Verslo atstovai: prekės į Kiniją važiuoja ir per kaimynų uostus
„Daugiausiai visa produkcija stovi. Eksportas iš Lietuvos į Kiniją yra sustojęs“, – BNS teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Pasak jo, yra tik pavieniai atvejai, kai Lietuvos įmonių produkcijai pavyksta patekti į Kinijos rinką – daugiausia tai technologijų įmonės.
LPK prezidentas sako, kad situacijos nekeičia ir tai, jog Lietuva formaliai buvo grąžinta į Kinijos muitinės sistemas po to, kai gruodžio pradžioje iš jų buvo išbraukta.
„Kaip šalis (Lietuva – BNS) atsirado teoriškai (Kinijos muitinės sistemose – BNS) – galima užpildyti deklaracijas, bet mes negauname užpildytų deklaracijų patvirtinimų“, – tvirtino V. Janulevičius.
Žvalgosi į kaimynus
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas ir Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas Vaidotas Šileika sako, jog Lietuvos gamintojai ir eksportuotojai, norėdami, kad jų produkcija patektų į Kinijos rinką, pradeda naudotis kaimyninių šalių uostais.
„Dažniausiai tai Rygos uostas, taip pat Lenkijos uostai. Yra signalų, kad krovinių importuotojai taip pat bando ieškoti alternatyvių uostų“, – BNS sakė jis.
VŽ rašė, kad šiemet Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krova jau smuko 4%. Tačiau tam įtakos gali turėti nebūtinai Kinijos, bet ir Baltarusijos krovinių praradimas.
„Jeigu tai yra importas iš Kinijos, tai importuotojai paskutinį iškrovimo uostą nurodo Rygą. Šiaurinė Lietuvos dalis (šio regiono gamintojai ir eksportuotojai – BNS) nuo seno tam tikrą savo krovinių dalį nukreipia per Rygą, bet tas srautas po truputį didėja“, – aiškino V. Šileika.
Jo teigimu, Šiaurės Lietuvoje veikiančios įmonės krovinius į Rygos uostą gabena vilkikais.
„Traukiniais nesinaudoja, nes atstumas nėra toks didelis, ypač kalbant apie šiaurinę Lietuvos dalį“, – sakė V. Šileika.
V. Janulevičiaus teigimu, verslai ieško įvairių galimybių, tačiau detaliau šios informacijos komentuoti nenorėjo, motyvuodamas tuo, jog Kinija atidžiai stebi Lietuvos žiniasklaidoje pasirodančią informaciją.
„Kiekvienas verslas bando surasti savo kelius, o kalbėti konkrečiai nenorėčiau. Mūsų spauda yra stebima Kinijoje ir nuo to mums tikrai geriau nėra. (...) Mūsų žiniasklaida yra sekama labai intensyviai“, – tvirtino jis.
LPK prezidentas teigė neturintis duomenų, ar kai kurios į Kiniją eksportuojančios Lietuvos įmonės svarsto savo veiklą perkelti į kitas šalis, tačiau neatmetė, kad jos gali ieškoti „įvairių sprendimo būdų“.
„Kol kas jokių duomenų dar neturiu, bet, aišku, jeigu situacija bus ilgalaikė ir problemiška, įmonės ieškos įvairių sprendimo būdų“, – sakė V. Janulevičius.
Dalis alaus grįžo į Lietuvą
Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas BNS teigė, jog vieni šalies aludarių konteineriai su produkcija dar stovi Kinijoje, kiti jau grąžinti į Lietuvą.
„Konteineriai buvo nepriimti su alumi, (muitinėse – BNS) nepriimtos deklaracijos (...) ir iki šiol jos nepriimamos“, – tvirtino S. Galadauskas.
Kokių nuostolių dėl problemų su Kinija jau yra patyrę Lietuvos aludariai, jis teigė nežinantis, tačiau visiškai užsivėrus Kinijos rinkai jie galėtų netekti 2–3 mln. Eur pajamų per metus.
„Lietuvos mastu tai nedideli pinigai, tačiau konkrečiam aludariui tai yra pinigai“, – sakė S. Galadauskas.
Tuo tarpu medienos perdirbimo įmonės „Sprusas“ savininkas Vladas Laurinaitis BNS sakė, jog įmonė produkciją į Kiniją bando kreipti per trečiąsias šalis.
„Dokumentacija yra forminama per visas kitas šalis ir iš kitų uostų. (...) Yra Ryga, yra Gdanskas, yra Vokietijos uostai“, – teigė verslininkas.
Pasak jo, per kitus uostus nukreipti įmonės kroviniai į Kiniją įleidžiami.
Gruodžio pradžioje įmonei buvo kilę problemų dėl importo deklaracijos. Pirmadienį V. Laurinaitis BNS tvirtino, jog šie kroviniai iki šiol nepajudėjo. Tačiau verslininkas teigė perkelti įmonės veiklos į kitą šalį nesvarstantis, o ketinantis ieškoti naujų rinkų.
„Kiek laiko tai užimtų ir kokių finansų reikėtų... Ieškome paprasčiausiai kitų rinkų“, – sakė V. Laurinaitis.
VERSLO TRIBŪNA
Autoservisų industrija ilgą laiką naudoja pasenusias operacines sistemas. Kliento registracijos rašomos į sąsiuvinį, kontaktiniai duomenys saugomi telefono adresų knygelėje, o verslo rodikliai vertinami subjektyviai. Tokia realybė ir toliau vyrauja daugelyje autoservisų šalyje. Tačiau šią situaciją keičia sparčiai augantis startuolis „Nevažiuoja", sukūręs pirmąjį moderniausią dirbtinio intelekto (DI) sprendimą, automatizuojantį visą autoserviso veiklą - nuo skambučių konvertavimo į užsakymus dirbtinio intelekto pagalba iki išsamios klientų duomenų bazės ir analitinės statistikos sukūrimo.
Sunkiasvorio transporto aptarnavimo tinklas UAB „Voltronas LT“ plečia veiklą Vakarų Europoje – šiemet duris atvėrė du nauji servisai Nanto (Nantes) ir Bordo (Bordeaux) regionuose. Abi lokacijos pasirinktos dėl strateginės reikšmės Europos logistikos maršrutams ir augančio poreikio užtikrinti greitą techninę pagalbą tarptautiniuose keliuose.
Transporto sektoriuje vyksta struktūrinis pokytis - vairuotojų rengimas tampa technologijomis ir duomenimis grįstu procesu. Virtualios realybės (VR) sprendimai, kurie dar prieš kelerius metus buvo laikomi papildomu mokymo įrankiu, šiandien formuoja naują standartą, leidžiantį matuoti ne tik žinias, bet ir praktinius vairuotojų įgūdžius bei elgseną kelyje.
Ar jūsų verslas dažnai siunčia siuntas klientams? Jei taip, tikriausiai jau žinote, kad pristatymo procesas gali ženkliai sumažinti pelną. Tačiau vienas sprendimas gali padėti sutaupyti net iki 70 % pristatymo išlaidų – tai „Ecoparcel“ galia. Kad geriau suprastumėte, kokią naudą suteikia tapimas „Ecoparcel“ klientu, pateikiame keturias pagrindines priežastis, kodėl verta išbandyti šiuolaikinius siuntimo sprendimus.
Kinija rudenį sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas, be to, gruodžio pradžioje išbraukė Lietuvą iš muitinės sistemų. Kiek vėliau trikdžiai su Kinijos muitine buvo išsisprendę, tačiau netrukus įmonės vėl susidūrė su kliūtimis išmuitinant prekes.
VŽ rašė, kad nuo gruodžio pradžios Lietuvos verslininkams stringa eksporto ir importo procedūros su Kinija. Visa ši situacija yra Kinijos atsakas į Lietuvos poziciją dėl Taivaniečių atstovybės, „17+1“ formato atsisakymo ir kitų nepatikusių Lietuvos veiksmų.
