15-ąją Baltijos trienalę pasitinkant: atidarymas
„Nesunku padauginti penkiolika iš trijų, kad suprastum, jog Baltijos trienalė egzistuoja penktą dešimtmetį. Tai ilgiausią istoriją turintis ŠMC kuruojamas renginys ir turbūt vienas didžiausių iššūkių, daugiausia mūsų pastangų, resursų ir kūrybiškumo reikalaujantis projektas. Prasidėjusi kaip trijų Baltijos šalių menininkų kūrinius rodanti trienalė bėgant metams kito, augo, o po Nepriklausomybės atgavimo sparčiai kosmopolitiškėjo, plėtė geografiją – iš pradžių, 1995 m., į visas Baltijos jūros regiono šalis, o nuo 2001 metų joje eksponuojami viso pasaulio menininkų kūriniai. Tokia ji siekia būti iki šiol ir kartu kasmet būti kitokia“, – pristatydamas trienalę sakė Kęstutis Kuizinas, ŠMC direktorius.
Šių metų Baltijos trienalės kuratoriai Tomas Engelsas (Belgija) ir Maya Tounta (Graikija) parodą pavadino „Ta pati diena“. Anot trienalės rengėjų, pavadinimas pasiskolintas iš 1984 m. Niujorke sukurto graikų poeto Emersono to paties pavadinimo eilėraščio. Šis eilėraštis – dalis rašomąja mašinėle atspausdinto, anksčiau neskelbto eilėraščių bei dainų rinkinio „Dainos be muzikos“, surasto graikų fotografo George’o Tourkovasilio archyve.
Parodoje dalyvauja per 50 menininkų iš įvairių pasaulio šalių, aktyviai kūrusių skirtingais laikotarpiais.
Paklausta, kokie buvo didžiausi kuratoriniai iššūkiai derinant dabartinį meną su šių metų trienalėje gausiais istoriniais kūriniais, Maya Tounta sakė:
„Visuomet labai įdomu iš naujo permąstyti senus kūrinius naujame kontekste. Ne visų kūrinių autoriai gyvi ir ne visuomet galima pasitarti dėl eksponavimo, tačiau kai kurių menininkų mes prašydavome grįžti į praeitį ir permąstyti savo kūrinius galvojant, kaip jie kurtų juos šiandien. Taip kai kuriuose kūriniuose atsirado mikropakeitimų, o kartais kūriniai likdavo nė kiek nepakitę.“
Pasak Tomo Engelso, jiems buvo „nepaprastai svarbu padėti žiūrovams atrakinti istorinius kūrinius“, todėl parodos brošiūroje stengtasi pateikti platesnius jų atsiradimo kontekstus, „nes neįmanoma žiūrėti 8 dešimtmečio lenkų eksperimentinio kino neturint omenyje to laikmečio politinio, socialinio konteksto ir technologinės pažangos“.
„Pavyzdžiui, rodome pirmųjų moterų, kūrusių eksperimentinį kiną Lenkijoje, filmus, ir norint kuo geriau juos patirti būtina žinoti šį kontekstą. Tuo metu šiandienos mene daugiau laisvės, jį patiriame jusliškai, idiosinkratiškai, todėl ne taip svarbu jį kontekstualizuoti“, – pranešime cituojamas T. Engelsas.
„Man, – sako T. Engelsas, – paroda visuomet yra tam tikra kompozicija. 15-oji Baltijos trienalė nėra heterogeniška nei geografijos, nei laikmečio atžvilgiu, tačiau mes ja tarsi statome tiltus laike ir erdvėje, sukurdami sąlygas susitikti kūriniams ir menininkams, kurie kitaip niekada nebūtų susitikę.“
Nuo rugsėjo pabaigos prasidės 15-ąją Baltijos trienalę lydinti edukacinė programa, ją sudarys ekskursijos, dirbtuvės bei užsiėmimai tikslinėms grupėms – senjorams, autizmo spektro sutrikimą ar klausos negalią turintiems žmonėms.
15-osios Baltijos trienalės atidarymo savaitgalio renginiai vyks rugsėjo 6 ir 7 dienomis. Visi jie nemokami, penktadienį ir šeštadienį galima nemokamai aplankyti ir pačią parodą.
Atidarymo savaitgalio renginių programa čia.
