Netekęs 36 mln. Eur ES paramos Vilnius svarsto, kokiomis lėšomis įsigyti netaršių autobusų
Savivaldybė šiomis lėšomis planavo padengti dalį beveik 100 mln. Eur vertės elektrinių autobusų pirkimą, dabar neaišku, kokiomis lėšomis finansuoti jų įsigijimą. Tuo metu Susisiekimo ministerija žada skelbti naują ES paramos kvietimą, kuriuo savivaldybė galėtų pretenduoti į 10 mln. Eur paramos.
Daugiau nei prieš metus paskelbus kvietimą teikti paraiškas dėl 36 mln. Eur ES paramos elektrinių autobusų Vilniuje įsigijimui, Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) šiemet lapkritį atmetė visas paraiškas, nes kvietimas neatitiko valstybės pagalbos sąlygų.
Paramą pretendavo gauti ir įmonė „Vilniaus viešasis transportas“, tačiau Valdas Benkunskas, Vilniaus meras, sako, kad savivaldybė buvo apgauta. Anot jo, neaišku, kaip reikės padengti kaštus – miestas yra paskelbęs elektrinių autobusų įsigijimo už beveik 100 mln. Eur konkursą, dalį išlaidų jis ketino padengti iš ES paramos.
„Tai labai liūdna situacija. Prateriojom pusantrų metų iš esmės. Buvom svajotojai ir galiausiai palikti vieni su šita priemone. Galiausiai tikėdami, kad mes tą paramą gausim kaip miestas, yra inicijuoti pirkimai autobusų, kurie dabar yra vykdomi, ir viskas yra pakibę“, – BNS sakė V. Benkunskas.
Paraiškos atmestos
Pernai spalį paskelbto paramos kvietimo viena sąlygų buvo ta, kad į ją pretenduoti gali tik įmonės, turinčios keleivių vežimo sutartis su savivaldybe.
Šiuo metu tokias sutartis turi trys įmonės – už 75 maršrutus atsakinga savivaldybės bendrovė „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) bei privatūs vežėjais „Transrevis“ (23 maršrutai) ir „Kautra“ (8).
CPVA informavo BNS lapkričio 4 dieną baigusi vertinimą ir atmetusi visas keturias paraiškas. Irmina Šalčiūtė-Ričkienė, agentūros komunikacijos skyriaus vadovė, sako, jog toks sprendimas priimtas Europos Komisijai išaiškinus, kad kvietimo sąlygos neatitinka reikalavimų – į Komisiją kreiptasi dėl valstybės pagalbos.
„Dviejų pareiškėjų projekto įgyvendinimo planai atmesti dar pirmajame etape, nes šie pareiškėjai neatitiko kvietimo sąlygose nustatytų reikalavimų. Kiti du projekto įgyvendinimo planai atmesti konstatavus, kad nėra tenkinamos valstybės pagalbos teikimą reglamentuojančios sąlygos – konkurso sąlygos neužtikrino veiksmingos konkurencijos“, – BNS teigė I. Šalčiūtė-Ričkienė.
BNS anksčiau rašė, kad Konkurencijos taryba, pernai gavusi neįvardijamo rinkos dalyvio kreipimąsi, jog ES paramos sąlygos galimai pažeidžia valstybės pagalbos taisykles bei kelia grėsmę sąžiningai konkurencijai, dėl to kreipėsi į institucijas, perspėjo ir savivaldybę.
Svarstys, kaip finansuoti autobusų įsigijimą
„Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) šiemet kovą paskelbė beveik 100 mln. Eur vertės konkursą, kuriuo siekia įsigyti 145 naujus žemagrindžius elektrinius autobusus. Miesto meras teigia, kad šiuo metu vertinami jo dalyvių pasiūlymai, tačiau kyla klausimų, kaip su jais reikės atsiskaityti.
„Mes esam gavę pasiūlymus, šiuo metu pirkimas vyksta, esam gavę iš gamintojų pasiūlymus, jie yra vertinami. Bet labai didelis klausimas, kaip mes galėsime pasidengti kaštus su šituo pirkimu, nes jeigu nelieka europinės paramos arba ji lieka mažiau intensyvi, tai yra klausimas, kaip užsidengt šituos kaštus“, – BNS sakė V. Benkunskas.
