Augimo nemažinantis sektorius siekia atsukti importuojamos darbo jėgos čiaupą

Valstybės duomenų agentūros pateikiami skaičiai rodo, kad šalies transporto sektorius, daug pastarųjų metų sunešdavęs apie dešimtadalį šalies bendrojo vidaus produkto, sėkmingai išlaiko įvairiausio pobūdžio išbandymus, nuosekliai augindamas personalą. 

„Rekvizitai.lt“ duomenimis, šalyje kovo pabaigoje buvo 1,45 mln. apdraustų dirbančiųjų. VDA duomenys rodo, kad dirbantieji transporto sektoriuje sudaro daugiau nei dešimtadalį šio skaičiaus.

Nuo vežėjų veiklos neatsiejama daina apie nuolat nepakankamą vairuotojų skaičių pastaruoju metu buvo nuslopusi dėl susitraukusios krovinių rinkos: sumažėjus užsakymų skaičiui, kelių transporto įmonės optimizavo savo veiklą, mažindamos sunkvežimių parkus ir taip nebejausdamos vairuotojų deficito.

Bet šiemet vairuotojų trūkumas, chroniškai juntamas ne tik Europoje ar Šiaurės Amerikoje, bet net ir Kinijoje, gali grįžti su nauju alkiu. Kelių transporto įmonės dabar užuodžia grįžtančias galimybes, kurioms išnaudoti neišvengiamai reikės Lietuvoje sunkiai pasiekiamo resurso – tolimųjų reisų vairuotojų. VŽ kalbinti vežėjai dar nelinkę dalintis pozityviomis nuotaikomis, tačiau apie jų „atsargiai optimistinius“ planus kalba sektoriaus atstovai ir šią informaciją patvirtina sunkvežimių prekybininkai, kurie sakosi šiemet matantys vėl grįžtantį transportininkų apetitą naujiems sunkvežimiams.

Įvairių didžiųjų transporto įmonių vadovai VŽ tvirtina, kad dirbantys vairuotojai dabar yra branginami vien dėl to, kad naujo vairuotojo samdymas reikalauja daug administracinio resurso, laiko ir pinigų. Dėl to net per pastaruosius porą metų, kai trūko krovinių, vežėjai tvirtino siekę neatleisti turimų vairuotojų net jeigu neturėjo jiems pakankamai darbo.

Reorganizacijų vaisiai

Dabar VŽ surinkti „Sodros“ duomenys rodo, kad šalies transporto sektoriuje reikšmingi darbuotojų pokyčiai per pastaruosius metus buvo didžiosiose įmonių grupėse. Iš daugumos jų surinkus informaciją, matyti, kad, išskyrus didžiausią praėjusių metų sektoriaus praradimą – Vilniaus įmonės „Integre Trans“ bankrotą, visi ekstremalūs personalo skaičiaus pokyčiai susiję su darbuotojų migracijos pokyčiais.

Vertinant daugiausia darbuotojų atleidusių įmonių statistiką, matyti, kad tokios įmonės kaip „Bleiras Logistics“ ir jai gimininga „Transorloja“ per pastarųjų metų laikotarpį atleido bendrai per 3.000 žmonių, tačiau daugiausia įdarbinusių bendrovių sąraše matyti dar dvi šiai grupei priklausančios įmonės – UAB „Fantransa“ ir „Trans ABC“, kurios tuo pačiu laikotarpiu įdarbino per 1.300 darbuotojų.

„Bleiro“ įmonių grupė dar prieš pusmetį savo keturženklius skaičius siekiančią darbuotojų migraciją komentavo plečiama veikla ir į naujai įsteigtas įmones perkeliamais vairuotojais.

„Faktinis darbuotojų skaičius įmonių grupės mastu nėra mažinimas. Diversifikavus veiklą atsirado papildomų vairuotojų skaičius kitose grupės įmonėse, į kurias minėti darbuotojai buvo perdarbinti“, – šį reiškinį VŽ aiškina didžiausias šalyje automobilių vežėjas, pastaraisiais metais perėjęs ir prie bendrųjų krovinių.

