VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Spalio 7, 8 d. 18.30 val. Vilniaus senajame teatre (buvęs Lietuvos rusų dramos teatras) – spektaklio „Medėja svetimšalė“ premjera. 

Spektaklis sukurtas Jeano Anouilh'o, Aleksandro Sekulovo, Konstantino Kavafio, Rainerio Maria Rilke's ir Marinos Cvetajevos kūrinių motyvais. Bulgarų režisierė Diana Dobreva spektaklį pagal graikų mitą pastatė antrą kartą – pirmasis buvo sukurtas prieš 16 metų. Jame ji pati atliko pagrindinį vaidmenį. Anot režisierės, šįkart Vilniaus senajame teatre Medėjos interpretacija skiriasi – pagrindinė jos ašis yra moters likimas.

„Moters, kuri negali likti, negali grįžti, negali būti. Todėl ir pavadinome spektaklį „Medėja svetimšalė“, nes tai žmogus, kuris neturi tėvynės, kuris negali grįžti. Šiuo metu tai aktuali tema, todėl mes statome „Medėją“, – sako režisierė. 

Medėją vaidina Jelena Orlova, Jasoną – Valentinas Novopolskis

Spalio 8 d. po spektaklio D. Dobreva, šiemet Europos Sąjungos tarybos išrinkta „viena iš labiausiai įkvepiančių Bulgarijos“ asmenybių, ir kūrybinė grupė susitiks su publika, susitikimą moderuos teatrologė Ingrida Ragelskienė.

Spalio 7, 8 ir 22 d.  Klaipėdos Žvejų rūmuose – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro premjera – Broniaus Kutavičiaus (1932–2021) opera „Lokys“. 

Kompozitoriaus 90-osioms gimimo metinėms skirtas spektaklis pradės 36-ąjį teatro sezoną. Opera sukurta pagal Aušros Marijos Sluckaitės-Jurašienės libretą, kuriame autorė interpretuoja Prospero Merimee novelėje „Lokis“ (1869) atpasakotą kruvinų vestuvių istoriją, kadaise atsitikusią „laukiniame krašte“ – Žemaitijos gūdumoje, kur iš kraujomaišos su lokiu gimęs grafas-vilkolakis pasipiršo grafaitei, o po vestuvių nakties žmonės ją rado sudraskytą. 

„Man opera „Lokys“ – istorija, atskleidžianti tamsiąją žmogaus prigimtį, kalbanti apie tai, kiek žmogus pajėgus išlikti žmogumi. Klaipėdoje kuriamas siužetas tarsi nukelia į XX a. 3-ąjį dešimtmetį, kai atsirado juodieji žanrai, bauginančios istorijos, atskleidžiančios žmogaus dvilypumą, pvz., filmai apie vampyrus. Tokią istoriją pasakoja ir opera „Lokys“, kur pagrindinis herojus balansuoja tarp buvimo žmogumi ir žvėrimi. Finalas tragiškas, nes nugali žvėriška prigimtis“, – sako operos režisierius Gintaras Varnas. 

Spektaklio muzikos vadovas ir dirigentas – Martynas Staškus.

Spalio 7 ir 8 d. 19 val., 9 d. 15 val. Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) – pirmoji sezono premjera – „Dorianas“. 

Spektaklį pagal D. Pinckney pjesę režisavo eksperimentinio teatro meistru vadinamas Robertas Wilsonas (Didžioji Britanija), jis – ir spektaklio scenografas bei šviesų dailininkas. Spektaklio vizualinis ir dramaturginis pasakojimas supintas iš rašytojo Oscaro Wilde‘o, jo personažo Doriano Grėjaus ir tapytojo Franciso Bacono gyvenimo motyvų, vaidina Dainius Svobonas ir Mantas Zemleckas. 

„Tai vienas sudėtingiausių mūsų projektų – tokio dar nesame turėję per visą teatro istoriją: pasirengimas, dekoracijos, šviesos ir kostiumai – viskas reikalauja nepaprastos kokybės, preciziškumo“, – sako teatro vadovas Egidijus Stancikas.