„Čia mes esam pakabinti labai stipriai su šituo valstybės neveiklumu ir tokiais sprendimais. Metus laiko prateriojo ir galiausiai nutraukė priemonę, tai yra labai sudėtinga situacija“, – pridūrė jis.
Pasak mero, svarstomi visi variantai, kaip reikėtų padengti išlaidas negavus europinės paramos.
„Skaičiuojame, (...) VVT ieško, žiūri savo finansinius srautus, kaip finansuot visą pirkimą savomis lėšomis. Tų variantų yra daug, bet iš esmės tie pirkimai buvo inicijuoti žinant ir skaičiuojant, kad bus Europos Sąjungos parama būtent tą apimtimi“, – sakė V. Benkunskas.
„Čia dar nėra viskas aišku. Dar mes šnekėsim ir savo pastabas ir pasiūlymus teiksim Susisiekimo ministerijai, tikimės, viskas pasikeis. Bet situacija yra tikrai įtempta“, – kalbėjo jis.
Andrius Grigonis, miesto vicemeras, sako, kad iš esmės miestas nepraranda 36 mln. Eur paramos, jie liks Vilniaus regiono judumui, pavyzdžiui pėsčiųjų, dviračių takams, dalį bus galima panaudoti ir elektriniams autobusams, tačiau mažesniu intensyvumu nei planuota iki šiol.
„Tai yra ne esant konkursui, o tiesiog būtų įtraukiamos paraiškos į sąrašus ir planiniu būdu kompensuotų kažkurią dalį to autobusų įsigijimo iš ES lėšų, tik mažesne dalimi negu būtų konkursas“, – BNS sakė vicemeras.
Ministerija žada 10 mln. Eur autobusams
Panaikinus ES paramos kvietimą dėl 36 mln. Eur, Susisiekimo ministerija konstruoja dar vieną priemonę – norint pasiekti tam tikrus klimato tikslus planuojama skirti 50 mln. Eur paramos netaršių autobusų įsigijimui didiesiems miestams. Šį kvietimą žadama paskelbti gruodžio pabaigoje.
„Vežėjai, kurie teikia paslaugas Vilniaus miesto savivaldybei, galės teikti paraiškas ir ir gauti tą finansavimą. Pati dotacijos suma bus numatyta 200.000 Eur vienai transporto priemonei. Vienas pareiškėjas gaus ne daugiau kaip 10 milijonų eurų, – BNS sakė Dovilė Sujetaitė, susisiekimo viceministrė. – Bus sudarytos konkurencinės sąlygos ir mes tikimės, kad jis bus sėkmingas šį kartą. Ir tikrai vežėjai pasinaudos šiuo kvietimu ir galės atnaujinti esamą autobusų parką“.
Tačiau Vilniaus vicemeras sako, kad šio būsimo kvietimo sąlygos taip pat kelia klausimų.
„Vilnius bandys pretenduoti ir aplikuoti į tą antrą priemonę ir į pirmą priemonę dar dalį tų autobusų pasidengti. Bet toje antroje priemonėje, kurią dabar bando rengti Susisiekimo ministerija, mes matom, kad nėra jokių apribojimų kiniečių produkcijai. Tai yra tam tikrų rizikų su nacionalinio saugumo interesais, kas, mūsų supratimu, kelia tam tikrų iššūkių“, – BNS aiškino A. Grigonis.
„Žinoma, kol kas dar nepatvirtintas tvarkos aprašas, gal kažkokių dalykų dar gali keistis, bet mes iš esmės visą šitą procesą vertinam neigiamai. Mes jau nuo pat pradžių žinojom, visos sąlygos visų institucijų buvo susiderintos ir mažiausiai metus laiko mes praradom ir jau galėjom būt atsinaujinę autobusų parką, o dabar gaunasi, kad vėl turim ieškot kitų finansavimo šaltinių tam, kad nusipirktume netaršius autobusus“, – pridūrė jis.