Didžiausius personalo pokyčius patyrusių įmonių sąrašuose matyti daugiau didelėms grupėms priklausančių bendrovių: UAB „Costo“ yra Šiaulių „Nostrados“ įmonė, „TR Transport“ priklauso nuo 1995-ųjų dirbančiai UAB „Transmėja“. „Transdepas“ yra Kauno „BTL Group“ įmonė, „Girmeta“, „ME transportas“, „Termolita“ ir „Trasis“ priklauso „Girtekos“ grupei.

Visa tai rodo, kad transporto bendrovės vykdo aktyvius organizacijos pokyčius, dažnai susijusius su veiklos diversifikavimu ar išskaidymu. Pavyzdžiui, 550 darbuotojų, dirbusių AB „Lietuvos geležinkeliai“, buvo perkelti į kompetencijų centrą.

Agnė Ambrazevičienė, „Hegelmann Group“ Rinkodaros departamento vadovė, VŽ aiškina, kad daugiau nei pusė tūkstančio UAB „Hegelmann Transporte“ darbuotojų buvo perkelti į grupės naujai steigiamas atskirų kompetencijų įmones.

Laura Buitkuvienė, siuntų bendrovės „Venipak“ personalo vadovė, VŽ komentuoja, kad 2024-ųjų pradžioje buvo įgyvendinta įmonės „VP Service“ reorganizacija ir ši, taip pat ir jos darbuotojai tapo „Venipak Lietuvos“ dalimi.

„Duomenyse, kuriuos pateikia „Sodra“, matomas darbuotojų skaičiaus augimas yra didele dalimi susijęs būtent su įvykusiu įmonių sujungimu. Tiesa, darbuotojų skaičiaus augimui įtakos turi ir sezoniškumas, – aiškina L. Buitkuvienė. – Sezono metu komanda įprastai padidėja apie 20%. Nors komandą aktyviau plečiame būtent sezono metu, tačiau bendrai stebime augančią siuntų apimtį Baltijos šalyse ir dažnai tokie papildomai įdarbinti darbuotojai pasilieka komandoje neterminuotai.“

Sprendimai – trečiosiose šalyse

„Girteka Group“ personalo pokyčius VŽ aiškina pastaruosius kelerius metus tobulinta organizacine struktūra. Tai esą buvo reikalinga, atsižvelgiant į besikeičiančią rinkos dinamiką, reguliavimo reikalavimus ir platesnius strateginius tikslus.

„Darbuotojų perkėlimas iš vieno subjekto į kitą yra standartinė vidaus procedūra, kuria siekiama užtikrinti, kad išliktume visapusiškai nuoseklūs ir atsakingi, atsižvelgiant į besikeičiančias sąlygas, reglamentus, ypač logistikos sektoriaus reikalavimų ar imigrantų įdarbinimo srityje“, – aiškina Vilma Jurgaitienė, grupės žmonių ir organizacijos kultūros vadovė. Ji tvirtina, kad tai tėra formalūs procesai, kurie neturi įtakos esamoms darbo sąlygoms ar susitarimams su jų darbuotojais.

„Galime apibendrinti, kad tai būdinga besikeičiančiai verslo aplinkai logistikos sektoriuje“, – sako ji.

„Girtekos“ atstovė teigia, kad profesionalių vairuotojų darbo rinka Europoje yra iššūkis, kuris ateityje tik didės. „Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) duomenimis, Europoje yra apie 237.000 laisvų darbo vietų profesionaliems vairuotojams. Esamą trūkumą papildo ir tai, kad trečdalis esamų darbuotojų per ateinančius penkerius metus gali išeiti į pensiją ir tik nedidelė dalis – apie 12% – naujų profesijos atstovų yra jaunesni nei 25-erių metų.“

Pasak V. Jurgaitienės, tokia realybė turi pasekmių tiekimo grandinių stabilumui visoje Europoje.

