Mėnesio sandoris: 115 mlrd. Eur vertės „Broadcom“ ketinimas įsigyti „Qualcomm“

Tačiau netapo, nes kovo 12 d., likus vos kelioms dienoms iki akcininkų susirinkimo, kuriame turėjo būti aptarti valdybos nariai bendroje „Broadcom“ ir „Qualcomm“ įmonėje, JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė įsakymą, sustabdžiusį istoriniu turėjusį tapti technologijų gigantų susijungimą. Turima veto teisė panaudota įžvelgus potencialią grėsmę nacionaliniam JAV saugumui.

Prezidento pranešimas apie sandorio nutraukimą lėmė kiek didesnį nei 4% „Qualcomm“ akcijų kainos kritimą, tuo tarpu „Broadcom“ susilaukė teigiamos investuotojų reakcijos, 1% padidinusios akcijų vertę.

JAV mobiliojo ryšio technologijų įmonė „Qualcomm“ laikoma 5G technologijos plėtojimo bei standartų kūrimo lydere pasaulyje. Ji pirmojo neįpareigojančio įsigijimo pasiūlymo iš konkurentų Kinijoje „Broadcom“ sulaukė dar praėjusiųjų metų lapkričio pradžioje. Tuo metu siūloma suma už „Qualcomm“ akcijų paketą siekė apytikriai 100 mlrd. eurų arba 27% priemoką prie tos dienos akcijų kainos biržoje. Toks pirminis pasiūlymas neatitiko „Qualcomm“ valdybos lūkesčių ir buvo atmestas. 

„Broadcom“ nepasidavė ir pradėjo didinti savo įtaką, nominuodama kandidatus į „Qualcomm“ valdybą ir draugiškas pasiūlymas pamažu virto tuo, kas vadinama priešišku perėmimu (angl. hostile takeover). Galutinis „Broadcom“ pasiūlymas buvo pateiktas vasario 21 d. ir atspindėjo 44% priemoką prie „Qualcomm“ akcijos biržoje vertės.

Tačiau po beveik dviejų savaičių nuo paskutinio įpareigojančio pasiūlymo pateikimo ir trijų intensyvių derybų mėnesių į sandorį įsikišo JAV valdžios institucijos, nurodydamos „Qualcomm“ atidėti akcininkų susitikimą ir skirti daugiau laiko pasiūlymo peržiūrai. Toks neįprastas, dar prieš sandorio sutarties pasirašymą įvykęs valdžios įsiterpimas buvo atsakas į „Qualcomm“ prašymą. 

Tuo tarpu „Broadcom“ kaip įmanydama stengėsi paneigti bet kokias abejones dėl sandorio naudos JAV. Kinų įmonė žadėjo ne tik pagrindinės būstinės perkėlimą iš Singapūro į Kaliforniją, tačiau ir pusantro milijardo eurų vertės mokymus Amerikos inžinieriams. „Broadcom“ vadovas siuntė asmeninius laiškus valstijų senatoriams, pabrėždamas sandorio privalumus JAV. 

Tačiau tą dieną, kai „Broadcom“ jau pranešė įgyvendinanti vieną iš sandorio sąlygų ir perkelianti savo veiklą į JAV, Donaldas Trumpas įsakė stabdyti „Qualcomm“, laikomos strategiškais šalies saugumui svarbios įmonės įsigijimo procesą.

Neslėpdama nusivylimo tokiu rezultatu, „Broadcom“ prisižadėjo laikytis nurodymo. Nepaisant žlugusio „Qualcomm“ perėmimo, šiuo metu Singapūre įsikūrusi įmonė tęs persikėlimo į JAV procesą ir kovo 23-ąją paskelbė surengsianti specialų akcininkų susirinkimą.

Grėsmė, užkirtusi kelią sandoriui

Pagrindinė priežastis sandorio žlugimui slypi globalioje 5G ryšio rinkoje. „Qualcomm“ yra vienas pagrindinių šios rinkos žaidėjų, valdantis, anot „Jefferies“, apytikriai 15% svarbiausių su 5G ryšiu susijusių patentų bei laikomas patikimu daugumos išmaniųjų telefonų gamintojų partneriu. Kitaip tariant, tai yra labai svarbi bendrovė visiems, kurie planuoja „Qualcomm“ gaminamų 5G lustų diegimą 2019 metais pasirodysiančiuose telefonuose. Tuo tarpu visos Kinijos bendrovės, dalyvaujančios 5G rinkos kūrime turi atitinkamai 10% rinkos patentų. „Qualcomm“ ir viena aktyviausių mobiliosios infrastruktūros kūrėjų Kinijos „Huawei“ sudarytų tandemą, kuris Kinijai leistų dominuoti globalioje 5G ryšio rinkoje.

JAV pareigūnai konstatavo, kad atidavus „Qualcomm“ į kinų rankas Kinija perimtų naujųjų technologijų plėtros kontrolę bei netolimoje ateityje JAV kariuomenė butų priversta kliautis kinų gaminama telekomunikacijų įranga. 

Toks prezidento veto teisės panaudojimas, siekiant sustabdyti valstybės saugumui pavojų keliančius sandorius, yra penktasis JAV istorijoje bei jau antras precedentas kiek daugiau nei metus trunkančiu Donaldo Trumpo valdymo laikotarpiu. Praėjusiųjų metų rugsėjį prezidentas uždraudė Kinijos privataus kapitalo įmonei perimti itin našių programuojamų lustų gamintoją. 

Reikšmė Lietuvai

Žinoma, Lietuva šiuo atveju tebuvo stebėtoja, tačiau nereikia pamiršti, kad mūsų šalyje yra viena moderniausių mobiliojo ryšio infrastruktūrų pasaulyje ir galima neabejoti, kad diegiant 5G technologijas Lietuva bus tarp pirmųjų, todėl viskas, kas gerai 5G rinkai, gali būti gerai ir mūsų rinkai. O šiuo atveju „ne“ greičiausiai reiškia „taip“. 

Kalbant apie tokios technologinės infrastruktūros plėtrą itin svarbu, kad rinkoje būtų bent keli pajėgūs žaidėjai, galintys sutelkti milžiniškus intelektinius ir finansinius resursus. Telekomunikacijų technologijų varžybos yra vienas geriausių efektyvios rinkos veikimo pavyzdžių, kai tuo pat metu stebime ir itin sparčią pažangą, ir neabejotiną naudą vartotojui, kuris naujausias technologijas gauna iš karto ir palyginti pigiai. 

„Qualcomm“ ir „Broadcom“ susijungimas būtų suvienijęs du globalios rinkos konkurentus ir  neabejotinai pristabdęs bevielio ryšio vystymosi greitį. 

Žvelgiant kitu kampu, ir JAV, ir Lietuvoje galioja įstatymas, numatantis strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą bei valstybės tarnybų teisę kištis į sandorius, susijusius su įstatyme minimais objektais. Taigi prezidento ar kitų valdžios organų įsikišimas į strategiškai svarbių technologijų kūrėjo įsigijimą būtų įstatymiškai pagrįstas ir mūsų valstybėje.

Ieva Zabielskaitė yra Lietuvos finansų patarėjų įmonės „Summa Advisers“ analitikė