„Maisto banko“ direktorius: „Norfa“ mums yra neįmenama mįslė

Simonas Gurevičius, Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ vadovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Simonas Gurevičius, Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ vadovas, VŽ podkastų studijoje pažymėjo, kad organizacija surenka besibaigiančio galiojimo produktus ir juos paskirsto skurstantiems iš daugelio prekybininkų. Jis išskiria tik „Norfos“ tinklą, kurio didžiųjų parduotuvių savanoriai nelanko, nes tinklas greičiausiai bendradarbiauja su kitomis organizacijomis. Kaip VŽ patikino „Norfos“ vadovas, iš tiesų prioritetas teikiamas bendradarbiavimui tiesiogiai su paramos gavėjais, o ne su „Maisto banku“, kuris toms pačioms organizacijoms tuos produktus paskirsto.

„Mums „Norfa“ yra neįmenama mįslė, nes jie skelbiasi, kad labdarai atiduoda apie 1.000 t maisto, ir man kyla klausimas, jeigu „Maisto bankas“ išdalina 6.000 t, o kažkas kitas išdalina tūkstantį, tai, ko gero, tokia veikla turėtų būti matoma, nes tai milžiniško dydžio logistinė operacija.

Mums labai skaudu, kad važiuodami rinkti maisto pravažiuojame didžiąsias „Norfos“ parduotuves į jas neužsukdami, bet tikiu, kad jie tikrai atiduoda produktus kitoms labdaros organizacijoms, tik labai norėčiau sužinoti, kokioms“, – kalbėjo S. Gurevičius.

„Norfos“ vadovo komentaras

Dainius Dundulis, „Norfos“ įmonių pagrindinis akcininkas, skaičiuoja, kad per šių metų 10 mėn. parama maistu buvo suteikta 17-ai organizacijų, tai yra apie 1.000 t produktų, kurių vertė siekia 1,6 mln. Eur. Tarp organizacijų, kurias tinklas remia, yra „Vilties švyturys“, Lietuvos Samariečių bendrija, „Atjauta“, Raudonojo kryžiaus kai kurie regioniniai skyriai, „Maltos ordinas“, „Maisto bankas“ ir kiti.

Paklaustas, kodėl su „Maisto banku“ bendradarbiauja tik epizodiškai arba vos keliose parduotuvėse, D. Dundulis sako prioritetą teikiantis bendradarbiavimui su tiesioginiais paramos gavėjais. Tad jis verčiau produktus atiduoda tiesiai paramos organizacijai nei juos surenkančiam ir vėliau organizacijoms perskirstančiam „Maisto bankui“.

„Aš tame matau ir tvarumo aspektą, vietiniai, tarkime, Raseiniuose, turi galimybę tiesiai atvažiuoti ir pasiimti produktus iš parduotuvės. Kadangi tai besibaigiančio galiojimo prekės, svarbu kuo skubiau pasiekti gavėjus. Be to, taip ir CO2 mažesnis pėdsakas paliekamas. Aš apskritai nemėgstu tarpininkų ir jei būtų mano valia kitaip organizuočiau tokią veiklą“, – komentuoja D. Dundulis.

Verslininko požiūriu, geriausia parama skurstantiems būtų padėti jiems ne besibaigiančio galiojimo produktais, bet suteikiant finansinę paramą, iš kurios jie patys galėtų spręsti, ką pirkti. Tai, anot jo, būtų kur kas oriau nei skatinimas rinktis besibaigiančio galiojimo produktus. Todėl, tarkime, valstybė, remdama labdaros organizacijas, tarp jų ir „Maisto banką“, galėtų geriau apsvarstyti, kokia parama žmonėms būtų aktualiausia.