„Šiuo metu mūsų įmonėje dirba daugiau kaip 12.000 vairuotojų, iš kurių daugelis yra kilę iš ne Europos Sąjungos šalių – Baltarusijos, Ukrainos ir vis daugiau – iš įvairių Azijos ir Afrikos valstybių, – aiškina didžiausio šalyje vežėjo atstovė. – Įvertindami būtinybę atsakingai tenkinti logistikos sektoriaus poreikį, atidarėme įdarbinimo biurus Kazachstane ir Kirgizijoje, siekdami pritraukti ir įdarbinti kvalifikuotų vairuotojų iš šių regionų. Tačiau dabartinė teisinė aplinka kelia papildomų iššūkių dėl imigracijos apribojimų.“

V. Jurgaitienė dėsto, kad grupės prioritetas yra užtikrinti reikiamą vairuotojų pasirengimą ir paramą jiems. Pasak jos, grupė įgyvendino išsamų testavimo procesą, leidžiantį patikrinti vairuotojų įgūdžius ir kompetenciją dar prieš jiems atvykstant į Europą. „Girtekos“ atstovė aiškina, kad siekis išlaikyti vairuotojus skatina jiems kurti palankią darbo aplinką, suteikti kompensacijų ir išmokų paketus, kurie stiprintų ilgalaikį bendradarbiavimą. Pasak jos, tokios priemonės reikalingos, siekiant turėti reikiamą vairuotojų skaičių ilguoju laikotarpiu.

Žongliravimas kvotomis

Povilas Drižas, didžiausias šalies logistikos įmones vienijančio Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius, VŽ sako, kad pastaruoju metu jam neteko girdėti dėl vairuotojų trūkumo besiskundžiančių vežėjų. Tačiau taip esą yra todėl, kad sumažėję krovinių kiekiai Europoje mažino vežėjų veiklos apimtį.

„Dabar vežėjai sako, kad mato prielaidų rinkos pakilimui antrojoje metų pusėje, o tai pareikalaus didesnio pajėgumo. Ir čia didžiausias iššūkis yra vairuotojų įdarbinimas“, – teigia jis.

Kadangi vairuotojų iš trečiųjų šalių paieška yra mėnesius trunkantis, brangus ir sudėtingas procesas, vežėjai jau dabar ieško būdų, kaip plėsti savo personalą. Jeigu to nepavyks padaryti laiku, verslas negalės išnaudoti numanomo rinkos pakilimo.

Šiais metais Lietuvos verslui nustatyta mažesnė užsieniečių iš trečiųjų šalių įdarbinimo kvota, siekianti 24.830 asmenų. Nors nuo šių metų kvota nebeskaičiuojama pagal ekonominės veiklos pramonės rūšis, populiariausia ir paklausiausia profesija, kurios atstovų atsivežama, toliau išlieka tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo.

„Visos kvotos dabar priskirtos prie „paslaugų“ kategorijos, ir mes nežinome, kiek jų lieka transporto sektoriui. Mums sakoma, kad kvotų nedaug panaudota ir kad jų užteks, – aiškina P. Drižas. – Suprantame, jog kvotų panaudojimo procesas yra toks sugriežtintas ir lėtas, kad daugiau tiesiog nepavyks panaudoti.“

Valstybės institucijos VŽ pateikia detalesnius duomenis apie tarpininkavimo raštus, kurie rodo ketinimą įdarbinti ir panaudoti kvotą.

„Migracijos departamento duomenimis, per pirmuosius du šių metų mėnesius pateikta daugiau kaip 14.000 tarpininkavimo raštų, kuriuose užsieniečiai kviečiami dirbti pagal šią profesiją. Kitų profesijų atstovų kviečiama dirbti kur kas mažiau: suvirintojų – 1.400, betonuotojų – 1.300, tinkuotojų – apie 600, virėjų – 400“, – VŽ komentuoja Migracijos departamentas.

Nepaisant nemažų ketinimų įdarbinti trečiųjų šalių piliečius, valdžia ramina verslą: nereikia jaudintis dėl šio skaičiaus, VŽ yra sakiusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.

„Jeigu socialiniai partneriai – ir darbdaviai, ir profesinės sąjungos – sutars, kad tam tikro sektoriaus specifika reikalauja daugiau darbuotojų, tada Vyriausybė ir ypač Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) palaimins tą sprendimą ir net nesiginčys. Lygiai taip pat galima pasididinti užsieniečių skaičių mokant atitinkamą atlyginimą. Sąlygos tikrai nėra tokios griežtos, kad jų nebūtų galima įgyvendinti“, – vadovavimo ministerijai pradžioje kalbėjo I. Ruginienė.

Be to, išnaudojus kvotą baudos nebus taikomos. Kaip sako Vidaus reikalų ministerija (VRM), „apie jokias baudas negali būti ir kalbos“. Na, o jei limitas bus peržengtas, užsieniečiams tiesiog nebebus išduodami leidimai laikinai gyventi darbo pagrindu.

„Neribotai gali atvykti dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos specialistai, darbuotojai iš ES šalių, taip pat JAV, Japonijos, Australijos, Jungtinės Karalystės ir kitų“, – priduria VRM.

Dar viena darbo grupė

Tik vargu ar tai nuramins verslą. Ypač jeigu vairuotojų armiją reikės didinti jau šių metų antrojoje pusėje, o darbo grupių rezultatai nebūtinai bus greitai realizuojami ir atneš reikiamą rezultatą. Galbūt vilties suteikia tai, kad imigracijos vizija ir strategija, pasak Vyriausybės atstovų, nėra padedama į stalčių. Bent kol kas. Ministerijų teigimu, kovo pradžioje po darbdavių susitikimo su SADM ir VRM viceministrais nutarta sudaryti darbo grupę verslų siūlymams svarstyti, įvertinti ir prireikus įstatymų pakeitimams rengti.

„Kartu su socialiniais ir ekonominiais partneriais bus svarstomi pasiūlymai bei kiti aktualūs klausimai, susiję su darbo imigracijos procesais ir procedūromis“, – VŽ tikina VRM.

Darbo grupėje planuojama atnaujinti Lietuvos migracijos politikos kryptis, kuriomis vadovaujantis būtų priimami sprendimai dėl emigracijos mažinimo, grįžtamosios migracijos skatinimo, darbo imigracijos srautų reguliavimo, efektyvių prieglobsčio procedūrų ir priėmimo sąlygų užtikrinimo, užsieniečių integracijos sistemos plėtros bei neteisėtos migracijos kontrolės ir prevencijos stiprinimo.

Be to, šiuo metu vykdomos konsultacijos su suinteresuotomis institucijomis dėl valstybių, kuriose per išorės paslaugų teikėją galima pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir nacionalinę vizą.

„Atsižvelgiant į kompetentingų institucijų nuomones, bus atnaujintas užsienio valstybių, kuriose teikiamos išorės paslaugų teikėjo paslaugos, sąrašas“, – priduria VRM.

Sutrikimus pripažįsta

Verslo atstovai guodžiasi, kad kvotų panaudojimo sistema ne visada veiksni ir tiksli. Todėl kartais sunku planuotis įdarbinimo apimtį, nes tai – vienintelis duomenų šaltinis, kuriais vadovaujasi įmonės, planuodamos samdos procesus. Trukdžius Migracijos departamentas pripažįsta, tačiau tikina – visi jie išspręsti.

„Kvotų panaudojimo skaitliukas išties buvo sutrikęs 2023 m. rugpjūtį. Nustatyta, jog tai programinio kodo klaida, dėl kurios viešai skelbiami duomenys neatitiko tikrovės. Ši klaida buvo ištaisyta maksimaliai greitai ir nurodytas tikslus panaudotos kvotos skaičius“, – VŽ komentuoja departamentas.

Be to, mažiau reikšmingų techninių nesklandumų būta ir 2024 m. liepą, kai Profesijų klasifikatoriuje pasikeitė kai kurių trūkstamų profesijų kodai ir pavadinimai, tad skaitliuko programiniame kode reikėjo atlikti tam tikrus pakeitimus.

Klaidos paaiškėjo jau testavimo metu ir netrukus buvo ištaisytos. Nuo tada jokių techninių gedimų fiksuota nebuvo, tikina departamentas.

„Nė vienas gedimas ar techninis nesklandumas neturėjo ir neturi jokių tyčios požymių, tad Migracijos departamentas nesieja tokių atvejų su sistemos neskaidrumu“, – aiškinama institucijos komentare.