VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį
Spalio 14–16 d. Senajame Vilniaus teatre (buvęs Lietuvos rusų dramos teatras) tęsiasi 35-asis festivalis „Vilnius Jazz“.
Festivalį koncertu sekmadienio vakarą uždarys labiausiai laukiama šių metų „Vilnius Jazz“ žvaigždė – vienas ryškiausių dabarties perkusininkų, amerikietis Hamidas Drake’as, kurio talentas ne vieną dešimtmetį žėri avangardo olimpe tarp tokių džiazo grandų kaip Peteris Brotzmannas, Williamas Parkeris, Wayne’as Shorteris, Archie Sheppas, Joe McPhee, Matsas Gustafssonas ir kitų.
Vilniuje H. Drake’as su tarptautine komanda – talentais iš JAV, Prancūzijos, Portugalijos, Norvegijos ir Italijos – atliks projektą „Turiya: Honoring Alice Coltrane“.
Visa festivalio programa čia.
Spalio 14 d. 19 val. Lietuvos Nacionalinėje filharmonijoje, – festivalio „Odessa Classics“ baigiamasis koncertas Vilniuje.
Po pavasarį Filharmonijoje vykusio ukrainiečių pianisto Aleksejaus Botvinovo rečitalio publika buvo tarsi amo netekusi – jo atliekama muzika alsavo neįtikėtinu tikrumu, gelme, intymumu.
Spalio 14 d. A. Botvinovas sugrįžta į Vilnių kaip pianistas ir kaip vieno didžiausių Ukrainos klasikinės muzikos tarptautinio festivalio spiritus movens. Nacionalinėje filharmonijoje vyks jo vadovaujamo festivalio „Odessa Classics“ baigiamasis koncertas egzilyje – gros Gedimino Gelgoto diriguojami Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir Naujų idėjų kamerinis orkestras NIKO, pats A. Botvinovas ir Šveicarijoje gyvenanti ukrainiečių smuikininkė O. Fedosova. Programoje – A. Vivaldi–M. Richterio, Ph. Glasso, J. S. Bacho, L. van Beethoveno–M. Richterio ir G. Gelgoto kūriniai.
Spalio 14 d. 20.30 val. Vilniuje, „Jazz Cellar 11“ (Aušros Vartų g. 11) – Leonido Šinkarenko „Jazz 4N“.
Gros Vytautas Labutis (saksofonas), Valerijus Ramoška (triūba), Leonidas Šinkarenko (bosas), Linas Būda (mušamieji), – keturios asmenybės, apie kurias nereikia pasakoti jokių istorijų, nes jos pačios kuria Lietuvos džiazo istoriją bei pasakoja ją iš pirmų lupų. O žinantys šiuos muzikantus žino, kad istorijos kiekvieną kartą vis kitokios. Visi kvarteto muzikantai patenka į žinomiausių Lietuvos džiazo muzikantų dešimtuką.
Spalio 14 d. 17 val. Klaipėdoje, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) padalinyje, Laikrodžių muziejuje, atidaroma paroda „Sugrįžę iš praeities“, skirta Klaipėdos miesto 770 metų gimtadieniui.
Joje – pasakojimas apie Laikrodžių muziejaus pastatą, saugantį aštuonių šeimų, trijų įstaigų ir muziejaus įkūrimo istoriją. Muziejus atveria naują erdvę, kurioje pristatomos uostamiestį kūrusios asmenybės: anglai pirklys Augustas Ludwigas Simpsonas ir gydytojas Johannas Augustas Muttray; vokiečiai fabriko direktorius Alfredas Theodoras Scharffenorthas ir bankininkas Johannesas Bienemannas Hirschbergeris; lietuvis banko direktorius Petras Šernas ir kiti, prisidėję prie Klaipėdos identiteto formavimo.
Parodą papildo garso takelis, kviečiantis pasinerti į kitonišką „Kelionės laiku“ – švedų metodo variaciją, kai ne muziejaus lankytojas keliauja į praeitį, o priešingai – praeities šešėliai sugrįžta į XXI amžių.
Paroda veiks iki spalio 31 d.
Dar dvi naujas parodas Klaipėdoje spalio 14 d. 18 val. LNMD atidaro Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33) – Česlovo Lukensko „Laikas medyje 2022“ ir Gintauto Trimako „#atsakymas #spalva #slinktis“.
Česlovas Lukenskas (g. 1959) ? vienas lietuvių neoavangardo pradininkų, o šiandien sakytume ? klasikų. Č. Lukensko, kaip ir kai kurių jo bendražygių meninink(i)ų, indėlis į mūsų XX a. 10 dešimtmečio naująjį vaizduojamąjį meną ? tapybinio ir skulptūrinio formalizmo stumtelėjimas performatyvumo ir konceptualumo link. Naujausią jo parodą „Laikas medyje 2022“ formaliai susieja medis kaip medžiaga, taip pat kaip naratyvinė struktūra platesne prasme. Cituojant patį menininką: „Meno forma – malka, meno turinys – šerkšnas ir pelėsiai.“
Parodoje „#atsakymas #spalva #slinktis“ pristatomi abstraktieji menininko G. Trimako (g. 1958) darbai nuo 1993 m. kurto „Dienoraščio“ iki lumen printų ir cianotipijų, t. y. naujausių spalvos paieškų pasitelkiant popierių, šviesą ir jai jautrias chemines medžiagas.
Aštuonerius metus menininką domina baltoje šviesoje slypinčios spalvos, kurias jis išryškina camera obscura fotografuodamas saulės judėjimą dangaus skliautu, cheminiu junginiu braukydamas popierių, siųsdamas sukauptos šviesos raštų „atsakymus“ ir atlikdamas kitus veiksmus. Šalia užfiksuotų abstrakcijų parodoje galima stebėti ir tebevykstančius procesus, kai šviesos, veikiamos spalvos, kinta visą parodos laiką.
Parodos veiks iki 2023 m. balandžio 2 d.
Spalio 15 d. Vilniuje, MO muziejuje, – antrasis parodos „Susitikimas, kurio nebuvo“ atidarymo raundas.
VERSLO TRIBŪNA
Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacija (KAPVIA) nacionalinėje konferencijoje priėmė rezoliuciją, kurioje kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę, ragindama iš esmės peržiūrėti dabartinį šalies požiūrį į pluoštinę kanapę kaip augalą bei jos produktus ir nuo atskirų bei pavienių priemonių pereiti prie ilgalaikių, sisteminių, tvarių ir nuoseklių sprendimų parengimo ir įgyvendinimo. Šie sprendimai turėtų nugulti į siūlomą parengti kompleksinę kanapių verslo plėtros programą „Kanapės 2035“.
Vokietijos energijos kaupimo technologijų bendrovė „Fenecon“ GmbH pradeda veiklą Lietuvoje, bendradarbiaudama su vietiniu partneriu UAB „Elinta“. Įmonės planuoja ne tik plėsti verslą Baltijos regione, bet ir spręsti aktualiausius energetikos iššūkius – nuo atsinaujinančių išteklių balansavimo iki tinklo stabilumo užtikrinimo.
Spalio 3–4 dienomis į Vilnių sugrįžta tarptautinis burleskos festivalis, suburiantis ryškiausius šio žanro atlikėjus iš visos Europos. Tai ne tik spalvingas meninis renginys, bet ir išskirtinė proga verslo bendruomenei patirti kitokį, stilingą vakarą – drauge su kolegomis, klientais ar verslo partneriais. Festivalio atmosfera – elegantiška, rafinuota ir kupina netikėtumų, kuri sukuria puikią erdvę neformaliam bendravimui bei naujų ryšių mezgimui.
Vilniaus Naujamiestyje, Vytenio g. 50, baigtas įgyvendinti projektas „Elfa loftai“. Čia renovuotame pastate sukurti 65 pilnai įrengti loftai. Juose atlikta pilna apdaila, yra net baldai ir buitinė technika. Anot nekilnojamojo turto specialistų, tai išmintingas pasirinkimas tiek gyvenimui, tiek investavimui ilgalaikei ar trumpalaikei nuomai. Beje, visi pardavimui pasiūlyti loftai buvo nupirkti dar jų nebaigus įrengti, o 24 vystytojai pasiliko nuomai.
Šį savaitgalį parodos lankytojai kviečiami išsamiau patyrinėti meninę jos pusę: vyks susitikimai su vienu žymiausių Lietuvos šiuolaikinio meno ir eksperimentinio kino kūrėjų Deimantu Narkevičiumi bei tarpdisciplininiu menininku Artūru Raila, MO gidai savanoriai ves nemokamas ekskursijas. Suklusti turėtų knygos „Ar tai menas?“ gerbėjai – spalio 15 d. numatytas susitikimas su jos autoriumi Willu Gompertzu, buvusiu BBC meno redaktoriumi bei „Tate“ galerijos direktoriumi, o šiuo metu – „Barbican Centre“ vadovu.
Spalio 16-oji, sekmadienis, MO muziejuje skirta skirtas šeimoms ir jauniesiems muziejaus draugams. Parodos e. gidas paruoštas lietuvių, anglų, ukrainiečių kalbomis. Savaitgalio renginių programa MO muziejuje – čia.
Spalio 15 ir 16 d. Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, rengiamas „Fotografijos savaitgalis“.
Renginyje dalyvaus per pusšimtis fotomenininkų – ir Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai, ir kylantys talentai, ir užsienio fotografai, reziduojantys ar gyvenantys Lietuvoje. Autorinius darbus bus galima ir įsigyti.
Dviejų dienų renginio metu suplanuoti pokalbiai apie fotografijos meną, jo kolekcionavimą, fotografijos technologijas, mobilią fotografiją bei dirbtinį intelektą fotografijoje, apie autorių santykį su atspaudais. Veiks knygų erdvė, joje bus pristatomi naujausi fotografijos leidiniai.
Renginys atviras visiems, bilieto pirkti nereikės, daugiau informacijos – „Facebook“ paskyroje.
Jeigu keliausite į Nacionalinę dailės galeriją, – šį savaitgalį joje vyksta ir dviejų parodų uždarymo renginiai.
Pirmoji – Veronikos Šleivytės (1906–1998) fotografijų paroda „Kartais Vėra taip atrodo“, kurioje pristatomas unikalus, iki pat pastarojo meto žiūrovams nematytas jos darbų archyvas – per 250 kūrinių. V. Šleivytės fotografijos šiandien publiką domina ir kaip meninis palikimas, ir kaip jos vaidmenis – dukters, sesers, dailininkės, visuomenininkės, pedagogės, mylimosios – liudijantys dokumentai. Ypač svarbi parodos dalis – fotografijos, fiksuojančios V. Šleivytės meilę moterims ir kuriančios LGBTQ+ bendruomenės istoriją.
Menotyrininkės Agnės Narušytės tekstą apie V. Šleivytę ir jos fotografijų parodą galima rasti čia.
Iki savaitgalio dar galima pamatyti ir laikinas instaliacijas prie NDG pastato – parodą „Erdviškumai“. Architektų studijos „ŠA atelier“ (Gabrielės ir Antano Šarkauskų) sukurta „057 siena“ vizualiai ir simboliškai atskiria dalį lauko erdvės ir išryškina plokštumą kaip vieną esminių architektūrinės raiškos ir erdvės struktūravimo elementų, o architekto Gintaro Kuginio instaliacija „Aukso pjūvis“, simboliškai įterpta į naujai suformuotą erdvę, primena apie meninės architektūros kalbos proporcijų santykio svarbą.
NDG parodų uždarymo renginiai čia.
Spalio 16 d. 17 val. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje – ukrainiečių pianistas Vadymas Cholodenko.
Vienas garsiausių ukrainiečių pianistas su Gintaro Rinkevičiaus diriguojamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru atliks L. van Beethoveno Ketvirtąjį koncertą fortepijonui ir orkestrui.
„Neabejotinai išskirtinis menininkas“, – apie Kyjive gimusį Vadymą Cholodenko 2017 m. rašė prancūzų dienraštis „Le Figaro“. Pasaulyje pripažįstamas kaip vienas muzikaliai dinamiškiausių ir techniškiausių savo kartos pianistų, 2013 m. V. Cholodenko tapo prestižinio Van Cliburno (JAV) tarptautinio pianistų konkurso aukso medalio laimėtoju. Tuomet žiuri ir kritikai jo atlikimą vadino „užburiančiu ir jaudinančiu“, o žurnalistai rašė, kad po pasirodymo publika griaudėjo plojimais „kaip per roko žvaigždės koncertą“.
Pirmuosius savo koncertus V. Cholodenko surengė JAV, sulaukęs vos 13-os. Dabar JAV gyvenantis pianistas koncertuoja su garsiausiais šalies simfoniniais orkestrais. V. Cholodenko – dažnas svečias Japonijoje, kur groja su Japonijos filharmonijos ir Tokijo metropoliteno simfoniniais orkestrais.
Valdovų rūmų muziejuje atidaryta dar viena nauja paroda – „NErūpestingas amžius. Vaikystė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ .
Valdovų rūmų muziejaus kuratorių dr. Rasos Leonavičiūtės-Gecevičienės ir Ritos Lelekauskaitės-Karlienės parengta istorinė paroda pasakoja, kaip gyveno vaikai nuo XIV a. antros pusės iki XIX a. vidurio: kodėl išmokti skaityti ir rašyti buvo vadinta prasčioko išsilavinimu, ko mokėsi kilmingųjų vaikai, kokiais žaislais vaikai žaidė ir kokią vietą jie užėmė šeimoje.
Parodoje – apie 300 eksponatų iš šešių šalių.
„Mes labai norėjome, kad Valdovų rūmų muziejaus Parodų centras taptų vaikystės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje „ambasada“. Per du aukštus besitęsiantis pasakojimas atskleis visų socialinių sluoksnių vaikų gyvenimą. Daugiausia istorinių daiktų, aprašymų, paveikslų yra išlikę iš turtingiausių šeimų, valdovų, tačiau eksponuosime ir neturtingų šeimų vaikų, našlaičių daiktus, parodysime, kaip jie gyveno“, – sako parodos kuratorės.
Klaipėdos etnokultūros salėje (Daržų g. 10) atidaryta Elenos Adomaitienės (1930–2019) primityvistinės tapybos paroda „Gyvenimo vaizdeliai“.
53-ejų tapyti pradėjusios E. Adomaitienės paveiksluose – senasis lietuviškas kaimas, darbams būdinga kompozicinė darna, kolorito jausmas, o sykiu jautrus, vaikiškai nuoširdus išsipasakojimas.
E. Adomaitienės sūnus Stanislovas Adomaitis, mamą paraginęs pradėti tapyti, prisimena:
„Man patapius ant paletes likdavo dažo, o mama iš žemaitiško taupumo paimdavo tą likutį ir sutepdavo ant mano paveikslo, dažniausiai labai ne vietoj. Tai aš jai daviau kartoną, kad pati galėtų paišyt, ką nori. Mama mažai kalbėdavo, bet buvo labai darbšti. Aš tapyti pradėjau dešimt metų anksčiau už mamą, kai man tebuvo vienuolika metų. Mama paveikslus komponavo pagal save. Pradeda tapyt ir galvoja: aha, čia dar yra vietos, čia arkliuką nupaišysiu, žmonės turguj krepšiuose triušius laikydavo, tai ji tuose krepšiuose ausiukių išlindusių pripaišo... Viską tapė iš atminties, iš prisiminimų. Kur atlaidai kokie, kur darbai.“
Sūnaus ir mamos tandemas – unikalus Lietuvos dailės fenomenas.
Paroda veiks iki lapkričio 18 d.
Vilniuje, galerijoje „Vartai“ (Vilniaus g. 39), atidaryta Igno Krunglevičiaus darbų paroda „Rūgštaus lietaus aidas“.
Skulptūriniai elementai, garsas, tapyba parodoje „Rūgštaus lietaus aidas“ jungiasi į vientisą instaliaciją per vizualumą, spalvas ir garsą.
Ignas Krunglevičius (g. 1979 m.) – kompozitorius ir vizualusis menininkas, Norvegijos muzikos akademijoje įgijęs kompozicijos bakalauro ir magistro laipsnius. Daugumą jo kūrinių sudaro instaliacijos, video darbai, skulptūros, jis dirba ir kaip kompozitorius. I. Krunglevičiaus kūryba grindžiama galios, ekonomikos, gamtos ir pasaulinės technologinės raidos generuojamų egzistencinės tikrovės sąveikų tyrimu, akcentuojant naujas technologijas ir jų ryšį su žmogaus psichikos mechanizmais. Pasitelkdamas garsą, menininkas keičia žmogiškąjį erdvės ir jos semantikos suvokimą.
Iki spalio 30 d. įvairiuose Lietuvos miestuose vykstantis tarptautinis dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ Kaunui šiemet skiria ypatingą dėmesį ir – ypatingą filmų programą.
Tradicinius „Nepatogaus kino“ seansus Kauno „Romuvos“ kino teatre šiemet papildė seansai Kauno modernistinio paveldo pastatuose, juose rodoma speciali filmų programa „Judančio(s) miesto vizijos“, pasakojanti apie miestą ir žmogų jame.
Pavyzdžiui, spalio 16 d. „Nepatogus kinas“ kviečia į Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo akademiją, kur po ekskursijos bus parodytas filmas „Begalybė pagal Florianą“ (rež. Oleksiy Radynski) – apie vizionierių, modernizmo architektą, tapytoją, poetą, fleitininką, vadinamą Ukrainos Leonardu Da Vinčiu. F. Jurjevas 90-ojo gimtadienio išvakarėse sulaukė skambučio – jo projektuotas avangardinis architektūros pastatas, vadinamas Kyjivo NSO, bus paverstas į prekybos centrą. Pasak „Ekskurso“ komandos, šis filmas paliečia ir Kauno modernizmui aktualią temą: kaip apsaugoti vertingiausius istorinius pastatus, į kuriuos taikosi privatūs investuotojai?
„Nepatogaus kino“ programa skelbiama čia.
