2024-12-27 05:45

Dujų rinka galiausiai patikėjo, kad 2025 m. teks gyventi be Ukrainos tranzito

Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Dujų kainos šoktelėjo, išgirdusios Vladimiro Putino patvirtinimą, kad Ukrainos dujų tranzito sutartis nebus pratęsta nuo sausio 1 d. Viltis, kad pavyks pasiekti sandorį tarp agresorės ir Kyjivo dėl dujų tiekimo Rusijos sąjungininkams, buvo gyva iki paskutinės minutės.

Ateinančio mėnesio sandorių kainos pagrindiniame Europos prekybos taške Nyderlanduose dar praėjusios savaitės pradžioje nuo mėnesio pradžioje pasiekto piko buvo sumažėjusios 17,2%, nuo 48,655 Eur/MWh iki 40,275 Eur/MWh.

Pastarosiomis dienomis, tiesa, kaina šoktelėjo – 10% nuo pastarojo dugno, iki 44,13 Eur/MWh.

Gamtinių dujų kainos yra mažesnės, nei 48,66 Eur/MWh (lapkričio pabaigoje), tačiau jos išlieka didesnės, nei tuo pačiu laikotarpiu pernai – prieš metus tokiu metu dujos 24% pigesnės ir kainavo 33,52 Eur/MWh.

Tiesa, šis kainų sujudėjimas neatsispindi Europos dujų rinkos perspektyvoje.

„Kainų judėjimas ateities sandorių kreivės pradžioje nepadarė įtakos dujų kainoms tolimesnėje jos dalyje“, – pastarojo meto dujų kainų dinamiką apžvelgia Tomas Marzecas-Manseris, duomenų analizės bendrovės ICIS dujų skyriaus vadovas.

Ateities sandorių kreivės pradžia laikomi sandoriai artimiausiam laikotarpiui, t. y. ateinančiam mėnesiui ar keliems. Jos pabaiga – sandoriai kitiems metams ir dar tolesniems laikotarpiams.

„Tiesą sakant, ateities sandoriai 2027 m. ir vėlesniems laikotarpiams šiemet apskritai nepajudėjo“, – sako T. Marzecas-Manseris.

Anot jo, gamtinės dujos sausiui Europoje vis dar prekiaujamos su premija, palyginti su SkGD, perkamomis pagal su naftos kaina susietus kontraktus, ar palyginti su dujų įsigijimo, skystinimo ir atgabenimo į Europą kaštais iš JAV.

Jis, tiesa, pabrėžia, kad ramybė ateities sandorių rinkoje nereiškia, jog trumpalaikis kintamumas išnyks. Tikėtina, kad didesni, nei įprasta, dujų kainų svyravimai išliks, o gal ir taps dar didesni.

Šaltas lapkritis

Šio sezono ypatybės, nulėmusios didesnį, nei įprasta, kainų kintamumą, – šaltesnis, nei įprasta, lapkritis ir keli dunkelflaute epizodai Vokietijoje. Tai apsiniaukę, nevėjingi laikotarpiai, kai elektros gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių minimali. Tuomet poreikiui padengti pasitelkiama elektros gamyba iš iškastinio kuro, pavyzdžiui, dujų.

Šie veiksniai lėmė, kad dujų saugyklos šiemet Europoje ėmė sparčiai tuštėti trimis savaitėmis anksčiau, nei pernai ar 2022 m. Pastarieji du šildymo sezonai pasižymėjo itin švelniomis žiemomis.

Savaitės pabaigoje Europos dujų saugyklose buvo saugoma 880,76 TWh gamtinių dujų, tai reiškia, kad saugyklų užpildymas siekė 76,73%.

Palyginti, praėjusiais metais tuo pačiu metu dujų saugyklos buvo užpildytos 87,1%.

 

V. Putino šou

Paskutinės orų prognozės šiam šildymo sezonui Europoje didelių pokyčių nežada. Kaip ir lapkritį, Europos klimato tarnybos „Copernicus“ sezoninė prognozė ir toliau leidžia tikėtis „didesnės, nei vidutinė, temperatūros beveik visame kontinente“.

Tikimybė, kad temperatūra 2025 m. sausį viršys modeliuojamą normą (balta – 40-60%, gelsva – 60-70%, melsva – 30-40%). „Copericus“ klimato kaitos programos žemėlapis.
Tikimybė, kad temperatūra 2025 m. sausį viršys modeliuojamą normą (balta – 40-60%, gelsva – 60-70%, melsva – 30-40%). „Copericus“ klimato kaitos programos žemėlapis.

Tačiau gamtinių dujų kaina Europoje praėjusią savaitę šoktelėjo, rinkos dalyviams išgirdus karo nusikaltimais kaltinamo diktatoriaus Vladimiro Putino patikinimus, kad dujų tranzitas per Ukrainą, tikėtina, nuo sausio 1 d. nebus pratęstas.

„Yra aišku, kad sutarties nebus“, – pareiškė Rusijos autokratas savo kasmetinio kelių valandų pasirodymo televizijoje metu.

Tai patvirtino ir tuo metu Briuselyje viešėjęs Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas.

„Mes nesiderėsime dėl rusiškų dujų tranzito pratęsimo. Mes nesuteiksime Rusijai galimybės iš mūsų kraujo uždirbti papildomus milijardus“, – teigė jis.

Jis taip pat patikino, kad Ukraina nesileis į apgaulingus susitarimus, kurių metu rusiškas dujas neva pakeistų dujos iš Azerbaidžano.

Reaguodamas į tai, Robertas Fico, Slovakijos ministras pirmininkas, praėjusį sekmadienį atvyko į Kremlių, kur su Rusijos autoritariniu lyderiu aptarė klausimus, susijusius su rusiškų dujų tiekimu šaliai.

Vadovai bendro pranešimo nepateikė, tačiau R. Fico socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė, kad šis susitikimas buvo atsakas į Ukrainos prezidento nepritarimą bet kokiam dujų tranzitui per Ukrainą į Slovakiją.

Viltis ir tikėjimas

„Nerimas dėl Ukrainos tranzito“ šį rudenį buvo įvardijamas kaip viena iš sparčiai kintančių dujų kainų Europoje priežasčių. Viltis, kad dujų tranzitas išliks, analitikų apžvalgose rodėsi dar gruodžio pradžioje.

„Pagrindinė šios studijos išvada yra ta, kad susitarimas, leidžiantis tolesnį Rusijos dujų tranzitą per Ukrainą 2025 m. sausio 1 d. pabaigus tranzito susitarimui, yra įmanomas“, – teigiama „Oxford Institute for Energy Studies“ atliktoje analizėje.

„Pastarojo meto pranešimai leidžia manyti, kad dujų pirkėjai Slovakijoje ir Vengrijoje tęsia diskusijas, siekdami išlaikyti dujų srautus“, – dar praėjusią savaitę viltingai rašė „ING Bank“ strategai.

Jie, tiesa, jau anksčiau darė prielaidą, kad rusiškų dujų srautų per Ukraina pabaiga jau yra įskaičiuota į dujų kainą rinkoje. Tai, kad didėja dujų tranzito per Turkiją ir Bulgariją poreikis pirmam ateinančių metų ketvirčiui, taip pat leidžia manyti, kad tokiam scenarijui ruošiamasi.

Visgi, viltis miršta paskutinė.

„Ukraina pasiruošusi parengti naują susitarimą dėl dujų tranzito“, – šią savaitę antrašte skelbia „Reuters“ straipsnyje, kuriame cituoja Ukrainos premjerą Denisą Šmyhalį, išplatinusį pranešimą po pokalbio su R. Fico.

„Šia prasme, jei Europos Komisija oficialiai kreipsis į Ukrainą dėl bet kokių kitų dujų tranzito, išskyrus rusiškas, mes tai aptarsime ir esame pasirengę pasiekti tinkantį susitarimą“, – sakė jis.

„Aš pabrėžiau, kad Ukrainos susitarimas su Rusija dėl dujų tranzito baigia galioti 2025 m. sausio 1 d. ir nebus pratęstas“, – pridėjo Ukrainos premjeras.

Ukrainos dujų tranzito sistemos žemėlapis. Šaltinis: „Bruegel“
Ukrainos dujų tranzito sistemos žemėlapis. Šaltinis: „Bruegel“

Vengrija ir Slovakija – Rusijos sąjungininkės transatlantinėse struktūrose – yra vieninteliai likę Rusijos ilgalaikius kontraktus sudarę klientai ES.

Austrija, anksčiau taip pat pirkusi rusiškas dujas, to nebedaro po to, kai tarptautiniame arbitraže šalies dujininkė OMV iš „Gazprom“ dėl nereguliaraus dujų tiekimo prisiteisė 230 mln. Eur kompensaciją. Dujų tiekimas buvo nutrauktas, kai bendrovė pareiškė ketinanti lėšas atgauti iš mokėtinų sumų „Gazprom“.

Europai grėsmės nekelia

R. Fico jau anksčiau yra sakęs, kad dujų tranzito klausimas yra ne tik Slovakijos, bet ir visos ES energetinio saugumo klausimas.

Tačiau pati ES su tokiu vertinimu nesutinka.

„Kasmet pasaulyje suskystinama daugiau kaip 500 mlrd. kub. m. SkGD, todėl maždaug 14 mlrd. kub. m. rusiškų dujų, tranzitu gabenamų per Ukrainą, pakeitimas ES gamtinių dujų kainoms turėtų turėti nedidelį poveikį“, – „Bloomberg“ jau anksčiau citavo neviešą EK atliktą tranzito nutraukimo rizikų vertinimą.

„Galima manyti, kad tranzito susitarimo pabaiga buvo įtraukta į žiemos dujų kainas“, – taip pat teigiama EK dokumente.

Anot jo, didžiausia tikimybė, kad tranzito susitarimui bus leista baigti galioti ir rusiškos dujos per Ukrainą Europos nebepasieks. Tam Europa „yra gerai pasiruošusi“.

Tačiau Rusijai tai darys įtaką. Briuselio idėjų kalvė „Bruegel“ skaičiuoja, kad per Ukrainą rusai pardavė apie pusę visų dar tiekiamų vamzdinių dujų ir apie trečdalį visų į Europą siunčiamų dujų, įskaičiuojant suskystintas.

Tranzito pabaiga Rusijai kainuos 6,5 mlrd. USD negautų lėšų per metus, nebent ji nukreiptų dujas klientams kitais keliais.

52795
130817
52791