VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį
Rugsėjo 30–spalio 1 d. Europos kultūros sostinėje Kaune, „Žalgirio“ arenoje, – garso ir vaizdo labirintas „Kauno kantata“.
Tai dviejų lietuviškų šaknų turinčių menininkų Philipo Millerio (PAR) ir Jenny Kagan (JK) sumanytas eksperimentinis kūrinys. Skelbiama, kad jo žiūrovai galės judėti po arenos erdvę ir iš arti stebėti kantatos atlikėjus, kurių projektas subūrė beveik 300 – tai Kauno miesto simfoninis ir klezmerių orkestrai, pučiamųjų orkestras „Ąžuolynas“, VDU Muzikos akademijos studentai, Kauno valstybinis choras, vaikų kolektyvai, solistai Rafailas Karpis, Agnė Stančikaitė, Steponas Zonys, Tshegofatso Moeng (PAR) ir daugybė kitų.
Kantatos temos – holokaustas, Sibiro tremtys, pokario „vilko vaikų likimai“, dokumentinę medžiagą jai menininkai pradėjo rinkti 2020 m., archyvuose jiems talkino archyvuose Kauno jaunimas.
„Nesiekiame dokumentinio atpasakojimo – juk kuriame meną. Norime atskleisti istorijos kompleksiškumą. Į faktus Jenny ir aš žiūrime kaip į akimirkas, į dviejų žmonių susidūrimus, kuriuose slypi vienas kito žmogiškumo atpažinimas“, – sako Ph. Milleris, trečios kartos PAR litvakas, kurio seneliai iš Lietuvos ir Latvijos išvyko dar iki Antrojo pasaulinio karo.
Šis projektas – vienas paskutinių didžiųjų „Kaunas 2022“ renginių, taip pat viena svarbiausių „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ iniciatyvų bei baigiamasis tarptautinio Litvakų kultūros forumo akcentas. Visą „Kaunas 2022“ programą galite rasti čia ir mobiliojoje programėlėje.
Spalio 1 ir 2, 7 ir 8 d. 19 val., 9 d. 15 val. Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) – pirmoji sezono premjera – „Dorianas“.
Spektaklį pagal D. Pinckney pjesę režisavo eksperimentinio teatro meistru vadinamas Robertas Wilsonas (Didžioji Britanija), jis – ir spektaklio scenografas bei šviesų dailininkas. Spektaklio vizualinis ir dramaturginis pasakojimas supintas iš rašytojo Oscaro Wilde‘o, jo personažo Doriano Grėjaus ir tapytojo Franciso Bacono gyvenimo motyvų, vaidina Dainius Svobonas ir Mantas Zemleckas.
„Tai vienas sudėtingiausių mūsų projektų – tokio dar nesame turėję per visą teatro istoriją: pasirengimas, dekoracijos, šviesos ir kostiumai – viskas reikalauja nepaprastos kokybės, preciziškumo“, – sako teatro vadovas Egidijus Stancikas.
Pastatymo partneriai – „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ir „D‘haus“ teatras iš Diuseldorfo (Vokietija).
Vilniuje tęsiasi tarptautinis teatrų festivalis „Sirenos“.
Šio savaitgalio programoje – ir vienu svarbiausių festivalio spektaklių vadinamas prancūzų režisierės Phios Menard „Sausasis sezonas“, jis bus vaidinamas Nacionalinio akademinio dramos teatro Naujojoje salėje. Žongliravimo, vaidybos ir šiuolaikinio šokio studijas baigusi Ph. Menard ilgus metus dirbo su vienu iš Prancūzijos naujojo cirko garsenybių – žonglieriumi Jerome’u Thomas. Nuo 2008 m. Ph. Menard pradėjo, kaip ji pati pavadino, „papildomo elementų nesuderinamumo“ paieškas. Nuo tada ji tyrinėja ledą, vandenį, orą ir jų įtaką žmogaus elgesiui. „Sausasis sezonas“ yra šio organinio ciklo tęsinys.
Visa „Sirenų“ programa – čia.
Vilniuje, „Skalvijos“ kino centre – paskutinės tarptautinio Vilniaus dokumentinių filmų festivalio (VDFF) dienos.
Šių metų VDFF tema – realybės rekonstrukcijos, kviečia pažvelgti į realybę kaip į nuolat kintančią, judrią terpę, kuria laisvai manipuliuoja stebėtojo žvilgsnis. Festivalio formatas nesikeičia, jį sudaro trys tradicinės – pagrindinė ir specialioji programos bei retrospektyva ir kelios lydinčiosios programos.
Festivalio programa čia.
Spalio 1 d. 15 val. Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, – „Muzikinė geldutė“, renginys apie?klestintį Kauno žydų muzikinį gyvenimą tarpukariu.
