Fiksuotos palūkanos grįžta į obligacijų rinką
Į kapitalo rinką sugrįžusi „Modus grupė“ viešame obligacijų siūlyme norėjo pasiskolinti investuotojams 2 metų laikotarpiui siūlydama 8,5% metines fiksuotas palūkanas.
Siūlymu bendrovė siekė refinansuoti 2023 m. per patį ECB palūkanų piką išleistas obligacijas tuo metu išpopuliarėjusiu formatu – fiksuotos palūkanų dalies ir kintamos su EURIBOR priedu.
2023 m. gruodį bendrovės išleistos obligacijos investuotojams mokėjo 7% fiksuotas palūkanas su 6 mėnesių EURIBOR priedu, kuris 2023 m. pabaigoje siekė daugiau kaip 4%. Tačiau per sukankančios emisijos laikotarpį investuotojams generuojamas pajamingumas nusileido iki 9,069%.
Nuo 2023 m. pabaigos, ECB pradėjus mažinti, palūkanos sumažėjo perpus ir siekia 2% už indėlius ECB.
Lūkesčius dėl ECB palūkanų atspindinčios EURIBOR palūkanos nustojo mažėti šią vasarą, o rudeniop stebėti tarpbankinių palūkanų normų bandymai kilti. Lietuvos namų ūkiams ir verslams aktualiausios 6 mėnesių EURIBOR žemiausią tašką, 2,016%, pasiekė liepos pradžioje ir nuo tada pakilo daugiau kaip 10 bazinių punktų.
ECB padarius pauzę, o gal ir baigus palūkanų mažinimo ciklą, į kapitalo rinką refinansuotis sugrįžtantys emitentai renkasi fiksuotas palūkanas.
„Kintamos palūkanos reikštų, kad emitento kaštai ateityje gali kilti, todėl fiksuota norma leidžia užrakinti finansavimo sąnaudas visam emisijos terminui, – „Verslo žinioms“ aiškina E. Džiugytė. – Dabartiniame cikle ne vienas finansų rinkų analitikas vertina, kad ECB bazinių palūkanų mažinimo ciklas artėja prie pabaigos, o didesnė rizika – potencialus kilimas ilgesniame horizonte. Artimiausiu metu, bent visus 2026 m., tikimasi stabilizacijos šioje srityje, ir vargu ar centrinis bankas ryžtųsi imtis kokių reikšmingesnių veiksmų.“
Nors EURIBOR nebemažėja, vietinių obligacijų pajamingumai „vis tiek jaučia spaudimą žemyn“, sako Vismantė Šepetienė, FMĮ „Evernord“ generalinė direktorė.
„Ypač matant, kaip sėkmingai išplatinamos emisijos su gerokai didesne paklausa“, – argumentuoja „Evernord“ vadovė.
Prognozuojama, kad obligacijų su kintama palūkanų dalimi vietos rinkoje sumažės, tačiau jos neišnyks, daliai emitentų turint savų priežasčių obligacijas su kintama dalimi leisti toliau.
„Kintamos palūkanos išliks, ypač tais atvejais, kai emitento veiklos pajamos pačios yra susietos su EURIBOR, pavyzdžiui, bankai, dalis skolintojų, NT projektai su kintamų palūkanų nuomos indeksacija“, – vardija E. Džiugytė.
Investuotojų preferencijos
Rinktis fiksuotas palūkanas emitentus stumia ir vietinės investuotojų auditorijos pageidavimai, pripažįsta kapitalo rinkos tarpininkai.
„Mažmeniniai investuotojai aiškiai rodo prioritetą fiksuotoms palūkanoms – jos paprastesnės, aiškesnės, geriau suprantama grąžos ir pastovių pinigų srautų kreivė. Baltijos šalių kapitalo rinkoje matome tendenciją, kad sėkmingiausios emisijos dažniausiai būna su fiksuotu kuponu, nes tai supaprastina platinimą, komunikaciją ir investuotojų lūkesčių valdymą“, – sako E. Džiugytė.
„Investuotojai labiau linkę turėti fiksuotą kuponą, o ne kintamas palūkanas“, – sutinka V. Šepetienė.