VERSLO TRIBŪNA
Transporto ir logistikos sektorius Lietuvoje išlieka vienu iš svarbiausių ekonomikos ramsčių – vien pernai jis sukūrė 13,4% šalies BVP ir išlaikė stiprią poziciją paslaugų eksporte. Vis dėlto, pasak Vytenio Šuklio, vienos didžiausių Europos transporto ir logistikos įmonių „Girteka Group“ finansų direktoriaus, šiandien sektoriui reikia daugiau nei gero istorinio rezultato. Jo teigimu, būtina nuosekliai didinti sektoriaus efektyvumą ir technologinę pažangą, taip pat investuoti į žmones. Išlaikyti susikurtas pozicijas Europos pervežimų rinkoje reikalingas ir sisteminis valstybės požiūris – aiški strateginė kryptis, kuri padėtų verslui planuoti, drąsiai investuoti nesibaiminant nuolatinių pokyčių migracijos ar mokesčių srityse.
Dirbtinis intelektas (DI) kelių ir infrastruktūros projektavimo sektoriuje jau tampa kasdienybe, o pirmieji rezultatai rodo, kad šie įrankiai taupo inžinierių laiką, mažina monotoniško darbo apimtis ir leidžia greičiau rasti projektų klaidas.
Europos logistikos sektorius patiria vieną intensyviausių transformacijų per pastaruosius dešimtmečius. Kaštų augimas, darbo jėgos trūkumas ir griežtėjantis reguliavimas reikalauja iš įmonių greitos adaptacijos ir aiškių sprendimų. Anot Pavel Kveten, vienos didžiausių Europoje transporto bendrovių „Girteka Logistics“ generalinio direktoriaus, rinkos dinamika šiandien keičiasi greičiau nei bet kada, todėl gebėjimas reaguoti tampa strategine kompetencija.
Daugiau nei du dešimtmečius aviacijoje praleidęs JAV verslininkas Emzon Shung šiandien stovi prie aviacinio turto valdymo bendrovės „WOLF Holding“ vairo. Nors įmonę „Avia Solutions Group“ įsteigė tik šiemet, jos numatomas vaidmuo grupės strategijoje – išties ambicingas. Šiuo metu bendrovė siekia pritraukti 500 mln. JAV dolerių, atveriant trečiosioms šalims galimybę investuoti į orlaivius ir orlaivių variklius. Pasak Emzon, buvimas globalios aviacijos grupės dalimi ir auganti ACMI (orlaivių nuomos su įgula, technine priežiūra ir draudimu) rinka sukuria unikalų vertės pasiūlymą turto valdymo sektoriuje.
Viceministrė teigė kol kas neturinti informacijos apie sąlygas dėl kiniškos produkcijos, be to, galutinių sprendimų dar nėra.
D. Sujetaitė užsiminė, kad šio kvietimo viena iš sąlygų taip pat bus tokia, kad vežėjai turėtų sutartis su savivaldybėmis. Pasak jos, pirmasis kvietimas neįvyko, nes buvo nepakankama konkurencija, tačiau dabar tokių problemų kilti neturėtų.
„Buvo šiek tiek kitaip, mano žiniomis, galiausiai liko tik du vežėjai, dėl to Europos Komisija traktavo, kad buvo nepakankama konkurencija tam kvietime ir dėl to neįvyko jis. O kadangi šitas kvietimas yra didžiosioms savivaldybėms, tai vežėjų tikrai bus daugiau ir mes tikimės, kad ta konkurencija bus ir kvietimas bus sėkmingas“, – sakė viceministrė.
ES paramos sąlygos rizikų kėlė ir kitam konkursui
Vilniaus savivaldybė yra paskelbusi ir kitą didelės vertės daugiau nei 300 naujų elektrinių autobusų ir keleivių vežimo paslaugų konkursą.
Nepaisant to, kad „Vilniaus viešasis transportas“ jame nedalyvauja, o siekiama pritraukti privačių vežėjų, Konkurencijos taryba buvo įspėjusi dėl rizikų, kurios susijusios su minėta 36 mln. Eur parama.
Kaip rašė BNS, V. Benkunskas šių metų kovą teigė, jog paskelbtu konkursu, kuris yra didžiausias per visą sostinės istoriją, savivaldybė ketina įsigyti paslaugas iš privačių vežėjų, kurie viešojo transporto tinklą papildytų 327 naujais autobusais, o visas sostinės parkas išaugtų iki 824 autobusų ir troleibusų.
Jo teigimu, iš privačių vežėjų numatoma įsigyti dar 28,4 mln. kilometrų pervežimų.