Pastatymo partneriai – „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ir „D‘haus“ teatras iš Diuseldorfo (Vokietija). 

Spalio 7–9 d. Vilniuje, „Litexpo“ parodų centre, veikia traptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius“. 

„ArtVilnius“ įsikūrė trijose pagrindinėse „Litexpo“ salėse ir lauke, visas mugės plotas – 12.000 kv. m. Šiemet ji ūgtelėjo – dalyvauja 70 meno galerijų ir institucijų, 320 menininkų iš 18-os šalių. Šių metų mugės viešnia – Ukraina.

Spalio 7 d. vakarą, užsidarius „ArtVilnius“, Vilniaus centre rengiamas meno festivalis „Art After Hours“, jame 14 galerijų, meno institucijų ir erdvių kviečia į susitikimus su menininkais ir galerininkais, ekskursijas po parodas bei pasirodymus. Galerijos atviros iki 23 val., programa naktinėtojams čia. 

Informacija apie mugę, jos programą ir dalyvius – čia.  „ArtVilnius“ rengėjai primena, kad išsirinkti patinkančius mugėje eksponuojamus darbus galima elektroniniame dalyvių kataloge. 

Kauno centrinio pašto rūmuose (Laisvės al. 102) atidaryta tarptautinė šiuolaikinio meno paroda „Srovės nepasroviui“. 

Joje pristatomi įvairių šalių menininkų darbai iš 2021 m. Dresdene vykusios OSTRALE bienalės „Breathturn“ (Kvėpavimo posūkis), surengtos buvusiame Rytų Vokietijos elektronikos gamyklos valgykloje Robotron-Kantine. Dabar – gera proga pamatyti, kaip jie „skamba“ Kauno centrinio pašto rūmuose. 

Pasak parodos Kaune kuratorės Patricijos Gilytės, srovių, materijos, gyvūnų ir žmonių srautų judėjimo bei susidūrimo su apribojimais temos parodoje persipina su individualiomis, skirtinguose politinės ir ekonominės realybės kontekstuose subrendusių kūrėjų intencijomis. Tai paroda apie globalumą su visomis šio daugiasluoksnio reiškinio srovėmis, neišsipildymais ir potekstėmis. 

„Srovės nepasroviui“ | OSTRALE šiuolaikinio meno paroda yra „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis. 

Paštas atidarytas II-VII – 10–18 val., IV – 11–19 val., paroda veiks iki 2022 m. lapkričio 13 d. 

Spalio 8 d. MO muziejus atidaro didžiąją tarptautinę parodą „Susitikimas, kurio nebuvo“. 

Šią parodą MO vadina vienu ambicingiausių savo projektų, ją kuravo tarptautinė kuratorių komanda – Charles'as Esche, Andersas Kreugeris ir Gabrielė Radzevičiūtė. 

Pasak rengėjų, impulsą šiai parodai rastis davė MO ir Van Abbės muziejaus, veikiančio Eindhovene, Nyderlanduose, dialogas. Parodoje pristatoma 65 menininkų kūryba, daugiau nei 170 darbų, sukurtų 1955–2000 m. Tai pirmasis tokio masto susitikimas tarp Lietuvos, Vakarų Europos ir JAV menininkų bei jų kūrinių, – Šaltojo karo dešimtmečiais juos skyrė geležinė uždanga.

Pasak kuratoriaus Ch. Esche, Van Abbės muziejaus direktoriaus, jis „visada norėjo nuveikti kažką panašaus – suburti menininkus, kurie buvo dirbtinai atskirti dėl politinių aplinkybių, tačiau gyveno ir kūrė toje pačioje planetoje, dalindamiesi panašiais išgyvenimais ir apmąstydami tas pačias idėjas“. 

Parodoje – Andy Warholo, Guerrilla Girls, Yves Klein’o, Marlene Dumas, Marijos Teresės Rožanskaitės, Deimanto Narkevičiaus, Josepho Beuyso, Violetos Bubelytės, Patricijos Jurkšaitytės, Vito Luckaus, Gerhardo Richterio, Algirdo Šeškaus, Gintauto Trimako ir daugybės kitų darbai. 

Kaip įprasta, parodą MO muziejus atidaro festivaliu, jo programa šįkart išsitempia į du savaitgalius – spalio 8 d. ir spalio 15 d. Pirmąjį MOratono renginiai lankytojams leis geriau suprasti platesnį parodos kontekstą, spalio 15 d. – pažinti meninį turinį.

Apie parodos atidarymo MOratono programą – čia. 

Spalio 8–30 d. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Alytaus kino teatruose, virtualioje kino salėje namų ekranuose ir 190–yje Lietuvos bibliotekų rodomi tarptautinio žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalio „Nepatogus kinas“ seansai. 

Festivalį 8 d. 18 val. Vilniuje, kultūros bare „Kablys“, atidarys Linos Lužytės „Piknikas Morijoje“, tarsi per padidinamąjį stiklą stebintis didžiausioje pabėgėlių stovykloje su šeima įstrigusį iš Afganistano pabėgusį režisierių. 

Nemažiau svarbi festivalio dalis vyks po seansų – žiūrovai kviečiami permąstyti realybę susitikimuose su filmų kūrėjais, herojais, žmogaus teisių aktyvistais ir įvairių sričių ekspertais. Šiemet nepatogūs pokalbiai vyks gyvai kino salėse virtualiai.

Kaip ir kasmet, žiūrovai galės išsirinkti jiems palankiausią bilieto kainą: įsigyti festivalio pasą į visus filmus, pirkti virtualų vienkartinį ar išankstinį kino teatro bilietą. Kino teatrų kasose įsigyti festivalio bilietus prieš pat seansą žiūrovai galės laisvos kainos bilieto principu – patys nuspręsdami, kiek gali prisidėti prie festivalio.

Festivalio programoje – apie 50 filmų, konkursinėje programoje – 9, visa jo programa čia. 

Anykščių menų inkubatoriuje (J. Biliūno g. 53) atidaryta Rimanto Milkinto darbų paroda „Laikmečio diagrama“.

Parodoje skulptorius R. Milkintas pristato anksčiau ir dabar sukurtus darbus, o parodos ašimi tampa įvietinto meno instaliacija „Laikmečio diagrama“. Šiai ekspozicijai atrinkti kūriniai reflektuoja pastarųjų metų aktualijas bei plėtoja autoriaus pramoninių gaminių panaudojimo kūryboje paieškas. Jos pasireiškia per menininkui būdingą atvirą skulptūrinę formą, panaudotų medžiagų fizinių savybių analizę, industrijų gamybos likučių lankstumą, kietumą, tvirtumą.

Paroda veiks iki lapkričio 7 d. 

VŽ primena – Vilniuje, Valdovų rūmų muziejuje, veikia istorinių gobelenų paroda „Briuselio gobelenų meistrystė. Naujos muziejaus vertybės“

Joje – keturi didelės apimties rankomis išausti paveikslai, kuriuos renesansinės Europos valdovai vertino kaip auksą. Pasak muziejaus, Renesanso meniniai audiniai įsigyti visai neseniai, per pandemiją.

Beje, didžiausią gobelenų rinkinį Vilniaus rezidencijoje buvo sukaupęs Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas (1544/1548–1572). Jam nepalikus įpėdinių turtai buvo išblaškyti, o didžioji dalis audinių dabar saugoma Krokuvos Vavelio karališkojoje pilyje, todėl Valdovų rūmų muziejus siekia Vilniaus rūmams grąžinti buvusią jų reprezentacinę funkciją, kaupia istorinių rinkinių kolekciją. 

Informacija apie visas Valdovų rūmų muziejuje veikiančias parodas – čia.