Bendra pelno mokesčio bazė: pavojus Lietuvai

Publikuota: 2015-12-14
Ieva Valeškaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė. LLRI nuotr.
Ieva Valeškaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė. LLRI nuotr.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė

Europos Komisija atnaujino konsultacijas dėl pelno mokesčio bazės apskaičiavimo taisyklių. Nors teigiama, kad įgyvendinus šio pasiūlymo nuostatas tarptautinėms bendrovėms taps daug paprasčiau vykdyti veiklą visoje ES, kyla grėsmė, jog Lietuvos įmonėms smarkiai padidės pelno mokesčio bazė, išaugs mokestinė našta, o pelno mokesčio administravimas pabrangs ne tik bendrovėms, bet ir mokesčių administratoriui.

Pasiūlymu dėl bendrosios konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) siekiama sukurti bendras apmokestinamojo pelno apskaičiavimo taisykles. Taikydamos BKPMB įmonės ar įmonių grupės, veikiančios keliose ES šalyse, konsoliduotų visą pelną (ar nuostolį) ES viduje ir teikti tik vieną pelno mokesčio deklaraciją. Pagal BKPMB sistemą, nustačius įmonės pelno mokesčio bazę, ji būtų proporcingai padalinta visoms valstybėms narėms, kuriose įmonė vykdo veiklą, pagal formulę, pagrįstą trimis vienodos svarbos veiksniais – turtu, darbu (darbo užmokesčio sąnaudomis ir darbuotojų skaičiumi) ir pardavimais. Paskirsčius pelno mokesčio bazę, valstybės narės galės apmokestinti joms tenkančią dalį pagal savo pelno mokesčio tarifą.

Iš pirmo žvilgsnio, pasiūlymas atrodo patrauklus – tarptautinėms korporacijoms nebereikėtų sukti galvos dėl skirtingų pelno mokesčio apskaičiavimo taisyklių ir sandorių tarp susijusių asmenų kainodaros tvarkos, nes pasirinkus taikyti BKPMB nebereikėtų rengti ir teikti sandorių tarp asocijuotų asmenų kainodaros dokumentacijos. Tačiau kur slypi pavojai?

Pirma, atnaujintame pasiūlyme dėl BKPMB numatyta, kad jos taikymas bus ne pasirenkamas, o privalomas visoms tarptautinėms korporacijoms. Tai yra, jei įmonė veikia keliose ES valstybėse narėse, ji privalės skaičiuoti pelno mokesčio bazę pagal naująsias taisykles. Anksčiau teiktame pasiūlyme buvo numatyta, kad taikyti BKPMB galės tik tos įmonės, kurioms tai bus naudinga.

Antra, daugumoje valstybių narių BKPMB būtų platesnė, negu esama nacionalinė pelno mokesčio bazė. Skaičiuojama, jog vidutiniškai ji būtų išplečiama 7,9%. Bendros pelno mokesčio bazės atveju Lietuva, Bulgarija ir Latvija būtų tarp šalių, kurioje pelno mokesčio bazė būtų išplečiama (dėl griežtesnės ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo tvarkos ir t.t.) ir mokestinė našta padidėtų labiausiai. Remiantis modeliavimo rezultatais, didžiosioms įmonėms pelno mokesčio bazė padidėtų apie 5,57%, mažosioms – 6,2%. Mokestinė našta vidutiniškai išaugtų 5,15% didžiosioms kompanijoms ir 4,45% – mažosioms. Lietuvoje įmonių mokestinė našta padidėtų daugiau nei 8%.

