Bendra pelno mokesčio bazė: pavojus Lietuvai

Publikuota: 2015-12-14
Ieva Valeškaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė. LLRI nuotr.
Ieva Valeškaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė. LLRI nuotr.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė

Europos Komisija atnaujino konsultacijas dėl pelno mokesčio bazės apskaičiavimo taisyklių. Nors teigiama, kad įgyvendinus šio pasiūlymo nuostatas tarptautinėms bendrovėms taps daug paprasčiau vykdyti veiklą visoje ES, kyla grėsmė, jog Lietuvos įmonėms smarkiai padidės pelno mokesčio bazė, išaugs mokestinė našta, o pelno mokesčio administravimas pabrangs ne tik bendrovėms, bet ir mokesčių administratoriui.

Pasiūlymu dėl bendrosios konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) siekiama sukurti bendras apmokestinamojo pelno apskaičiavimo taisykles. Taikydamos BKPMB įmonės ar įmonių grupės, veikiančios keliose ES šalyse, konsoliduotų visą pelną (ar nuostolį) ES viduje ir teikti tik vieną pelno mokesčio deklaraciją. Pagal BKPMB sistemą, nustačius įmonės pelno mokesčio bazę, ji būtų proporcingai padalinta visoms valstybėms narėms, kuriose įmonė vykdo veiklą, pagal formulę, pagrįstą trimis vienodos svarbos veiksniais – turtu, darbu (darbo užmokesčio sąnaudomis ir darbuotojų skaičiumi) ir pardavimais. Paskirsčius pelno mokesčio bazę, valstybės narės galės apmokestinti joms tenkančią dalį pagal savo pelno mokesčio tarifą.

Iš pirmo žvilgsnio, pasiūlymas atrodo patrauklus – tarptautinėms korporacijoms nebereikėtų sukti galvos dėl skirtingų pelno mokesčio apskaičiavimo taisyklių ir sandorių tarp susijusių asmenų kainodaros tvarkos, nes pasirinkus taikyti BKPMB nebereikėtų rengti ir teikti sandorių tarp asocijuotų asmenų kainodaros dokumentacijos. Tačiau kur slypi pavojai?

Pirma, atnaujintame pasiūlyme dėl BKPMB numatyta, kad jos taikymas bus ne pasirenkamas, o privalomas visoms tarptautinėms korporacijoms. Tai yra, jei įmonė veikia keliose ES valstybėse narėse, ji privalės skaičiuoti pelno mokesčio bazę pagal naująsias taisykles. Anksčiau teiktame pasiūlyme buvo numatyta, kad taikyti BKPMB galės tik tos įmonės, kurioms tai bus naudinga.

Antra, daugumoje valstybių narių BKPMB būtų platesnė, negu esama nacionalinė pelno mokesčio bazė. Skaičiuojama, jog vidutiniškai ji būtų išplečiama 7,9%. Bendros pelno mokesčio bazės atveju Lietuva, Bulgarija ir Latvija būtų tarp šalių, kurioje pelno mokesčio bazė būtų išplečiama (dėl griežtesnės ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo tvarkos ir t.t.) ir mokestinė našta padidėtų labiausiai. Remiantis modeliavimo rezultatais, didžiosioms įmonėms pelno mokesčio bazė padidėtų apie 5,57%, mažosioms – 6,2%. Mokestinė našta vidutiniškai išaugtų 5,15% didžiosioms kompanijoms ir 4,45% – mažosioms. Lietuvoje įmonių mokestinė našta padidėtų daugiau nei 8%.

Trečia, perėjimas prie BKPMB atsilieps įmonių finansams. 2013 m. „PricewaterhouseCoopers“ atliktame tyrime pateikiami duomenys, kad BKPMB įvedimas, tikėtina, padidintų įmonių vidines sąnaudas (pelno mokesčio apskaičiavimui, informacijos apdorojimui ir t.t.) 5%, išorines sąnaudas (sandorių kainodaros dokumentacijos rengimui, programinei įrangai ir t.t.) sumažintų 22%, o vienkartinės sąnaudos (procesų ir sistemų keitimui, konsultacijoms ir t. t.) vidutiniškai siektų daugiau nei 19.000 Eur. Vertinama, kad išorinės sąnaudos iš esmės sumažėtų atsisakius sandorių kainodaros, tačiau įmonių grupėms nepriklausančios bendrovės jokių reikšmingų sutaupymų neprognozuoja. Atvirkščiai, įmonės turi karčios patirties – ES suvienodinus PVM reglamentavimą išaugo administracinė našta. Sudėtingesnio pelno mokesčio reglamentavimo ir su tuo susijusių sąnaudų padidėjimo įmonės baiminasi ir šįkart. Būtina nepamiršti ir to, kad mokesčių skaičiavimo taisyklės retai būna visiškai suvienodinamos – politiniai kompromisai dažniausiai lemia daugybę išimčių atskiroms valstybėms narėms.

Ketvirta, nors Europos Komisija net neslepia, jog vienas iš BKPMB iniciatyvos tikslų yra padidinti ES šalių biudžetų pelno mokesčio pajamas, ir čia svarbu neapsigauti. Jau minėtas „PricewaterhouseCoopers“ tyrimas atskleidžia, kad dėl lygiagrečiai egzistuosiančių dviejų pelno mokesčio administravimo sistemų (nacionalinės, kuri bus taikoma įmonėms, veikiančioms tik Lietuvoje, ir BKPMB, kuri bus taikoma tarptautinėms bendrovėms), Valstybinės mokesčių inspekcijos pelno mokesčio administravimo sąnaudos išaugs 25% arba 1,5 mln. Eur per metus. Tuo tarpu valstybės pajamos iš pelno mokesčio padidėtų vos 0,15% arba 377.000 Eur.

Galiausiai, būtina nepamiršti, jog BKPMB įvedimas iš esmės sumažins ES šalių konkurenciją mokesčių srityje. Šią konkurenciją kaip žalingą mato tos valstybės, kuriose pelno mokesčio tarifai yra aukščiausi, tačiau galimybė pasirinkti šalį su patraukliausia mokesčių sistema tikrai neatrodo „žalinga“ verslui. Neatsitiktinai didelius pelno apmokestinimo tarifus taikančios šalys jau šiandien ragina žaboti ir konkurenciją tarifais.

Su robinhudišku įkarščiu prieš porą savaičių Europos Parlamente vykusiuose debatuose buvo diskutuojama dėl tarptautinių korporacijų veiklos optimizuojant mokesčius Liuksemburge, Kipre ir kitose šalyse, tačiau panašu, kad pagrindiniai šio mūšio pralaimėtojai bus būtent naujosios ES valstybės narės, kurių taikomų mokesčių sistemų patrauklumas sumažės. Neatsitiktinai Lietuva laikosi rezervuotos pozicijos dėl BKPMB. Svarbu, ir toliau kelti klausimus Briuselyje dėl BKPMB poveikio ES konkurencingumui, kaip tai nuosekliai daro Airija ir Didžioji Britanija.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Monese“ – taip pat potencialus vienaragis

Jungtinės Karalystės internetinis bankas „Monese“, veikiantis ir Lietuvoje, baigia derybas dėl 100 mln. GBP...

Rinkos
2020.01.25
Neramumų Honkonge pasekmė – kritę konjako pardavimai

Prancūzų prabangių gėrimų gamintojos „Remy Cointreau“ akcijos patiria didžiausią griūtį per dešimt metų po...

Rinkos
2020.01.24
Į korupcijos skandalą įsivėlusiam „Wells Fargo“ vadovui uždrausta užsiimti bankine veikla

Johnui Stumpfui, buvusiam vieno didžiausių JAV bankų „Wells Fargo“ CEO, visam gyvenimui uždrausta dalyvauti...

Vadyba
2020.01.24
Teisiniai pokyčiai verslą užkniso juodai Premium 1

Teisės aktai keičiasi per dažnai, stokoja išaiškinimų, priimami nesikonsultuojantis su verslu, dažnai yra...

Verslo aplinka
2020.01.24
Lenkija kyla į mokestinę kovą su „Airbnb“ Premium

Tadeuszas Koscinskis, naujasis Lenkijos finansų ministras, siekia, kad JAV būsto nuomos platforma „Airbnb“...

Paslaugos
2020.01.24
Atvėrė biudžetinių įstaigų pajamas ir išlaidas, tiekėjų sąrašus ir jiems sumokėtas sumas 1

Nuo ketvirtadienio svetainėje „Atviri Lietuvos finansai“ (ALF) pradedamos skelbti ministerijų, viešojo...

Finansai
2020.01.23
Lietuviai gaudo JAV ir Kinijos prekybos karo paliaubų naudą Premium

Donaldui Trumpui, JAV prezidentui, ir Pekinui sausio viduryje pasiekus pradinį dvišalės prekybos susitarimą,...

Finansai
2020.01.23
Šiaulių banko inovacijai – apdovanojimas už lauko reklamos sprendimą

Lietuvoje įgyvendintai Šiaulių banko inovacijai teko išskirtinis globalaus tinklo „JCDecaux“ apdovanojimas.

Rinkodara
2020.01.23
G. Nausėda į Lietuvą kviečia „Pekao“ banką 14

Prezidentas Gitanas Nausėda pakvietė Lenkijos „Pekao“ banką pradėti veiklą Lietuvoje.

Finansai
2020.01.23
Pirkimų vertė per Centrinę perkančiąją organizaciją pernai padidėjo 11%  1

Pirkimai per Centrinę perkančiąją organizaciją CPO LT padeda išvengti korupcijos, todėl Vyriausybė skatina,...

Finansai
2020.01.22
Populiarių Palangos naktinių klubų savininkei – įtarimai dėl algų vokeliuose

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdyba kartu su Klaipėdos apygardos...

Paslaugos
2020.01.22
Gerovės kartelė liks neįveikta, jei nepasimokysime iš Airijos Premium 5

Lietuva pagal BVP gyventojui gerovės matą juda sparčiausiai tarp Europos Sąjungą 2004–2007 m. papildžiusių...

Finansai
2020.01.22
Investicijų valdytojas: grynieji šiais laikais yra šlamštas 3

Jei dar yra investuotojų, kurie galvoja, kad grynieji yra karalius, jie turėtų galvoti iš naujo.

Rinkos
2020.01.22
Finansinių technologijų ekspertas siūlo valstybei steigti skaitmenizuotą banką Verslo tribūna 1

Pasak „Forbis“ įkūrėjo Andrej Zujev, Lietuva galėtų sukurti šiuolaikinį valstybinį biudžeto banką naudodama...

Finansai
2020.01.22
Darbdavio įvaizdis be pompastikos – žada tiesiog normalų darbą Premium 1

Laikais, kai įmonės pasiryžusios patenkinti net keisčiausias darbuotojų užgaidas, yra bendrovių, kurios...

Vadyba
2020.01.22
PVM kodas tampa ypač svarbus, todėl reikia tikrinti ir pertikrinti Premium

Nuo 2020 m. gabenant prekes į kitą Europos Sąjungos (ES) šalį be jokių išlygų reikia nurodyti pirkėjo PVM...

Finansai
2020.01.21
„General Financing“ pasirinko naujus komunikacijos partnerius

Finansines paslaugas teikianti bendrovė „General Financing“ pasirinko naujus partnerius savo komunikacijai –...

Rinkodara
2020.01.21
SEB: darbo užmokesčio augimas 2020 m. gerokai lenks infliaciją

Lietuvos ekonomika šiemet į priekį judės lėčiau, tačiau gyventojų finansinė būklė neprastės – nedarbas turėtų...

Finansai
2020.01.21
Kaip išlikti virš vandens – pažeidžiamiausi Lietuvos sektoriai Premium

Konservatyviau vertinti ateitį ir priklausomybę nuo vieno pirkėjo, didinti piniginių lėšų pagalvę, atidžiau...

Finansai
2020.01.21
Aiškėja būsimas „Revolut“ investuotojas ir įvertinimas Premium 2

Jungtinės Karalystės internetinis bankas „Revolut“, turintis lietuvišką banko licenciją, per šiuo metu...

Rinkos
2020.01.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau