VSAT: vilkikai vis dar įstrigę Baltarusijoje
Papildyta informacija iš „Linavos“ susitikimo su Muitinės departamento vadovais.
Pasak Giedriaus Mišučio, penktadienio ryto duomenimis, su lietuviškais numeriais kol kas neįvažiavo nė vienas vilkikas.
„Niekas nesikeičia, ir neaišku, kodėl ten jie nepravažiuoja“, – teigė G. Mišutis.
„Punktas dirba, pralaidumas yra. Lengvieji važiuoja, krovininiai važiuoja su kitų šalių numeriais, daugiausia, aišku, Rusijos, kur vairuotojai turi supaprastintus dokumentus. Pati punktų veikla yra visiškai normali ir tikrai galėtų punktas praleisti ir kitų priemonių, ypač vilkikų daugiau, bet su lietuviškais nevažiuoja“, – kalbėjo jis.
G. Mišučio teigimu, atvėrus sieną keletas lietuviškų vilkikų važiavo ir į Baltarusijos pusę.
VSAT penktadienio ryto duomenimis, nuo pasienio punktų atvėrimo iki šiol iš Lietuvos išvyko 409 lengvieji automobiliai, o atvyko 488. Iš Lietuvos išvyko 126 krovininiai automobiliai, atvyko – 75.
Muitinė žada padėti
Penktadienį Vygantas Paigozinas, Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas, kartu su pulkininku Antanu Montvydu, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotoju, bei kitais atsakingais pareigūnais susitiko su Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovais.
Susitikime kalbėta apie grįžtančių Lietuvoje registruotų vilkikų ir puspriekabių sklandų patikrinimą Šalčininkų ir Medininkų pasienio kontrolės punktuose. Muitinės departamento pareigūnai patikino, kad jau dabar imtasi „visų įmanomų teisėtų priemonių užtikrinti operatyvius transporto priemonių ir dokumentų patikrinimus“. Institucija taip pat pažadėjo ieškoti papildomų sprendimų, siekiant dar labiau paspartinti šių transporto priemonių patikrą, kai tik jos pasieks Lietuvos pasienio kontrolės punktus.
Sunkvežimiai negrįžta
Ketvirtadienio vidurnaktį Lietuva atidarė du pasienio punktus su Baltarusija. Erlandas Mikėnas, nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas, teigė, kad, jo žiniomis, Baltarusija neišleidžia lietuviškų vilkikų iš specialių aikštelių ir reikalauja Vilniaus ir Minsko Užsienio reikalų ministerijų atstovų susitikimo.
Vladislavas Kondratovičius, vidaus reikalų ministras, ketvirtadienį sakė neturintis informacijos, jog Minskas reikalautų Užsienio reikalų ministerijų atstovų susitikimo.
Povilas Drižas, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius, savo ruožtu teigė, kad Minsko atstovai dar sprendžia, kaip Lietuvos transportą išleisti iš aikštelių, ar leisti jiems važiuoti per Baltarusijos teritoriją.
Reaguodamas Lietuvos į sienos uždarymą, Minskas lapkričio pradžioje uždraudė jo teritorijoje esantiems Lietuvos vilkikams grįžti į šalį kol nebus atverta siena, o iki tol didžioji dalis jų nugabenta į specialias aikšteles, kur už kiekvieną stovintį vilkiką ar puspriekabę imamas 120 Eur mokestis už dieną, o nesumokėjus mašinas grasinama konfiskuoti.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) teigia nematanti pagrindo pasiduoti šantažui ir žada didinti spaudimą režimui.
„URM nemato jokio pagrindo pasiduoti prievartai ir šantažui iš Baltarusijos pusės“, – teigiama komentare.
„Lukašenkos režimo veiksmus vertiname kaip dar vieną bandymą išnaudoti bet kokią situaciją spaudimui Lietuvai daryti, ieškant naujų režimo legitimizavimo kelių“, – rašoma jame.
Anot URM, Baltarusijos režisuojama situacija, kai Lietuvos įmonių turtas laikomas įkaitu, tik dar labiau sustiprina Lietuvos pozicijas siekiant griežtesnių sankcijų Lukašenkos režimui įvedimo.
„ES piliečių, o dabar ir jų nuosavybės grobimas nepakeis ES principų santykiuose su ją atakuojančia diktatūra – bus tęsiama tarptautinė izoliacija ir didinamas spaudimas režimui“, – pabrėžė Lietuvos ministerija.
Tikisi, kad pajudės
„Linava“ vadovai sako tikintys, kad galbūt jau penktadienį vilkikai pradės judėti link Lietuvos.
„Situacija nuo vakar nepasikeitė, stovime kaip įkalti. Yra tikimybė, kad 9 val. keičiasi pamainos (Baltarusijos pasienio punktų – BNS), tai galbūt kažkas pajudės“, – penktadienį ryte kalbėjo E. Mikėnas.
„Kai atidarė sieną, porą valandų buvome laimingi, paskui pradėjome dirbti su muitine (Lietuvos – BNS), kad padidintume pasienio punktų pralaidumą. O dabar nuotaikos slogios, (...) vežėjai yra pikti“, – pridūrė jis.
Asociacijos viceprezidentas Olegas Tarasovas taip pat tikisi, kad vilkikai netrukus pajudės iš Baltarusijos.
„Galbūt kažkas pajudės per porą valandų, artėja savaitgalis, juk nestovės (Lietuvos vilkikai – BNS) iki pirmadienio. Galbūt Baltarusijos pusė nusileis ir nereikalaus taip griežtai ir leis išvažiuoti“, – sakė O. Tarasovas.
VERSLO TRIBŪNA
Autoservisų industrija ilgą laiką naudoja pasenusias operacines sistemas. Kliento registracijos rašomos į sąsiuvinį, kontaktiniai duomenys saugomi telefono adresų knygelėje, o verslo rodikliai vertinami subjektyviai. Tokia realybė ir toliau vyrauja daugelyje autoservisų šalyje. Tačiau šią situaciją keičia sparčiai augantis startuolis „Nevažiuoja", sukūręs pirmąjį moderniausią dirbtinio intelekto (DI) sprendimą, automatizuojantį visą autoserviso veiklą - nuo skambučių konvertavimo į užsakymus dirbtinio intelekto pagalba iki išsamios klientų duomenų bazės ir analitinės statistikos sukūrimo.
Sunkiasvorio transporto aptarnavimo tinklas UAB „Voltronas LT“ plečia veiklą Vakarų Europoje – šiemet duris atvėrė du nauji servisai Nanto (Nantes) ir Bordo (Bordeaux) regionuose. Abi lokacijos pasirinktos dėl strateginės reikšmės Europos logistikos maršrutams ir augančio poreikio užtikrinti greitą techninę pagalbą tarptautiniuose keliuose.
Transporto sektoriuje vyksta struktūrinis pokytis - vairuotojų rengimas tampa technologijomis ir duomenimis grįstu procesu. Virtualios realybės (VR) sprendimai, kurie dar prieš kelerius metus buvo laikomi papildomu mokymo įrankiu, šiandien formuoja naują standartą, leidžiantį matuoti ne tik žinias, bet ir praktinius vairuotojų įgūdžius bei elgseną kelyje.
Ar jūsų verslas dažnai siunčia siuntas klientams? Jei taip, tikriausiai jau žinote, kad pristatymo procesas gali ženkliai sumažinti pelną. Tačiau vienas sprendimas gali padėti sutaupyti net iki 70 % pristatymo išlaidų – tai „Ecoparcel“ galia. Kad geriau suprastumėte, kokią naudą suteikia tapimas „Ecoparcel“ klientu, pateikiame keturias pagrindines priežastis, kodėl verta išbandyti šiuolaikinius siuntimo sprendimus.
Anot jo, kitų valstybių registracijos krovinines transporto priemones Baltarusija išleidžia: „Važiuoja ir uzbekai, ir keli vilkikai su estiškais valstybiniais numeriais pravažiavo.“
Pasak E. Mikėno, keli Lietuvos vilkikai, kurie atidarius sieną išvažiavo iš Lietuvos, stovi pasienyje Baltarusijos pusėje, nes baiminamasi, kad ten jie gali įstrigti.
„Tie vilkikai, kurie įvažiavo į Baltarusiją, stovi Baltarusijos muitinėje. Lietuvos muitinė labai greitai suformino ir juos praleido, bet jie susilaiko (išvažiuoti iš Baltarusijos muitinės – BNS)“, – teigė asociacijos prezidentas.
„Vilkikai buvo pasiruošę važiuoti į Baltarusiją, jų priekabos prikrautos, bet sustojo pasienyje, nes paprasčiausiai bijo važiuoti. Jau turime uždarytų (vilkikų Baltarusijoje – BNS), tai dar daugiau tokiu atveju uždarysime“, – pridūrė E. Mikėnas.
O. Tarasovo teigimu, daugiau informacijos dėl Minsko reikalavimo susitikti abiejų šalių Užsienio reikalų ministerijų atstovams, apie kurį ketvirtadienį sužinojo „Linava“, nėra.
Opozicija vadina fiasko
Viktorija Čmilytė-Nielsen, liberalų lyderė, sako, kad situacija, kai nepaisant vėl atvertų Baltarusijos pasienio punktų lietuviški vilkikai negali įvažiuoti į Lietuvą, yra socialdemokratų Vyriausybės fiasko.
„Tai yra akivaizdus ir absoliutus šios Vyriausybės fiasko susidūrus su hibridine ataka, čia jau net patirtimi vadinti nesigauna šios Vyriausybės veiksmų, čia gal greičiau jau žioplumas yra ir tą žioplumą matome ne tik mes viduje, bet mato, suprantama, ir priešiški režimai“, – Žinių radijui penktadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak jos, reikia didinti pastangas ir kalbant su artimiausiais kaimynais bei partneriais Europoje bei toliau spausti režimą.
„Bet aišku, kad šioje vietoje jau yra toks pralaimėjimas ir žeminantis pralaimėjimas mūsų naujosios Vyriausybės ir silpnumo ženklas (...) Aš net turiu abejonių, ar šis balionų klausimas nenuvers šios Vyriausybės“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Jos teigimu, Vyriausybės veiksmai nėra suderinti ir tai daro žalą Lietuvos interesams susidūrus su krize.
„Kas mane glumina šitoj situacijoj, kad jau vakar vakare Vyriausybės nariai, vidaus reikalų ministras Kondratovičius, susisiekimo ministras Taminskas negalėjo atsakyti į klausimus, ar nors vienas vilkikas grįžo, nežinojo skaičių. Neturėjo nuomonės dėl to, ar sankcijos Baltarusijos režimui turėtų būti griežtinamos. Tai yra dėl tų darbų, ką ministras Budrys mėgino daryti tuo pat metu Briuselyje“, – aiškino V. Čmilytė-Nielsen.
„Vyriausybė turėtų nuspręsti, koks yra planas ir ne vienas žingsnis, ką darysime šiandieną, bet ką darysime ir rytoj, ir po savaitės, ir po mėnesio ir numatyti įvairius scenarijus, ir nustoti galvoti apie Lukašenkos režimą taip, tarsi iš jo gali tikėtis kažkokio geranoriškumo“, – pridūrė politikė.
V. Čmilytės-Nielsen teigimu, derybos turi vykti ne su Minsko režimu, o su artimiausiais partneriais, pavyzdžiui, Lenkija.
„Spaudimą reikia daryti pakėlus telefono ragelį, kaip prezidentas mūsų yra ne kartą sakęs, kad gali paskambinti Lenkijos prezidentui, turi draugiškus, artimus santykius su kitais vadovais. Tai jeigu kažkada buvo laikas, kai ta bičiulystė turėtų atnešti rezultatų, tas laikas yra dabar. Ir jeigu nėra įrankių suburti didesnį palaikymą, vadinasi, ir ta visa draugystė apsiribodavo tik bendromis nuotraukomis“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Anot jos, Lietuvos patikimumas tarptautinėje erdvėje yra susvyravęs.
