji būtų proporcingai padalinta visoms valstybėms narėms, kuriose įmonė vykdo veiklą, pagal formulę, pagrįstą trimis vienodos svarbos veiksniais – turtu, darbu (darbo užmokesčio sąnaudomis ir darbuotojų skaičiumi) ir pardavimais. Paskirsčius pelno mokesčio bazę, valstybės narės galės apmokestinti joms tenkančią dalį pagal savo pelno mokesčio tarifą.

Iš pirmo žvilgsnio, pasiūlymas atrodo patrauklus – tarptautinėms korporacijoms nebereikėtų sukti galvos dėl skirtingų pelno mokesčio apskaičiavimo taisyklių ir sandorių tarp susijusių asmenų kainodaros tvarkos, nes pasirinkus taikyti BKPMB nebereikėtų rengti ir teikti sandorių tarp asocijuotų asmenų kainodaros dokumentacijos. Tačiau kur slypi pavojai?

Pirma, atnaujintame pasiūlyme dėl BKPMB numatyta, kad jos taikymas bus ne pasirenkamas, o privalomas visoms tarptautinėms korporacijoms. Tai yra, jei įmonė veikia keliose ES valstybėse narėse, ji privalės skaičiuoti pelno mokesčio bazę pagal naująsias taisykles. Anksčiau teiktame pasiūlyme buvo numatyta, kad taikyti BKPMB galės tik tos įmonės, kurioms tai bus naudinga.

Antra, daugumoje valstybių narių BKPMB būtų platesnė, negu esama nacionalinė pelno mokesčio bazė. Skaičiuojama, jog vidutiniškai ji būtų išplečiama 7,9%. Bendros pelno mokesčio bazės atveju Lietuva, Bulgarija ir Latvija būtų tarp šalių, kurioje pelno mokesčio bazė būtų išplečiama (dėl griežtesnės ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo tvarkos ir t.t.) ir mokestinė našta padidėtų labiausiai. Remiantis modeliavimo rezultatais, didžiosioms įmonėms pelno mokesčio bazė padidėtų apie 5,57%, mažosioms – 6,2%. Mokestinė našta vidutiniškai išaugtų 5,15% didžiosioms kompanijoms ir 4,45% – mažosioms. Lietuvoje įmonių mokestinė našta padidėtų daugiau nei 8%.

Trečia, perėjimas prie BKPMB atsilieps įmonių finansams. 2013 m. „PricewaterhouseCoopers“ atliktame tyrime pateikiami duomenys, kad BKPMB įvedimas, tikėtina, padidintų įmonių vidines sąnaudas (pelno mokesčio apskaičiavimui, informacijos apdorojimui ir t.t.) 5%, išorines sąnaudas (sandorių kainodaros dokumentacijos rengimui, programinei įrangai ir t.t.) sumažintų 22%, o vienkartinės sąnaudos (procesų ir sistemų keitimui, konsultacijoms ir t. t.) vidutiniškai siektų daugiau nei 19.000 Eur. Vertinama, kad išorinės sąnaudos iš esmės sumažėtų atsisakius sandorių kainodaros, tačiau įmonių grupėms nepriklausančios bendrovės jokių reikšmingų sutaupymų neprognozuoja. Atvirkščiai, įmonės turi karčios patirties – ES suvienodinus PVM reglamentavimą išaugo administracinė našta. Sudėtingesnio pelno mokesčio reglamentavimo ir su tuo susijusių sąnaudų padidėjimo įmonės baiminasi ir šįkart. Būtina nepamiršti ir to, kad mokesčių skaičiavimo taisyklės retai būna visiškai suvienodinamos – politiniai kompromisai dažniausiai lemia daugybę išimčių atskiroms valstybėms narėms.

Ketvirta, nors Europos Komisija net neslepia, jog vienas iš BKPMB iniciatyvos tikslų yra padidinti ES šalių biudžetų pelno mokesčio pajamas, ir čia svarbu neapsigauti. Jau minėtas „PricewaterhouseCoopers“ tyrimas atskleidžia, kad dėl lygiagrečiai egzistuosiančių dviejų pelno mokesčio administravimo sistemų (nacionalinės, kuri bus taikoma įmonėms, veikiančioms tik Lietuvoje, ir BKPMB, kuri bus taikoma tarptautinėms bendrovėms), Valstybinės mokesčių inspekcijos pelno mokesčio administravimo sąnaudos išaugs 25% arba 1,5 mln. Eur per metus. Tuo tarpu valstybės pajamos iš pelno mokesčio padidėtų vos 0,15% arba 377.000 Eur.

Galiausiai, būtina nepamiršti, jog BKPMB įvedimas iš esmės sumažins ES šalių konkurenciją mokesčių srityje. Šią konkurenciją kaip žalingą mato tos valstybės, kuriose pelno mokesčio tarifai yra aukščiausi, tačiau galimybė pasirinkti šalį su patraukliausia mokesčių sistema tikrai neatrodo „žalinga“ verslui. Neatsitiktinai didelius pelno apmokestinimo tarifus taikančios šalys jau šiandien ragina žaboti ir konkurenciją tarifais.

Su robinhudišku įkarščiu prieš porą savaičių Europos Parlamente vykusiuose debatuose buvo diskutuojama dėl tarptautinių korporacijų veiklos optimizuojant mokesčius Liuksemburge, Kipre ir kitose šalyse, tačiau panašu, kad pagrindiniai šio mūšio pralaimėtojai bus būtent naujosios ES valstybės narės, kurių taikomų mokesčių sistemų patrauklumas sumažės. Neatsitiktinai Lietuva laikosi rezervuotos pozicijos dėl BKPMB. Svarbu, ir toliau kelti klausimus Briuselyje dėl BKPMB poveikio ES konkurencingumui, kaip tai nuosekliai daro Airija ir Didžioji Britanija.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kinija: mumis pasitikėjusios šalys nepateks į skolos spąstus 6

Kinija užtikrina, kad jokia šalis, finansų srityje nusprendusi bendradarbiauti su Kinija, dėl tokio savo...

Rinkos
2018.11.18
Kiekvienam lietuviui po biuletenį, rytoj - po du! 8

3,1 milijono – tiek nedarbingumo pažymėjimų buvo išduota 2017 metais Lietuvoje. Vos prieš penkerius metus jų...

Finansai
2018.11.17
Užsienyje gyvenantys asmenys į Lietuvą pernai pervedė 1,1 mlrd. Eur 11

Gyventojų perlaidos iš užsienio į Lietuvą 2017 m. siekė 1,109 mlrd. Eur, tuo tarpu Lietuvos gyventojų...

Finansai
2018.11.16
Seime stringa Vyriausybės siūlymas didinti individualios veiklos apmokestinimą

Savarankiškai ir individualiai dirbantys gyventojai įmokas „Sodrai“ ir toliau turėtų mokėti tik nuo dalies...

Finansai
2018.11.16
Šešėlinė ekonomika: uždaras ratas 37

Šešėlis Lietuvoje vis dar laiko apglėbęs didelę šalies ekonomikos dalį ir, nors ne viena Vyriausybė mėgino jį...

Finansai
2018.11.16
Tyrimas: lietuviai šešėlį toleruoja, tačiau nori geresnių paslaugų iš valstybės 13

Apie trečdalis Lietuvos gyventojų pirko prekių ir pajamų, kurioms buvo neišduotas čekis, dar didesnė dalis...

Finansai
2018.11.15
Audito komitetas nepritarė 2019 m. biudžetui 9

Seimo Audito komitetas nepritarė 2019 m. valstybės biudžetui, o Biudžeto ir finansų komitetas palaimino...

Finansai
2018.11.15
„Metrail“ krizė: prašo teismo skubiai išnagrinėti, ar 30 mln. Eur baudų verslui skirta teisėtai 6

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas trečiadienį kreipėsi į Lietuvos...

Kaip ir kam bus taikomas NPD 2019 m. 3

Nuo 2019 m. pasikeitus minimaliai mėnesinei algai (MMA) keičiasi ir neapmokestinamieji pajamų dydžiai (NPD),...

Finansai
2018.11.15
Po nauju rūbu – sena idee fixe 10

Valdantieji garsiai nebekalba apie ketinimą steigti valstybinį banką, tačiau kita jų iniciatyva nedaug nutolo...

Finansai
2018.11.15
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas atmetė savivaldybių siūlymus dėl GPM 1

Seimo biudžeto ir finansų komitetas atmetė savivaldybių siūlymus dėl gyventojų pajamų mokesčio...

Finansai
2018.11.14
Vokietijos ekonomika susitraukė – pirmą kartą nuo 2015 m. 8

Didžiausia euro zonos ekonomika trečiąjį ketvirtį, palyginti su prieš tai buvusiu ketvirčiu, susitraukė 0,2%.

Rinkos
2018.11.14
G. Nausėda: Lietuvos bankas galėjo riboti paskolų dalybas 20

Buvęs SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda prieš dešimtmetį vykusias paskolų būstui dalybas...

Finansai
2018.11.14
V. Šapoka: per dideli rezervai neleistų dalintis gerove su žmonėmis 9

Finansų ministerija (FM) pažymi, kad Valstybės biudžetas sudarytas laikantis taisyklių, o jos atliktas...

Finansai
2018.11.14
Liko dvi dienos, o žemės mokestį sumokėjo tik kas antras 7

Likus dviem dienoms iki žemės mokėjimo termino pabaigos už žemę dar neatsiskaitė apie pusė gyventojų ir...

Finansai
2018.11.14
Didieji – arčiau „žarijų duobės“ 1

Nuo naujųjų metų įsigaliosiančiuose Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimuose numatyta naujovė – patikimo...

Finansai
2018.11.14
VMI ruošia gėdos stulpą: rizika reputacijai ir pajamoms Premium 28

Privatiems poreikiams naudojami automobiliai, abejonių sukėlusios sąskaitos už valdymo paslaugas, netinkamai...

Finansai
2018.11.14
Vietoj valstybinio banko formuoja kontroliuojamų skolintojų tinklą Premium 2

Valdančiųjų valstiečių po Seimo rinkimų puoselėta valstybinio banko idėja nemirė, tik ji, regis, įgauna kitas...

Finansai
2018.11.14
„Valstiečių“ lyderiai siūlo mažinti PVM laikraščiams ir žurnalams 8

Daugumą Seime turinčių „valstiečių“ lyderiai Ramūnas Karbauskis ir premjeras Saulius Skvernelis siūlo nuo...

Finansai
2018.11.13
A. Veryga užsimojo didinti akcizus alkoholiui 6

Nuo 2019 metų pavasario turėtų didėti degtinės ir kitų stipriųjų gėrimų kainos, nes valdžia užsimojo 10%...

Finansai
2018.11.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau