Lietuviškas pupas gali išgelbėti laivas iš Azijos
Lietuviškuose laukuose ankštinių kultūrų spėriai užderėjo pakeitus ES reikalavimus ūkininkavimui – reikalaujama dalį plotų dėl sėjomainos skirti ankštinėms kultūroms, kurios atkuria dirvą.
Laukta, kad ūkininkai iš šios kultūros uždirbs ne mažiau nei augindami grūdus, tačiau dabartinė pupų kaina gerokai žemesnė, nei prognozuota pavasarį.
Kita bėda – neaišku, kaip pupas reikės sandėliuoti, nes elevatoriai pirmiausia skiriami tradicinėms prekinėms kultūroms – kviečiams ir rapsams, o šių derlius bus rekordinis.
„Pupų gana daug sėjo kitos šalys, tad jų užauginta daugiau, nei suvartojama. Jau pusę metų jų niekas neperka“, – paprastai ES žemės ūkio politikos reikalavimų neauginti monokultūrų padarinius nupasakoja Karolis Šimas, UAB „Agrokoncerno grūdai“ generalinis direktorius.
infogr.am::infogram_0_pupu_auginimas-12
Išsigelbėjimas – laivas
Dainius Pilkauskas, AB „Linas Agro Group“ prekybos direktorius Baltijos šalims, ankštinių kultūrų sėjusius ūkininkus kol kas ramina – katastrofos nebus. Nors pupų paklausa menka, nes jas, ES pradėjus reikalauti laikytis vadinamojo žalinimo standartų, suskubo auginti visos Europos ūkininkai ir rinka perpildyta, mūsų eksportuotojai ras, kam parduoti derlių. Tik nežinia, kokia kaina bus mokama. Dabar laukiama pertekliaus ir kainų kritimo.
„Prieš sėją galimas uždarbis iš maistinių pupų, skaičiuojant pagal tuo metu siūlytas kainas, buvo geresnis negu iš kviečių. Kaip bus šiandien, niekas negali nuspėti. Žinoma, pašarų pramonė prisitaikys ir šią kultūrą supirks. Tačiau kaina gali nedžiuginti“, – dėlioja p. Pilkauskas.
Visgi „Linas Agro Group“ atstovas mato perspektyvą – jei Lietuvoje bus užauginta bent 25.000 t pupų, apsimokės nuomotis didelį laivą ir derlių vežti į tokias šalis kaip Indija ar Bangladešas, kur ankštinių kultūrų paklausa didesnė nei Europoje.
Pelno nebus
Už toną pupų Lietuvoje siūloma 190–200 Eur.
„Mūsų regione pupos nukentėjo dėl sausros, todėl derlius ir kaina bus mažesni, nei laukta. Gautume pelno, jei nukultume bent vidutinį derlių“, – aiškina Edmundas Adomavičius, Radviliškio rajone dirbančios ŽŪB „Gražionių bekonas“ pirmininkas.
Iš 700 ha dirbamo ploto ankštinėmis kultūromis užsėti 103 ha. Bendrovė pupas vertina kaip pašarams naudojamų sojų pakaitą, todėl pinigais nuostolių nevertina. Pagrindinė „Gražionių bekono“ veiklos sritis – kiaulių auginimas.
„Sojos pradeda brangti, tikimės, kad paskui jas šoktels ir pupų kaina. Tačiau dėl to, kad daugumoje regionų bus kuliama 1 t iš ha mažiau, ūkininkai pelno iš šios kultūros negaus“, – konstatuoja p. Adomavičius.
Naudojant aukštąsias pupų auginimo technologijas (daugiau trąšų, brangesni pesticidai), galima nukulti apie 4,5 tonos pupų iš hektaro. VŽ duomenimis, tokiu atveju ūkininko pelnas iš vieno hektaro gali siekti iki 300 Eur (įskaitant ir gautas išmokas).
Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ rugpjūčio 10 d.infogr.am::infogram_0_pupos-61017368996
