Bendra pelno mokesčio bazė: pavojus Lietuvai

Publikuota: 2015-12-14
Ieva Valeškaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė. LLRI nuotr.
Ieva Valeškaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė. LLRI nuotr.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė

Europos Komisija atnaujino konsultacijas dėl pelno mokesčio bazės apskaičiavimo taisyklių. Nors teigiama, kad įgyvendinus šio pasiūlymo nuostatas tarptautinėms bendrovėms taps daug paprasčiau vykdyti veiklą visoje ES, kyla grėsmė, jog Lietuvos įmonėms smarkiai padidės pelno mokesčio bazė, išaugs mokestinė našta, o pelno mokesčio administravimas pabrangs ne tik bendrovėms, bet ir mokesčių administratoriui.

Pasiūlymu dėl bendrosios konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) siekiama sukurti bendras apmokestinamojo pelno apskaičiavimo taisykles. Taikydamos BKPMB įmonės ar įmonių grupės, veikiančios keliose ES šalyse, konsoliduotų visą pelną (ar nuostolį) ES viduje ir teikti tik vieną pelno mokesčio deklaraciją. Pagal BKPMB sistemą, nustačius įmonės pelno mokesčio bazę, ji būtų proporcingai padalinta visoms valstybėms narėms, kuriose įmonė vykdo veiklą, pagal formulę, pagrįstą trimis vienodos svarbos veiksniais – turtu, darbu (darbo užmokesčio sąnaudomis ir darbuotojų skaičiumi) ir pardavimais. Paskirsčius pelno mokesčio bazę, valstybės narės galės apmokestinti joms tenkančią dalį pagal savo pelno mokesčio tarifą.

Iš pirmo žvilgsnio, pasiūlymas atrodo patrauklus – tarptautinėms korporacijoms nebereikėtų sukti galvos dėl skirtingų pelno mokesčio apskaičiavimo taisyklių ir sandorių tarp susijusių asmenų kainodaros tvarkos, nes pasirinkus taikyti BKPMB nebereikėtų rengti ir teikti sandorių tarp asocijuotų asmenų kainodaros dokumentacijos. Tačiau kur slypi pavojai?

Pirma, atnaujintame pasiūlyme dėl BKPMB numatyta, kad jos taikymas bus ne pasirenkamas, o privalomas visoms tarptautinėms korporacijoms. Tai yra, jei įmonė veikia keliose ES valstybėse narėse, ji privalės skaičiuoti pelno mokesčio bazę pagal naująsias taisykles. Anksčiau teiktame pasiūlyme buvo numatyta, kad taikyti BKPMB galės tik tos įmonės, kurioms tai bus naudinga.

Antra, daugumoje valstybių narių BKPMB būtų platesnė, negu esama nacionalinė pelno mokesčio bazė. Skaičiuojama, jog vidutiniškai ji būtų išplečiama 7,9%. Bendros pelno mokesčio bazės atveju Lietuva, Bulgarija ir Latvija būtų tarp šalių, kurioje pelno mokesčio bazė būtų išplečiama (dėl griežtesnės ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo tvarkos ir t.t.) ir mokestinė našta padidėtų labiausiai. Remiantis modeliavimo rezultatais, didžiosioms įmonėms pelno mokesčio bazė padidėtų apie 5,57%, mažosioms – 6,2%. Mokestinė našta vidutiniškai išaugtų 5,15% didžiosioms kompanijoms ir 4,45% – mažosioms. Lietuvoje įmonių mokestinė našta padidėtų daugiau nei 8%.

Trečia, perėjimas prie BKPMB atsilieps įmonių finansams. 2013 m. „PricewaterhouseCoopers“ atliktame tyrime pateikiami duomenys, kad BKPMB įvedimas, tikėtina, padidintų įmonių vidines sąnaudas (pelno mokesčio apskaičiavimui, informacijos apdorojimui ir t.t.) 5%, išorines sąnaudas (sandorių kainodaros dokumentacijos rengimui, programinei įrangai ir t.t.) sumažintų 22%, o vienkartinės sąnaudos (procesų ir sistemų keitimui, konsultacijoms ir t. t.) vidutiniškai siektų daugiau nei 19.000 Eur. Vertinama, kad išorinės sąnaudos iš esmės sumažėtų atsisakius sandorių kainodaros, tačiau įmonių grupėms nepriklausančios bendrovės jokių reikšmingų sutaupymų neprognozuoja. Atvirkščiai, įmonės turi karčios patirties – ES suvienodinus PVM reglamentavimą išaugo administracinė našta. Sudėtingesnio pelno mokesčio reglamentavimo ir su tuo susijusių sąnaudų padidėjimo įmonės baiminasi ir šįkart. Būtina nepamiršti ir to, kad mokesčių skaičiavimo taisyklės retai būna visiškai suvienodinamos – politiniai kompromisai dažniausiai lemia daugybę išimčių atskiroms valstybėms narėms.

Ketvirta, nors Europos Komisija net neslepia, jog vienas iš BKPMB iniciatyvos tikslų yra padidinti ES šalių biudžetų pelno mokesčio pajamas, ir čia svarbu neapsigauti. Jau minėtas „PricewaterhouseCoopers“ tyrimas atskleidžia, kad dėl lygiagrečiai egzistuosiančių dviejų pelno mokesčio administravimo sistemų (nacionalinės, kuri bus taikoma įmonėms, veikiančioms tik Lietuvoje, ir BKPMB, kuri bus taikoma tarptautinėms bendrovėms), Valstybinės mokesčių inspekcijos pelno mokesčio administravimo sąnaudos išaugs 25% arba 1,5 mln. Eur per metus. Tuo tarpu valstybės pajamos iš pelno mokesčio padidėtų vos 0,15% arba 377.000 Eur.

Galiausiai, būtina nepamiršti, jog BKPMB įvedimas iš esmės sumažins ES šalių konkurenciją mokesčių srityje. Šią konkurenciją kaip žalingą mato tos valstybės, kuriose pelno mokesčio tarifai yra aukščiausi, tačiau galimybė pasirinkti šalį su patraukliausia mokesčių sistema tikrai neatrodo „žalinga“ verslui. Neatsitiktinai didelius pelno apmokestinimo tarifus taikančios šalys jau šiandien ragina žaboti ir konkurenciją tarifais.

Su robinhudišku įkarščiu prieš porą savaičių Europos Parlamente vykusiuose debatuose buvo diskutuojama dėl tarptautinių korporacijų veiklos optimizuojant mokesčius Liuksemburge, Kipre ir kitose šalyse, tačiau panašu, kad pagrindiniai šio mūšio pralaimėtojai bus būtent naujosios ES valstybės narės, kurių taikomų mokesčių sistemų patrauklumas sumažės. Neatsitiktinai Lietuva laikosi rezervuotos pozicijos dėl BKPMB. Svarbu, ir toliau kelti klausimus Briuselyje dėl BKPMB poveikio ES konkurencingumui, kaip tai nuosekliai daro Airija ir Didžioji Britanija.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Didžiausia infliacija ES – Estijoje 17

Euro zonos 2018 m. gruodžio mėn. metinė infliacija buvo 1,6%, 0,3 procentiniais punktais (p.p.) mažesnė nei...

Finansai
08:29
„Deloitte“ ir Ūkio bankas susitarė dėl kompensacijos už netinkamą auditą 14

Bankrutavusi akcinė bendrovė Ūkio bankas ir UAB „Deloitte Lietuva“ pasiekė susitarimą ginče dėl Ūkio banko...

Finansai
2019.01.17
Verslo liudijimus galima įsigyti e.būdu

Pernai gyventojų skaičius, kurie įsigijo verslo liudijimus internetu, išaugo 8%. Mokesčių administratorius...

Finansai
2019.01.17
VMI atsako į klausimus dėl mokesčių amnestijos 6

2019 m. pirmąjį pusmetį bus galimybė be baudų ir delspinigių deklaruoti „pamirštas“ pajamas. Tokia amnestija...

Finansai
2019.01.17
EP siūlo PVM lengvatas prekėms, kurias dažniau perka moterys 13

Europos Parlamentas rezoliucijoje dėl lyčių lygybės ir mokesčių pasiūlė taikyti PVM lengvatas moterų...

Finansai
2019.01.17
Sumenko antros ir trečios pakopos pensijų fondų vienetų vertė 12

Antros pakopos pensijų fondų vienetų vertė pernai vidutiniškai sumenko 3,9%. Trečios pakopos pensijų fondų...

Finansai
2019.01.16
Vyriausybė pritarė naujai priemonei skolintis valstybės vardu

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui įteisinti dar vieną galimybę skolintis valstybės vardu – pasirašant...

Finansai
2019.01.16
LB: bankų įkainių skaičiuoklė padidins konkurenciją 1

Lietuvos bankas įdiegė specialią skaičiuoklę, kuri vartotojams leidžia palyginti bankų, kredito unijų,...

Finansai
2019.01.16
Prieš rinkimus Seimas dalinti paramą leido ir paliegusioms VVĮ 1

Antradienį Seime pritarta Labdaros ir paramos įstatymo pataisoms, kuriomis numatoma, kad kuo kuklesnį pelną...

Finansai
2019.01.16
Palyginimas: per 14 metų „Sodra“ pralenkė pensijų fondus visu ratu Premium 33

Vidutinė antros pakopos pensijų fondų grąža pastaruosius 14 metų buvo perpus mažesnė nei vidutinis „Sodros“...

Finansai
2019.01.16
Išaugo einamosios sąskaitos perteklius

2018 m. lapkritį Lietuvos einamosios sąskaitos balansas buvo teigiamas – 246 mln. Eur, tai geriausias...

Finansai
2019.01.15
Eksporto kredito draudimas – jau ir stambiam verslui Premium

Nuo metų pradžios jau ir didelės įmonės, eksportuojančios lietuviškos kilmės produkciją į valstybes su didele...

Pramonė
2019.01.15
Įvaizdžio nėra, fantazija išlaidauti – be ribų 18

Lietuva neturi įvaizdžio. Nes jo kūrėjai – nieko verti. Metų metais kiekviena Vyriausybė išleidžia šiam...

Rinkodara
2019.01.15
Detalūs medicininės įrangos viešojo pirkimo techninės specifikacijos reikalavimai gali būti neteisėti Rėmėjo turinys

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė dėl reikalavimų, taikytinų medicininės įrangos viešojo pirkimo...

Finansai
2019.01.14
Tikrovės testas, arba Kiek reikia turto sočiai senatvei Premium 4

Papildomų pajamų senatvėje galima tikėtis ir iš per gyvenimą sukaupto turto – santaupų, nekilnojamojo ir...

Finansai
2019.01.14
Bankroto administratorių skyrimo sistema skaidresnė, bet stengtis neskatina Premium

Vieni rinkos dalyviai tvirtina, kad nuo 2015 m. veikianti automatinė bankroto administratorių skyrimo tvarka...

Verslo aplinka
2019.01.13
Technogidas: programėlės jūsų pinigams 5

Bankai Lietuvoje vis stipriau ragina klientus naudotis įvairiomis elektroninėmis platformomis, o ne kliautis...

Technologijos
2019.01.13
Didžiosios ES šalys spaudžia apmokestinti IT bendroves Premium 6

Prancūzija ir Didžioji Britanija duoda suprasti, kad jeigu nebus pasiekta bendrų susitarimų ES ar EBPO lygiu,...

Finansai
2019.01.13
Seimas linkęs susieti savivaldos įmonių paramos dydį su uždirbtu pelnu 2

Seimas penktadienį neuždraudė savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms bei jų antrinėms bendrovėms teikti paramą...

Verslo aplinka
2019.01.11
Po mokesčių amnestijos – VMI įspūdingi patikrinimų planai Premium 3

Kartu su mokesčiu amnestija VMI skelbia ir pusmečio trukmės tikrinimų moratoriumą, tačiau vėliau turi didelių...

Finansai
2019.01.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau