Drakoniškas politikų apetitas LRT prieangyje

Nors nacionalinis transliuotojas ne kartą buvo atsidūręs politikų, trokštančių žongliruoti žiniasklaida, akiratyje, šį kartą peržengtos visos ribos – mat tokios iniciatyvos kyla ne tik radikalių politikų galvelėse, jos sulaukia ir suokalbiško socialdemokratų palaikymo.

Atrodo, kad pritarimas atkeliauja ir iš S. Daukanto aikštės, o tai tapo trijų šalių susitarimu, antraip šie procesai nevyktų tokiu milžinišku greičiu. Bemaž nelieka abejonių, kad LRT yra socialdemokratų „mokestis“ „Nemuno aušrai“ už mainais atiduotą Kultūros ministeriją, užsitikrinant jos auksinius balsus socdemams svarbiuose projektuose, mažesnę kritiką prezidentui ir t. t. Be kita ko, prezidentas taip pat, regis, tebejaučia nuoskaudą dėl LRT pozicijos per pastaruosius rinkimus, o tai yra trečia dedamoji dėliojant šią šalies demokratijai pavojingą dėlionę.

Situaciją komentuojantys ekspertai – vieningi, net jei dabartinėje LRT valdysenoje tikrai yra jautrių ir dviprasmiškų klausimų, pirmiausia tai – abejonių keliančios manipuliacijos viešaisiais pirkimais ir atlyginimų sistema, klausimų kelia ir LRT finansavimo modelio suderinamumas su ES gairėmis, o ir šiandieninė generalinė direktorė – ne be nuodėmės, visgi daug blogesnę situaciją turėtume, jei LRT vadovo atleidimo sistema būtų palengvinta ir vietoj dabartinės direktorės stotų tam tikriems politikams palanki marionetė.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)