Trečia, perėjimas prie BKPMB atsilieps įmonių finansams. 2013 m. „PricewaterhouseCoopers“ atliktame tyrime pateikiami duomenys, kad BKPMB įvedimas, tikėtina, padidintų įmonių vidines sąnaudas (pelno mokesčio apskaičiavimui, informacijos apdorojimui ir t.t.) 5%, išorines sąnaudas (sandorių kainodaros dokumentacijos rengimui, programinei įrangai ir t.t.) sumažintų 22%, o vienkartinės sąnaudos (procesų ir sistemų keitimui, konsultacijoms ir t. t.) vidutiniškai siektų daugiau nei 19.000 Eur. Vertinama, kad išorinės sąnaudos iš esmės sumažėtų atsisakius sandorių kainodaros, tačiau įmonių grupėms nepriklausančios bendrovės jokių reikšmingų sutaupymų neprognozuoja. Atvirkščiai, įmonės turi karčios patirties – ES suvienodinus PVM reglamentavimą išaugo administracinė našta. Sudėtingesnio pelno mokesčio reglamentavimo ir su tuo susijusių sąnaudų padidėjimo įmonės baiminasi ir šįkart. Būtina nepamiršti ir to, kad mokesčių skaičiavimo taisyklės retai būna visiškai suvienodinamos – politiniai kompromisai dažniausiai lemia daugybę išimčių atskiroms valstybėms narėms.

Ketvirta, nors Europos Komisija net neslepia, jog vienas iš BKPMB iniciatyvos tikslų yra padidinti ES šalių biudžetų pelno mokesčio pajamas, ir čia svarbu neapsigauti. Jau minėtas „PricewaterhouseCoopers“ tyrimas atskleidžia, kad dėl lygiagrečiai egzistuosiančių dviejų pelno mokesčio administravimo sistemų (nacionalinės, kuri bus taikoma įmonėms, veikiančioms tik Lietuvoje, ir BKPMB, kuri bus taikoma tarptautinėms bendrovėms), Valstybinės mokesčių inspekcijos pelno mokesčio administravimo sąnaudos išaugs 25% arba 1,5 mln. Eur per metus. Tuo tarpu valstybės pajamos iš pelno mokesčio padidėtų vos 0,15% arba 377.000 Eur.

Galiausiai, būtina nepamiršti, jog BKPMB įvedimas iš esmės sumažins ES šalių konkurenciją mokesčių srityje. Šią konkurenciją kaip žalingą mato tos valstybės, kuriose pelno mokesčio tarifai yra aukščiausi, tačiau galimybė pasirinkti šalį su patraukliausia mokesčių sistema tikrai neatrodo „žalinga“ verslui. Neatsitiktinai didelius pelno apmokestinimo tarifus taikančios šalys jau šiandien ragina žaboti ir konkurenciją tarifais.

Su robinhudišku įkarščiu prieš porą savaičių Europos Parlamente vykusiuose debatuose buvo diskutuojama dėl tarptautinių korporacijų veiklos optimizuojant mokesčius Liuksemburge, Kipre ir kitose šalyse, tačiau panašu, kad pagrindiniai šio mūšio pralaimėtojai bus būtent naujosios ES valstybės narės, kurių taikomų mokesčių sistemų patrauklumas sumažės. Neatsitiktinai Lietuva laikosi rezervuotos pozicijos dėl BKPMB. Svarbu, ir toliau kelti klausimus Briuselyje dėl BKPMB poveikio ES konkurencingumui, kaip tai nuosekliai daro Airija ir Didžioji Britanija.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

LB: kodėl bankai tokie konservatyvūs statybos įmonių atžvilgiu

Lietuvos banko (LB) vertinimu, šalyje veikiantys komerciniai bankai į statybos įmonių kreditavimą žvelgia...

EK: Lietuvos biudžeto projektas atitinka fiskalinės drausmės taisykles

Europos Komisija konstatuoja, kad Lietuvos biudžeto plano 2020 m. projektas yra tinkamas – jis atitinka...

Veiklą pradėjo paskolų pasiūlymų palyginimo platforma „Credit King“ 1

Lietuvoje veiklą pradėjo asmeninių paskolų pasiūlymų platforma „Credit King“.

Rinkos
13:18
Atsakingas investavimas: kur mitai, o kur realybė?

Vis daugiau investicinių fondų, valdančių milijardinį turtą, savo investicijas nukreipia į įmones ir verslus,...

Finansai
12:42
„Swedbank“ įtariamas pažeidęs Rusijai paskelbtas JAV sankcijas 1

Stambus Rusijos ginklų gamybos koncerno „Kalašnikov“ akcininkas JAV ginklų gamybos bendrovei „Kalashnikov...

