R. Vilpišauskas. Ar ES pajėgi susitarti dėl paramos Ukrainai?

Europos Sąjungos (ES) institucijoms ir valstybėms narėms jau kurį laiką nepavyksta susitarti dėl to, kaip artimiausiais metais finansiškai remti Ukrainą. Europos Komisijos vertinimu, 2026–2027 m. išorinės paramos Ukrainai poreikis bus apie 135 mlrd. Eur. Iš jų didesnė dalis (apie 83 mlrd. Eur) turėtų būti skirta karinėms Ukrainos reikmėms, ginantis nuo Rusijos, o likusi dalis – makro-finansiniams poreikiams.

Nemažai ekspertų mano, kad tinkamiausias būdas tam būtų panaudoti ES šalyse plataus masto karo pradžioje įšaldytus Rusijos centrinio banko aktyvus. Didžioji dalis jų – apie 190 mlrd. Eur vertės aktyvų – laikoma Belgijoje veikiančiame centriniame vertybinių popierių depozitoriume „Euroclear“. Likusi dalis iš maždaug 300 mlrd. Eur aktyvų mažesnėmis sumomis laikoma kitose Vakarų valstybių finansinėse institucijose.

Ilgą laiką diskusijos apie šių Vakaruose dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą įšaldytų Rusijos išteklių apsiribojo nedideliu ekspertų ratu ir aktyviausiais Ukrainos rėmėjais. Politinė diskusija tarp ES institucijų ir valstybių narių dėl to įsibėgėjo tik šiais metais, kai paaiškėjo, kad JAV nebeteiks paramos Ukrainai, tad pagrindinė Ukrainos rėmėja liks Europa. Nuo šių metų vasaros būtent už Europos šalių lėšas Amerika parduoda ginkluotę Ukrainai.