Pasižymėti kalendoriuje: filmų retrospektyva „Profesija: Antonioni“
„Skalvijos“ kino centras Vilniuje su Italų kultūros institutu gegužės 16–21 d. rodys modernistinio kino meistro Michelangelo Antonioni (1912–2007) filmų retrospektyvą. Rinktinė filmų programa „Profesija: Antonioni“ siūlo gilesnę pažintį su Antonioni kūryba, jo unikaliu braižu ir kino istoriją pakeitusiais filmais. Žiūrovų laukia gyvi susitikimai – seansus pristatys į Vilnių atvykstantys Antonioni kūrybos ekspertai, renginio metu vyks atvira paskaita apie garsųjį italų režisierių, rašoma pranešime spaudai.
Kino gramatikos reformatoriaus, susvetimėjusio pasaulio stebėtojo M. Antonioni pavardė žinoma kiekvienam kino mėgėjui. Į kino istoriją jis įėjo kaip kūrėjas, įrodęs, kad emocijos, siužetas ir dialogai nėra svarbiausi. Jis manė, kad žodžiai ir veiksmas trukdo atskleisti veikėjų psichologiją, todėl daugiausiai dėmesio skyrė filmo atmosferai, nuotaikai, vaizdui.
Bus filmų, bus svečių
Kiek daugiau nei prieš dešimtmetį „Skalvija“ kvietė į aštuonių filmų programą, paruoštą Antonioni 100-ųjų gimimo metinių proga. Šįkart bus rodomi šeši jo darbai – neformalioji „susvetimėjimo“ trilogija ir trys ne Italijoje sukurti filmai – „žinomiausi, gražiausi iš jo filmografijos“.
„Antonioni stiliaus nesupainiosi su jokio kito režisieriaus, todėl pavadinome retrospektyvą „Profesija: Antonioni“, mirktelėdami į vieną iš programoje rodomų filmų. Už jo filmų slypi vertos papasakoti istorijos, novatoriški režisieriaus metodai. Todėl peržiūromis neapsiribojame, retrospektyvos metu paskaitas skaitys ir Antonioni tyrinėtojai“, – pranešime cituojama Eglė Maceinaitė, „Skalvijos“ programos vadovė.
Visus seansus pristatys kino kritikai ir į retrospektyvą atvykstantys svečiai iš užsienio – monografijos „Antonioni ir negrynumo estetika“ autorė dr. Matilde Nardelli ir Turino menų akademijos „Accademia Albertina“ vadovas prof. Salvatore Bitonti.
Gegužės 17 d. kino ir medijų erdvėje „Planeta“ vyksiančioje M. Nardelli paskaitoje (anglų k.) bus kalbama apie Antonioni estetinius bandymus ir abstraktumo tendenciją, aptariamas režisieriaus santykis su realybe ir jį supančiu pasauliu.
S. Bitonti paskaita (italų k. su vertimu į lietuvių k.) vyks prieš filmo „Zabriskie Point“ seansą gegužės 19 d.
Režisierius-architektas
Italijos miestelyje Ferara gimęs M. Antonioni (1912–2007) save išbandė įvairiose srityse – nuo ekonomikos ir verslo studijų iki kino kritikos, kol pasuko kino režisieriaus keliu.
Baigdamas ketvirtąją dešimtį, jis sukūrė pirmąjį vaidybinį filmą „Vienos meilės kronika“ (1950), to meto kinematografe išsiskyrusį neįprasta kino kalba. Domėjęsis architektūra M. Antonioni tapo savotišku kino architektu, subtiliai kuriančiu filmo atmosferą iš ištuštėjusių erdvių, preciziškų aplinkos kompozicijų; jos perteikė filmo herojų užsisklendimą, neišsipildžiusius lūkesčius, jų vidinę krizę, epochos jauseną.
Antonioni yra sakęs: „Jei nekurčiau filmų, būčiau architektas.“ Tai, tikėtina, jam puikiai sektųsi. Kūryboje Antonioni genialiai naudojo erdvės elementą. Jo filmuose peizažai perteikia veikėjų vidines būsenas arba juos įstumia į tas būsenas. Nevengiama tuščios erdvės, vyrauja niūrūs miestų ir gamtos kadrai, o veikėjų atsiskyrimą ir susvetimėjimą liudija juos skiriantys objektai, struktūros. Mizanscenoms režisierius skyrė labai daug dėmesio, jam buvo svarbus kiekvienas centimetras.
„Susvetimėjimo“ trilogija
Tuštuma, susvetimėjimas, vienatvė, neišsipildę lūkesčiai, vidinė krizė – pagrindinės Antonioni kūrybos temos, labai aiškiai atsiskleidžiančios „susvetimėjimo“ trilogijoje. Nors filmai siejasi tematiškai, tai savarankiški kūriniai, todėl žiūrėti paeiliui jų nebūtina.
Pasak retrospektyvos rengėjų, gegužės 16 d. ji prasidės nuo Milane nufilmuotos antros trilogijos dalies „Naktis“ (1961), kuriame žinomas rašytojas su žmona vyksta į vakarėlį, nes tikisi susitarti dėl naujos knygos leidimo. Vakarėlis ūžia, pora įsitraukia į flirtą su kitais vakarėlio dalyviais. Ši naktis sutuoktiniams leis suprasti, ką jie vienas kitam reiškia. Filme vaidmenis sukūrė tais pačiais metais Federico Fellini „Saldžiame gyvenime“ filmavęsis aktorius Marcelo Mastroianni, prancūzė Jeanne Moreau, antraplanis vaidmuo atiteko Monicai Vitti.
Šeštas Antonioni ilgametražis filmas „Nuotykis“ (1960) laikomas moderniojo kino pradžia.
Trečios trilogijos dalies „Užtemimas“ (1962) pavadinimas režisieriui į galvą šovė Florencijoje filmuojant tikrą saulės užtemimą.
.jpg)
Tarptautinį pripažinimą italų kino meistras pelnė po šios trilogijos. Tiesa, ne iš karto. Antonioni mūza Monica Vitti, vaidinusi visuose trilogijos filmuose, prisimena, kad „Nuotykio“ peržiūra 1960 m. Kanuose buvo dramatiška – filmas buvo išjuoktas ir nušvilptas.
„Tačiau kitą dieną įvyko tai, ko nesitikėjome. Leidžiantis iš viešbučio kambario, mums įteikė sąrašą su kino kritikų, žurnalistų, rašytojų parašais po žodžiais: „Vakar festivalyje matėme geriausią filmą savo gyvenime“, – pasakojo aktorė.
Beveik kiekvienas po „Nuotykio“ pasirodęs M. Antonioni filmas pelnė festivalių įvertinimus, sukėlė ne vieną karštą diskusiją, mat pasižymėjo įžvalga ir epochos skaudulių fiksavimu. Antonioni amžininkas Ingmaras Bergmanas, su juo iškeliavęs Anapilin tą pačią 2007-ųjų vasarą, šedevrais pavadino du italų kino klasiko darbus: poros tarpusavio santykių krizę atskleidžiančią „Naktį“ ir „Fotopadidinimą“ (1966), pastarasis filmas bus rodomas rubrikoje „Filmai, sukurti už Italijos ribų“.
Filmai, sukurti už Italijos ribų
„Fotopadidinimas“ tapo vieninteliu Antonioni komerciniu hitu. Pirmame savo filme anglų kalba, sukurtame pagal argentiniečių rašytojo Chulio Cortazaro istoriją, Antonioni rodo svinguojantį 7 dešimtmečio Londoną, kurio centre – mados fotografas Tomas.
.jpg)
Vieną dieną jis pastebi, kad netikėtai užfiksavo žmogžudystės epizodą. „Fotopadidinimas“ – pasakojimas apie kontrkultūrą, meno prigimtį ir tai, ką reiškia matyti. Už režisūrą filmas buvo nominuotas „Auksinei palmės šakelei“.
VERSLO TRIBŪNA
Rimas Bakanauskas vedamas didelio užsispyrimo ir ryžto dirbti nesamdomą darbą įkūrė UAB „Stikmeta“ 2005 m. rugpjūčio 30 d. Simboliškai – 2 dienos po savo paties gimtadienio. Įmonė, pradėjusi veiklą nuo berėmio stiklo konstrukcijų projektavimo, gamybos bei montavimo, per 20 m. patyrė ir iššūkių, ir labai gerų laikų. Šiandien vedama darnaus šeimyninio kolektyvo gali didžiuotis savo gaminiais, džiaugtis patikimais partneriais ir drąsiai planuoti naujas perspektyvas bei investicijas.
„Savo žadėtus planus ir įsipareigojimus įvykdėme – liepą visą mėnesį dirbusių darbuotojų atlyginimų mediana pasiekė ir net viršijo simbolinius 2.000 Eur – buvo 2.097 Eur. Visą ir ne visą mėnesį dirbusiųjų atlyginimai taip pat perkopė šią ribą – buvo per 2.012 Eur“, – džiaugsmo įgyvendintais pažadais neslepia Dainius Dundulis, 160 parduotuvių Lietuvoje turinčios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius. Anot jo, kitiems didiesiems mažmeninės prekybos tinklams dabar teks dar labiau pasitempti dėl darbuotojų įvertinimo.
OWEXX siūlo didžiausią Lietuvoje reklamos plotų pasiūlą – tai efektyviai ir tikslinę auditoriją pasiekiančiai reklamos kampanijai reikalingos priemonės vienoje vietoje. Viena iš daugelio OWEXX siūlomų reklamos medijų – reklaminiai stendai, įrengti matomose miestų ir pagrindinių kelių vietose, tampantys drobe įsimintinai ir kokybiškai reklamos žinutei.
Seime vėl pasirodžius iniciatyvoms plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant alkoholinių gėrimų ir konservuotų maisto produktų pakuotes, ekspertai perspėja: tai gali sugriauti sėkmingai veikiančią dabartinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pabranginti prekes ir sukelti kitų nepatogumų vartotojams. Be to, tai nebūtinai atneštų laukiamą efektą – didesnį stiklo pakuočių surinkimą bei švaresnę aplinką.
Anot retrospektyvos rengėjų, tai buvo pirmas filmas su nuogo kūno scenomis, kuriam nesuteiktas griežtas cenzas. „Fotopadidinimo“ sėkmė visame pasaulyje nepaisant „Hays“ kodekso laikoma lemtingu smūgiu amerikietiško kino cenzūros sistemai.
7 mln. USD kainavęs „Zabriskie Point“ (1970) patyrė ir komercinę nesėkmę, ir kritikų skepsį. Jame Antonioni užfiksavo 7 dešimtmečio hipių kultūrą, JAV susipriešinimą ir paradoksus, stiprėjantį kolektyvinį sąmoningumą. Anot režisieriaus, „Zabriskie Point“ yra „filmas apie Ameriką. Amerika – tikrasis filmo herojus. Filmo veikėjai – tik pretekstas.“ Pagrindinius vaidmenis filme sukūrė neprofesionalūs aktoriai.
.jpg)
Antonioni ne iš karto pripažino, kad „Profesija: reporteris“ (1975) yra autobiografinių motyvų turintis filmas. Pagrindinis veikėjas (jį vaidino Jackas Nicholsonas) – televizijos žurnalistas, kuriantis filmą apie postkolonijinę Afriką. Radęs savo bičiulio Robertsono lavoną, jis nusprendžia pakeisti savo gyvenimą: tampa į save išoriškai panašiu Robertsonu, o policijai praneša apie savo mirtį.
Retrospektyva „Skalvijos“ kino centre vyks gegužės 16–21 d. Kaune Antonioni filmus rodys kino centras „Romuva“. Gegužės 31 d. „Fotopadidinimą“ galės išvysti ir klaipėdiečiai – seansas vyks kino teatre „ArleKinas“.