Finansai
12:20
Butai nuomai kelia NT rinką ir finansų sistemos riziką, teigia LB 3

Investuotojų nuomai perkami būstai Lietuvos NT rinkai neabejotinai suteikia papildomo pagreičio, bet kartu...

Rinkos
10:18
Bankui per brangu laikyti neįdarbintus grynuosius: anksčiau laiko išpirks obligacijas 2

Šiaulių banko valdyba priėmė sprendimą anksčiau numatyto laiko išpirkti 2017 m. platintą 20 mln. Eur vertės 3...

Rinkos
11:13
Lietuvos bankai dėl naujo mokesčio kreipėsi į ECB 4

Lietuvos bankų asociacija (LBA) informavo Europos centrinį banką (ECB), kad naują bankų mokestį planuojančios...

Rinkos
09:53
Galimybė kaupti be „Sodros“ ir pajamų mokesčio: kam patikėti pinigus Premium 2

Darbdavio įmokos darbuotojų naudai šiuo metu yra palankiausias kaupimo būdas, tačiau iki šiol tokia galimybe...

Finansai
05:45
ES 2020 m. biudžetas: laimėtojai ir pralaimėtojai  Premium

Europos Parlamentas (EP) ir Taryba šia savaitę pasiekė susitarimą dėl 2020 m. Europos Sąjungos (ES) biudžeto,...

Finansai
05:45
Nesumokėjusiems žemės mokesčio VMI pradėjo skaičiuoti delspinigius, ragina paskubėti 3

Naujausiais duomenimis, gyventojai sumokėjo daugiau nei 27,2 mln. Eur, įmonės – kiek daugiau nei 5,5 mln. Eur...

Finansai
2019.11.19
„Proptech“ startuolis iš „70Ventures“ pritraukė 300.000 Eur investiciją 

Lietuvoje įkurtas nekilnojamojo turto technologijų (angl. property technology, proptech) startuolis „uNTu“...

Statyba ir NT
2019.11.19
SEB pateikti 194 įtartini atvejai dėl pinigų plovimo, daugiausiai Estijoje 1

Švedijos bankininkystės grupė SEB pranešė iš Švedijos nacionalinės televizijos, besiaiškinančios galimą...

Rinkos
2019.11.19
Lietuvos bankas siūlo, kaip didinti konkurenciją būsto paskolų rinkoje 9

Lietuvos bankas (LB) mano, kad Lietuvoje įmanoma padidinti konkurenciją būsto paskolų rinkoje ir siūlo kelias...

Statyba ir NT
2019.11.19
Valstybinis bankas didintų konkurenciją, bet valstybė gali nesuvaldyti rizikų 1

Prezidentui Gitanui Nausėdai ir kai kuriems parlamentarams svarstant, jog reikėtų diskutuoti apie valstybinio...

Finansai
2019.11.19
SEB strategas pataria akylai stebėti JAV – neatmeta recesijos 2020 m. antrąjį pusmetį Premium 1

Johanas Javeusas, SEB grupės vyriausiasis strategas, teigia, kad egzistuoja nemaža tikimybė, jog didžiausia...

Finansai
2019.11.19
Keli vieno recepto ingredientai

Augantys įmonių tarpusavio vėlavimai atsiskaityti – pirmas signalas apie išaugusią mokėjimų riziką. Lietuvoje...

Finansai
2019.11.19
Su interneto banku apsieitų kas trečias, tačiau skyriais tebesinaudoja 40% gyventojų 

Maždaug kas trečias (31%) šalies gyventojas jau dabar būtų pasirengęs naudotis vien tik skaitmeninio banko...

Finansai
2019.11.18
Ministerija siūlo viešinti per trejus metus skirtą paramą Premium 1

Valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės, kurios suteikė paramą ar labdarą, apie tai turi pranešti savo...

Finansai
2019.11.18
„Citadele“ tapo ketvirtu banku Lietuvoje, siūlančiu mokėjimus ištisą parą

„Citadele“ banko filialo Lietuvoje klientai nuo šiol gali atlikti momentinius mokėjimus eurais, t. y.

Finansai
2019.11.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau