Bendra pelno mokesčio bazė: pavojus Lietuvai

Publikuota: 2015-12-14
Ieva Valeškaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė. LLRI nuotr.
Ieva Valeškaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė. LLRI nuotr.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė

Europos Komisija atnaujino konsultacijas dėl pelno mokesčio bazės apskaičiavimo taisyklių. Nors teigiama, kad įgyvendinus šio pasiūlymo nuostatas tarptautinėms bendrovėms taps daug paprasčiau vykdyti veiklą visoje ES, kyla grėsmė, jog Lietuvos įmonėms smarkiai padidės pelno mokesčio bazė, išaugs mokestinė našta, o pelno mokesčio administravimas pabrangs ne tik bendrovėms, bet ir mokesčių administratoriui.

Pasiūlymu dėl bendrosios konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) siekiama sukurti bendras apmokestinamojo pelno apskaičiavimo taisykles. Taikydamos BKPMB įmonės ar įmonių grupės, veikiančios keliose ES šalyse, konsoliduotų visą pelną (ar nuostolį) ES viduje ir teikti tik vieną pelno mokesčio deklaraciją. Pagal BKPMB sistemą, nustačius įmonės pelno mokesčio bazę, ji būtų proporcingai padalinta visoms valstybėms narėms, kuriose įmonė vykdo veiklą, pagal formulę, pagrįstą trimis vienodos svarbos veiksniais – turtu, darbu (darbo užmokesčio sąnaudomis ir darbuotojų skaičiumi) ir pardavimais. Paskirsčius pelno mokesčio bazę, valstybės narės galės apmokestinti joms tenkančią dalį pagal savo pelno mokesčio tarifą.

Iš pirmo žvilgsnio, pasiūlymas atrodo patrauklus – tarptautinėms korporacijoms nebereikėtų sukti galvos dėl skirtingų pelno mokesčio apskaičiavimo taisyklių ir sandorių tarp susijusių asmenų kainodaros tvarkos, nes pasirinkus taikyti BKPMB nebereikėtų rengti ir teikti sandorių tarp asocijuotų asmenų kainodaros dokumentacijos. Tačiau kur slypi pavojai?

Pirma, atnaujintame pasiūlyme dėl BKPMB numatyta, kad jos taikymas bus ne pasirenkamas, o privalomas visoms tarptautinėms korporacijoms. Tai yra, jei įmonė veikia keliose ES valstybėse narėse, ji privalės skaičiuoti pelno mokesčio bazę pagal naująsias taisykles. Anksčiau teiktame pasiūlyme buvo numatyta, kad taikyti BKPMB galės tik tos įmonės, kurioms tai bus naudinga.

Antra, daugumoje valstybių narių BKPMB būtų platesnė, negu esama nacionalinė pelno mokesčio bazė. Skaičiuojama, jog vidutiniškai ji būtų išplečiama 7,9%. Bendros pelno mokesčio bazės atveju Lietuva, Bulgarija ir Latvija būtų tarp šalių, kurioje pelno mokesčio bazė būtų išplečiama (dėl griežtesnės ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo tvarkos ir t.t.) ir mokestinė našta padidėtų labiausiai. Remiantis modeliavimo rezultatais, didžiosioms įmonėms pelno mokesčio bazė padidėtų apie 5,57%, mažosioms – 6,2%. Mokestinė našta vidutiniškai išaugtų 5,15% didžiosioms kompanijoms ir 4,45% – mažosioms. Lietuvoje įmonių mokestinė našta padidėtų daugiau nei 8%.

Trečia, perėjimas prie BKPMB atsilieps įmonių finansams. 2013 m. „PricewaterhouseCoopers“ atliktame tyrime pateikiami duomenys, kad BKPMB įvedimas, tikėtina, padidintų įmonių vidines sąnaudas (pelno mokesčio apskaičiavimui, informacijos apdorojimui ir t.t.) 5%, išorines sąnaudas (sandorių kainodaros dokumentacijos rengimui, programinei įrangai ir t.t.) sumažintų 22%, o vienkartinės sąnaudos (procesų ir sistemų keitimui, konsultacijoms ir t. t.) vidutiniškai siektų daugiau nei 19.000 Eur. Vertinama, kad išorinės sąnaudos iš esmės sumažėtų atsisakius sandorių kainodaros, tačiau įmonių grupėms nepriklausančios bendrovės jokių reikšmingų sutaupymų neprognozuoja. Atvirkščiai, įmonės turi karčios patirties – ES suvienodinus PVM reglamentavimą išaugo administracinė našta. Sudėtingesnio pelno mokesčio reglamentavimo ir su tuo susijusių sąnaudų padidėjimo įmonės baiminasi ir šįkart. Būtina nepamiršti ir to, kad mokesčių skaičiavimo taisyklės retai būna visiškai suvienodinamos – politiniai kompromisai dažniausiai lemia daugybę išimčių atskiroms valstybėms narėms.

Ketvirta, nors Europos Komisija net neslepia, jog vienas iš BKPMB iniciatyvos tikslų yra padidinti ES šalių biudžetų pelno mokesčio pajamas, ir čia svarbu neapsigauti. Jau minėtas „PricewaterhouseCoopers“ tyrimas atskleidžia, kad dėl lygiagrečiai egzistuosiančių dviejų pelno mokesčio administravimo sistemų (nacionalinės, kuri bus taikoma įmonėms, veikiančioms tik Lietuvoje, ir BKPMB, kuri bus taikoma tarptautinėms bendrovėms), Valstybinės mokesčių inspekcijos pelno mokesčio administravimo sąnaudos išaugs 25% arba 1,5 mln. Eur per metus. Tuo tarpu valstybės pajamos iš pelno mokesčio padidėtų vos 0,15% arba 377.000 Eur.

Galiausiai, būtina nepamiršti, jog BKPMB įvedimas iš esmės sumažins ES šalių konkurenciją mokesčių srityje. Šią konkurenciją kaip žalingą mato tos valstybės, kuriose pelno mokesčio tarifai yra aukščiausi, tačiau galimybė pasirinkti šalį su patraukliausia mokesčių sistema tikrai neatrodo „žalinga“ verslui. Neatsitiktinai didelius pelno apmokestinimo tarifus taikančios šalys jau šiandien ragina žaboti ir konkurenciją tarifais.

Su robinhudišku įkarščiu prieš porą savaičių Europos Parlamente vykusiuose debatuose buvo diskutuojama dėl tarptautinių korporacijų veiklos optimizuojant mokesčius Liuksemburge, Kipre ir kitose šalyse, tačiau panašu, kad pagrindiniai šio mūšio pralaimėtojai bus būtent naujosios ES valstybės narės, kurių taikomų mokesčių sistemų patrauklumas sumažės. Neatsitiktinai Lietuva laikosi rezervuotos pozicijos dėl BKPMB. Svarbu, ir toliau kelti klausimus Briuselyje dėl BKPMB poveikio ES konkurencingumui, kaip tai nuosekliai daro Airija ir Didžioji Britanija.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
ES grįžta prie finansinių sandorių apmokestinimo idėjos Premium 1

Dešimt ES valstybių vėl imasi svarstyti finansinių sandorių apmokestinimą, tačiau kaip krizės įveikimo...

„MG Baltic“ pelnas pernai smuko, D. Mockui išmokėjo 8 mln. Eur dividendų 10

Teisėsaugos įtarimų sulaukusi  Dariaus Mockaus kontroliuojama viena didžiausių Lietuvoje gamybos, prekybos,...

Finansai
11:01
Reformoms finansuoti – dar negauti pinigai 4

Valdžia, pirmadienį prasidėjus akcijai „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“, vėl suskato dalyti nenušauto...

Finansai
06:30
Alkoholio akcizų šiemet surinkta 16,3% mažiau 6

Didmeninė prekyba alkoholiu (remiantis akcizų sandėlių duomenimis) šiemet taip pat traukėsi, rodo naujausi...

Finansai
2018.05.21
Vyriausybė neatsisako siūlymo sumažinti „Sodros“ tarifą 3

Vyriausybė nelinkusi atsisakyti savo iniciatyvos 2 procentiniais punktais sumažinti „Sodros“ įmokų tarifą,...

Verslo aplinka
2018.05.21
Paskelbti, bet neišmokėti dividendai – ar yra dėl ko nerimauti? Rėmėjo turinys 1

Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) nuostatomis, bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas ar...

Finansai
2018.05.21
Šapoka iš „pamirštų“ mokesčių amnestijos ir kitų paskatų tikisi 200 mln. Eur 1

Finansų ministerija kitąmet iš šešėlio planuoja ištraukti 200 mln. Eur ir jais padengti trečdalį planuojamų...

Finansai
2018.05.21
Iš SGD laivo nuomos Lietuvai „Hoegh“ gavo 2 mln. Eur dividendų 1

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą „Independence“ Lietuvai nuomojanti Norvegijos kapitalo...

Finansai
2018.05.21
V. Šapoka: negalime didinti mokesčių, jeigu nesusitvarkome su valstybės finansais 5

Šiemet akcijos „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“ renginių metu buvo akcentuojama, kad šešėlio apraiškų yra...

Finansai
2018.05.21
Atostogos dėl valstybinių švenčių prasitęsia ne visuomet

Pagal naująjį Darbo kodeksą atostogų dienos skaičiuojamos darbo dienomis, todėl atostogų metu įsimaišius...

Finansai
2018.05.21
Kada galima atleisti darbuotoją per 3 dienas Premium 1

Pagal naują Darbo kodeksą darbdavys savo valia gali atleisti darbuotoją per 3 darbo dienas, sumokėdamas jam...

Vadyba
2018.05.21
Valdžia šluoja pelno nesiekiančių įmonių lengvatas – gresia ir delspinigiai Premium

Vyriausybė planuoja gerokai apkarpyti pelno nesiekiančių įmonių lengvatas. Jeigu atitinkamas Pelno mokesčio...

Finansai
2018.05.21
Kita krizė, tikėtina, smogs dėl prekybos karų ir kibernetinių atakų Premium

Jau birželį gali paaiškėti, ar skolų krizės ištiktoms euro zonos narėms gelbėjimo ratu tapęs Europos...

Finansai
2018.05.18
L.Kukuraitis: teiginiai, kad „Sodroje“ anuitetai pabrangtų – mitas 11

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pensijų anuitetų mokėjimą siūlo perduoti „Sodrai“. Taip pat...

Finansai
2018.05.18
„Narbuto“ pelnas per metus išaugo 64,6%  1

Baldų gamybos ir prekybos įmonė „Narbutas Furniture Company“ praėjusiais metais uždirbo 7,814 mln. Eur...

Finansai
2018.05.18
LG turto vertinimas – kam galėtų atitekti riebus užsakymas Premium 3

AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) eina „Lietuvos energijos“ (LE) pramintu keliu: Vyriausybei apsisprendus...

Finansai
2018.05.18
Dėl reformos algos didės iki 6,5%. Ar darbdaviai išvengs atlyginimų didinimo? Premium 11

Įgyvendinus Vyriausybės pasiūlytą mokesčių reformą, nuo 2019 m. atlyginimai pakiltų nuo 3,7 iki 6,5%.

Finansai
2018.05.18
VMI atleido nuo delspinigių „Metrail“ istorijos dalyvius 2

Bendrovės, kurioms buvo priskaičiuoti delspinigiai dėl laiku nesumokėto mokesčio už aplinkos teršimą, bus...

Finansai
2018.05.17
Seimas pakoregavo gyventojų bankroto tvarką

Seimas leido teismams dvigubai ilgiau – ne dvi savaites, o mėnesį – ruoštis nagrinėti fizinio asmens bankroto...

Finansai
2018.05.17
VP penketuko ginčo dėl reputacijos pirmąjį etapą laimėjo Marcinkevičius

Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį atmetė trijų esamų ir vieno buvusio VP grupės akcininkų...

Statyba ir NT
2018.05.17

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau