VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Gruodžio 5 ir 6 d. nuo 10 val. Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre, vyksta Kultūros asamblėjos suburtas tarptautinis forumas „Kaip iššokti iš verdančio puodo?“. 

Jo dalyviai – žurnalistai, aktyvistai ir kultūros lauke dirbantys profesionalai iš Slovakijos, Vengrijos, Sakartvelo, Moldovos ir kitų šalių – kalbasi apie Rytų Europos demokratijas mėginančias ardyti tendencijas, dalijasi savo šalių atvejais ir išmoktomis pamokomis, diskutuoja, ką galima padaryti, kad laiku užčiuoptumėme atsikartojančius dėsningumus ir spėtumėme jiems atsispirti kitose šalyse.

Plačiau apie pranešimus ir pranešėjus – ČIA. Tiesioginę forumo transliaciją galima stebėti portale LRT.lt – pranešimai anglų kalba bus verčiami į lietuvių kalbą. Transliacijas anglų kalba penktadienį galima stebėti ČIA, šeštadienį – ČIA. 

Gruodžio 5 d. 18 val. Vilniuje, galerijoje „Kunstkamera“ (naujas adresas – Z. Sierakausko g. 15) rengiamas LXXXIX Vilniaus aukcionas. 

Aukciono puošmena jo rengėjai vadina 1920 m. Vilniuje Liudomiro Slendzinskio sukurtą „Kristaus atsimainymą“ – kaip to paties pavadinimo Rafaelio kūrinio parafrazė nutapytas darbas išsiskiria nepaprastai jautria akvareline veidų, drapiruočių, šviesotamsos modeliuote. 

Pigiausi aukciono lotai – 80 Eur kainuojantys Vytauto Igno kalėdiniai Madoną vaizduojantys medžio raižiniai, vidutinė vieno loto pradinė kaina – 2.073 Eur. Aukciono ekspoziciją gyvai dar galima apžiūrėti gruodžio 5 d. 10–14 val. galerijoje. Visa šio aukciono kolekcija – ČIA, registracija dalyviams – ČIA. 

Gruodžio 5 d. 17 val. Anykščiuose – šventė „Misija: įžiebimas“, o šventiniai renginiai mieste truks visą mėnesį. 

Keletas jų: Istorijų dvarelis taps edukacijų erdve vaikams, moksleiviams, šeimoms. Angelų muziejuje vyks kūrybinės rankų darbo edukacijos bei advento vakaronė „Atbėga elnias devyniaragis Kalėda“, edukacijos visų amžiaus tarpsnių lankytojams suplanuotos ir keramikos studijoje „Mana“. 

Jausmų muziejuje atveriama kūrybinė erdvė moksleiviams, čia vyks „Kalėdų jausmo dirbtuvės“. „Menų inkubatorius“ gruodžio 13-ąją kvies į mugę „Kalėdos ARTėja“ – renginį, kuris kasmet suburia Lietuvos menininkus, amatininkus, dizainerius ir norinčius įsigyti rankų darbo dirbinių. 

Gruodžio 6 d. 19 val. Nacionalinėje filharmonijoje minimas Vilniaus Didžiojo seimo 120-metis. 

1905 m. gruodžio 4, 5 d., Vilniuje įvykęs pirmasis lietuvių suvažiavimas buvo didžiulės reikšmės įvykis, liudijantis tautos norą ir valią susivienyti ir siekti Lietuvos nepriklausomybės. Amžininkų liudijimu, mintis Vilniuje sušaukti tautos atstovų suvažiavimą kilo Jonui Kriaučiūnui. Pasidalinus idėja su Jonu Basanavičiumi ir Petru Vileišiu, buvo nutarta suvažiavimą šaukti nedelsiant, todėl 1905 m. lapkričio 2 d. į „Vilniaus žinių“ redakciją buvo pakviesta apie 20 iniciatyvių tautiečių, kuriems J. Basanavičius išdėstė sumanymą ir pasiūlė sudaryti organizacinį suvažiavimo komitetą. Į jį buvo išrinkta 15 įvairių politinių pažiūrų šviesuomenės veikėjų, o pirmininko pareigos patikėtos J. Basanavičiui. 1905 m. lapkričio 11 d. „Vilniaus žinios“ išspausdino „Atsišaukimą į lietuvių tautą“, kuriame tautiečiai iš visų valsčių ir parapijų buvo kviečiami atvykti į Vilnių ir gruodžio 4, 5 d. kartu aptarti savo krašto, tautos esamą padėtį, nuspręsti, kokiais būdais siekti geresnės ateities. 

Deleguoti atstovai susirinko iš visos Lietuvos, taip pat iš Latvijos, Rusijos, Lenkijos ir Ukrainos. Suvažiavimas, netrukus pavadintas Didžiuoju Vilniaus seimu, Miesto salės rūmuose (dabar Lietuvos nacionalinė filharmonija) dirbo dvi dienas. Pagrindinis klausimas buvo reikalavimas autonomijos Lietuvai su demokratiškai išrinktu seimu Vilniuje, taip pat priimti keturi pagrindiniai nutarimai, kurie skelbė apie kovą su caro valdžia, reikalavimus, kad valsčiuose, bažnyčiose ir mokyklose būtų vartojama lietuvių kalba, kad mokyklos būtų tautiškos ir jose mokytų žmonių parinkti mokytojai. Tuosyk iškelta Lietuvos autonomijos idėja buvo įgyvendinta 1918 m. vasario 16-ąją, kai Lietuvos Taryba paskelbė „atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje“.

Koncerte lietuvių autorių kūrinius atliks Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, choras „Vilnius“, solistai Ieva Barbora Juozapaitytė ir Vytautas Juozapaitis, diriguojami maestro Roberto Šerveniko.

Filharmonijos fojė veiks Lietuvos nacionalinio muziejaus parengta paroda – fotografijos ir dokumentai iš rinkinių, saugomų Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Vilniaus universiteto, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekose, Lietuvos teatro, muzikos ir kino, Lietuvos nacionaliniame dailės ir Lietuvos nacionaliniame muziejuose. 

Gruodžio 6 d. 19 val. Nacionalinėje dailės galerijoje – tarptautinis mados talentų konkursas „Injekcija“. 

Finalo podiumu žengs 14 jaunųjų kūrėjų, kurie per penkių modelių kolekcijas bandys atsakyti į klausimą, skambantį ne tik mados salėse, bet ir gatvėse: mada – mẽnas ar ne mẽnas? Finale dalyvauja Lietuvos, Lenkijos bei Japonijos dizaineriai. Su „Injekcijos“ bilietu tą patį vakarą galima apžiūrėti NDG veikiančias parodas. 

Gruodžio 6 d. Palangoje, prie Kurhauzo, eglutės įžiebimu prasideda „Spindinčios Kalėdos“ 

Šiemet miestas žada „dar daugiau stebuklų – nuo įspūdingo eglės įžiebimo iki koncertų, edukacijų ir pirmąsyk prie pat jūros įkurto „Palangos ledo“. 

Visą mėnesį truksiančių šventinių renginių Palangoje programa – ČIA. 

Gruodžio 6–7 d. Kauno menininkų namuose rengiama Kalėdinė meno mugė. 

Mugėje – dešimtys menininkų ir unikalios dovanų idėjos, autentiški darbai, įtraukiančios dirbtuvės ir jauki atmosfera. Mugės dalyviai ir darbo laikas – ČIA. 

Gruodžio 7 ir 9 d. 19 val. Vilniaus senajame teatre – režisieriaus Agniaus Jankevičiaus spektaklio „Venecijos pirklė“ premjera. 

Nepatogus, socialus, nesušukuotas spektaklis pastatytas W. Shakespeareʼo komedijos „Venecijos pirklys“ motyvais. Ši „Venecijos pirklio“ interpretacija – ne istorinė stilizacija, o šiandienos politinių, socialinių, mentalinių įtampų atspindys. Pjesės originalo esminė draminė kolizija yra sandoris, paskola – 3.000 dukatų. Tokią sumą skolinasi turtą iššvaistęs Venecijos aukštuomenės atstovas krikščionis iš pasiturinčio, bet niekinamo žydo Šailoko. Netesybų atveju žydas galės iš krikščionio kūno išsipjauti svarą mėsos. 

A. Jankevičiaus interpretacijoje paskolos tema įgauna naujų aspektų. Politinio elito atstovas iš liaudies atstovo už pinigus skolinasi 3.000 mirusiųjų sielų balsų. Spektaklyje Venecijos pirklys yra moteris ir, kaip būdinga režisieriaus pastarųjų metų spektakliams, svarbų vaidmenį atlieka muzika – spektaklį būtų galima pavadinti ir muzikine drama ar farsu. Spektaklyje yra aiškių nuorodų į šiandienos pasaulinę ir Lietuvos politiką, politikus. Scenografė Laura Luišaitytė sako, jog žiūrovai politinius veikėjus atpažins, jei ne, spektaklis gali būti perskaitomas ir be to.

Naujos parodos 

Gruodžio 5 d. LDS Klaipėdos skyriaus Klaipėdos galerijoje (Bažnyčių g. 6) atidaroma paroda „Kolekcijos pradžia“. 

Vakarų Lietuvos menininkų kūrybą pristatančioje parodoje akcentuojama kolekcionavimo pradžia – procesas, kuriam nereikia nei didelių investicijų, nei ilgamečių žinių: Klaipėdos galerija kviečia atrasti profesionalių kūrėjų darbų savo pirmajam (ar dar vienam) kolekcijos sluoksniui. 

Paroda veiks iki 2026 m. sausio 10 d. 

Gruodžio 5 d. Vilniuje, kultūros komplekso „SODAS 2123“ projektų erdvėje (Vitebsko g. 21/23), kostiumų dailininkė Guoda Jaruševičiūtė pristatys personalinę parodą „Sutemos“. 

Joje menininkė tyrinėja ribą tarp drabužio ir skulptūros, klausdama, ar drabužis gali aprengti tik žmogaus kūną?

G. Jaruševičiūtė – menininkė ir teatro dailininkė. Baigusi scenografijos studijas Londone ir drabužių dizaino bei siuvimo studijas Vilniuje, ji kuria daugialypius meno kūrinius bei vienetinius skulptūriškus drabužius. Per medžiagų faktūras, formas ir objektų simboliką dailininkė vysto savitą vizualinę kalbą, leidžiančią ne tik aprengti, bet ir transformuoti kūną. Jos kūryboje persipina vizualaus meno, dizaino ir performatyvumo aspektai. 

Gruodžio 8 d. 18 val. Vilniaus dailės akademijos ekspozicijų erdvėje „Kreatoriumas“ (įėjimas pro VDA senųjų rūmų vidinį kiemą, Maironio g. 6) atidaroma grupinė konkursinė tapybos paroda „Vidurio amžiaus tapytojo prizas“.

Pasak dr. Vido Poškaus, parodos kuratoriaus, vidurio amžiaus reiškinys paprastai taikomas vyrų ir moterų 40–60 metų tarpsniui apibrėžti. Keistas tai gyvenimo etapas: viena vertus, žmogus dar kupinas energijos, produktyvus ir kūrybiškas, pasisėmęs įvairių išbandymų bei patirties; kita vertus – amžius jau palikęs savo pėdsakų su kai kurių iliuzijų griūtimis ir vilčių išsisklaidymu.

„Vidurio amžiaus tapytojo prizas“ – tai projektas, skirtas į ketvirtąją, penktąją ir vėlesnes dešimtis įkopusiems menininkams. Mūsų visuomenėje, kurioje vis dar vyrauja jaunystės kultas, dažnai pamirštama ne tik vyriausioji, bet ir vyresnioji karta. Šioms kartoms atstovaujantys žmonės gimė ir augo, formavosi ir brendo sovietmečiu ar ankstyvuoju posovietiniu laikotarpiu, kai kūrėjo kelias buvo ypatingai sunkus – dėl materialinių ir ekonominių sąlygų, dėl politiškai ideologizuotų kontekstų, dėl kultūrinių virsmų ir geopolitinių transformacijų. Dėl itin sudėtingų galimybių rodyti(s) ir demonstruoti(s) savo kūrybą žlugo ar pražuvo ne vienas talentas, ne viena geniali idėja.

Projektas „Vidurio amžiaus tapytojo prizas“ skirtas tai menininkų kartai, kuri ir šiandien sulaukia bene mažiausiai visuomenės, valdžios, verslo (t. y. pirkėjų, kolekcininkų, galeristų ir kuratorių) bei žiūrovų dėmesio. Išskyrus kelias nedideles išimtis, didžioji dalis tų, kurie gimė šeštajame–aštuntajame dešimtmečiuose, šiandien dažnai murkdosi buityje ir kasdienybėje, papildomuose darbuose bei tarnybose, neturėdami vilčių gauti jaunimo iniciatyvoms skirtų stipendijų, prizų, rezidencijų ar, juo labiau, studijų savo kūrybai. Kita vertus, šios kartos autoriai – dar pakankamai jauni ir kupini fizinių bei dvasinių jėgų, idėjų ir sumanymų – sudaro dabartinės meno arenos ašį ir branduolį. Jie suformavo tą meno lauką, kuriame šiandien žaidžia tiek jaunesni, tiek vyresni kūrėjai. Todėl šio projekto esmė ir tikslas – atkreipti dėmesį į neprarastąją ir nepaprastąją kartą, tuos, kuriuos kartais nepelnytai ignoruojame“, – sako parodos kuratorius dr. V. Poškus, pats priklausantis „vidurio amžiaus meno kūrėjų“ kartai. 

Projekto nugalėtojas ir publikos simpatijų nominantas bus paskelbti gruodžio 8 d. 

Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose (T. Kosciuškos g. 3) atidaryta paroda „Ant Paryžiaus parodų bangos: etnografija, kultūrinė diplomatija ir tapatybė“. 

Joje rekonstruojami trys istoriniai Lietuvos prisistatymai Paryžiuje – 1900 ir 1937 m. pasaulinėse bei 1935 m. Baltijos šalių liaudies meno parodose. Vienas iš parodos išskirtinumų – įterptos šiuolaikinio meno intervencijos, suaktualinančios jame gvildenamas temas ir tiesiančios tiltus į šiuos laikus. 

Paroda surengta kartu su Europos ir Viduržemio jūros regiono civilizacijų muziejumi (Mucem) Marselyje, ją kūrė gausus tyrėjų kolektyvas – kuratoriai dr. Miglė Lebednykaitė ir Raphaël Bories, bendrakuratorė Miglė Banytė. Kuratorė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė sukūrė šiuolaikinio meno intervencijas, savitai interpretuojančias lietuviškos tapatybės, reprezentacijos ir politinės diplomatijos temas.

Planuojantiems laiką 

Gruodžio 9 d. 12 val. Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, – protestas prieš LRT politinį užvaldymą ir protesto savaitė. 

 „Jeigu norime sustabdyti valstybės orbanizacijos pastangas dar pačiose jos užuomazgose, turime veikti dabar. Čia ir dabar turime aiškiai parodyti, ką mūsų visuomenė apie tai mano. Jeigu tokie bandymai nesulauks aiškaus visuomenės atkirčio dar pačioje pradžioje, netrukus gali pasipilti nauji žodžio laisvę ribojantys įstatymai ir jų stabdyti galime jau nebespėti. Mes sakome – šalin rankas! Tikimės, kad ir jūs taip pat“, –  sako mitingo organizatoriai. 

Gruodžio 11-ąją, minint Tarptautinę žmonių su negalia dieną, Lietuvos žmonių su negalia sąjunga Vilniuje, Menų spaustuvėje, organizuoja tradicinį tarptautinį ypatingų teatrų festivalį–forumą „Begasas XIX“. 

Šių metų festivalio tema – „Žvelgiu į veidrodį ir matau tave“ – kviečia pažvelgti į teatrą kaip į atspindį, kuriame susitinka skirtingos patirtys, o menas tampa būdu pažinti save per kitą.

Festivalyje dalyvaus įvairias negalias turintys kūrėjai iš visos Lietuvos – judesio, teatro, šokio ir performanso trupės, kasmet įrodančios, kad menas neturi ribų. Renginio programa – ČIA. 

Gruodžio 12–14 d. Rygoje, Ķīpsalos tarptautiniame parodų centre, vyks didžiausia Baltijos šalyse Kalėdų mugė „Baltic EXPO“. 

Skelbiama, jog mugėje dalyvaus 417 prekybininkų, amatininkų, namų gamintojų bei įmonių iš Latvijos (303), Lietuvos (85) ir Estijos (29), veiks gurmanams skirta maisto zona bei kūrybinės dirbtuvės vaikams. 

Pasak mugės rengėjų, atsižvelgiant, kad „Baltic EXPO“ kalėdinė mugė kasmet tampa vis plačiau žinoma ne tik Latvijoje, bet ir užsienyje, šiemet prognozuojamas „reikšmingas užsienio lankytojų augimas“. Todėl kviečiama iš anksto planuoti savo apsilankymą ir pasinaudoti visomis trimis mugės dienomis. 

Įėjimas į kalėdinę mugę nemokamas, penktadienį ji veiks 12–20 val., šeštadienį – 9–20 val., sekmadienį – 09–19 val. Mugės svetainė – ČIA.