Brandos egzaminuose nevertinama branda

Pasaka be galo tęsiasi – užsikuria kasmetis kalbėjimas apie egzaminus, apeliavimas į sąmoningumą tų, kurie kiša rankas prie jų koncepto ir vykdymo, ir nusivylimas, kad švietimo pokyčiai draikosi už galybės šviesmečių.

Ir tai primena absurdišką ekshumaciją, kai mokytojai prašo palikti karstą su nusigalavusiais egzaminais ramybėje ir padėti gyventi gyviesiems, mokiniai vaikšto vorele be amo, o ministerija karštligiškai įrodinėja, kad palaikuose dar ir kokia gyvybė esti, tik tamsuoliai jos neregi – nepakankamai mokyti.

Tikima ne mokytoju, o egzaminu

Šįmet šitą makabrišką ritualą praskaidrino karantinas – kaip nuotolinis ugdymas švietimą priverstinai nukreipė į XXI a., taip užgimė viltis, kad ir egzaminų laukia transformacija. Juolab kad pirmą kartą atsirado reali erdvė permąstyti, kokių egzaminų reikia, – plykstelėjo diskusijos, kaip apskritai juos reiks įgyvendinti „koronos“ akivaizdoje, koks galėtų būti alternatyvus mokinių vertinimas per nuotolį, o gal... vertėtų jų atsisakyti, mokiniams įskaityti metinius pažymius, o egzaminų organizavimą perleisti aukštosioms mokykloms. Tiesa, pastarasis variantas pasmerktas užgesti – kodėl, visiškai rimtai paaiškino pati Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.