Jo programoje – muzika, istorinio teksto (surinktas dr. Kamilės Rupeikaitės) skaitymai, filmas, jidiš dainos ir Aimee Birnbaum meno darbų paroda. Visa tai – apie turtingą tarpukario Kauno žydų bendruomenės kultūrinį gyvenimą, kuris klestėjo koncertų salėse, kavinėse, restoranuose.
Spalio 1 d. 19 val. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje koncertuos Lenkijos radijo choras.
Prieš 74 m. įkurtas kolektyvas Lietuvoje koncertuos pirmą kartą. Šv. Jokūbo festivalio kvietimu atvykęs choras parengė programą „Žodžių ir balsų romantika“, atspindinčią lenkų kultūros romantizmą. Joje – XX a. lenkų kompozitorių kūriniai a capella – K. Szymanowskio ir R. Maciejewskio „Kurpių dainos“, K. Pendereckio sakralinė muzika bei šių dienų lenkų kompozitorių kūriniai. Diriguos įvairių konkursų laureatė Maria Piotrowska-Bogalecka, koncerte dalyvaus obojininkė Karolina Stalmachowska.
Spalio 1 d. 18.30 val. 36-ąjį sezoną pradeda Klaipėdos muzikinis teatras.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Koncertų salėje vyksiančiame koncerte „Vivat musica!“ skambės teatro orkestro atlliekama L. van Beethoveno „Egmonto“ uvertiūra, P. Čaikovskio baleto „Romeo ir Džuljeta“ uvertiūra-fantazija, R. Wagnerio operos „Parsifalio“ įžanga, kiti monumentalūs kūriniai. Orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas – Tomas Ambrozaitis.
Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22) – vasaros sezono parodos „Patalai ir purslai. Laisvalaikis XX–XXI a. Lietuvos dailėje“ uždarymo savaitgalis.
Šia proga rugsėjo 30–spalio 2 d. parengta speciali uždarymo savaitgalio renginių programa: ekskursijos, kūrybinės dirbtuvės, didžėjaus pasirodymas.
VERSLO TRIBŪNA
Milijardinės investicijos į energetikos ateitį bijo vieno didžiausių priešų – nenumatomumo. Apie teisinį numatomumą (angl. predictability) ir jo svarbą Europos bei Lietuvos energetikos sektoriuose „Verslo tribūnoje“ aiškina advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, VU ES energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.
Ilgos valandos treniruočių ir griežta disciplina tarp jų, kasdienis darbas ir pasiaukojimas – žiūrovams, matantiems džiaugsmingas pergalės akimirkas, ši sporto pusė dažnai lieka nematoma. Reklamos kampanija „Kartu kelyje į pergalę“ skirta padėkoti Lietuvos sportininkams ir jų komandoms už sunkų darbą treniruotėse ir varžybose bei įkvepiantį ryžtą siekiant pergalių. OWEXX reklamos kampanijoje išryškinama, koks svarbus sportininkams yra pasiekimų įvertinimas ir nuolatinis palaikymas – juk kartu galime pasiekti daugiau.
Šiandien yra paskutinė diena įsigyti Rygoje plėtojamo projekto „Preses Nama Kvartāls“ ketvirtosios emisijos obligacijų. Pirmaujanti investicijų į nekilnojamąjį turtą valdymo bendrovė „Lords LB Asset Management“ Latvijos sostinės centre stato naują verslo kvartalą.
Jau rugsėjo 20-ąją į Neringą, Juodkrantę, grįžta jubiliejinis, dešimtasis festivalis „Sveika, Neringa“. Viena svarbiausių jo dalių – akcija „Tvarkomės prie jūros“, kuri kasmet suburia šimtus savanorių rūpintis Pilkosiomis kopomis, vadinamomis Kuršių nerijos perlu. Šiemet prie šios misijos jungiasi ir didžiausia šalies bendrovė „Švyturys-Utenos alus“ – įmonė tapo festivalio rėmėja ir sako, kad tokios iniciatyvos labai svarbios, nes jos sutelkia bendruomenę, skatina savanorystę ir leidžia tvarumo pažadus paversti realiais darbais.
Meno kūriniai ir archyvinė medžiaga parodoje leidžia stebėti, kaip per pastarąjį šimtmetį mūsų krašte mainėsi būdai palaikyti psichinę ir fizinę sveikatą, kokios veiklos išliko nepakitusios, kurie motyvai, nepaisant politinių ir ideologinių virsmų, nesiliovė dominę meninink(i)ų. Greta jau pažįstamų ar rečiau matomų kūrinių iš muziejų ir privačių kolekcijų lankytojai ras ir specialiai parodai sukurtus šiuolaikinio meno kūrinius.
Platesnį parodai atrinktų kūrinių kontekstą atskleis parodos kuratorės – penktadienį 17 val. ir sekmadienį 14 val. ekskursijas ves Austėja Tavoraitė, o spalio 1 d., šeštadienį, 14 val. – Eglė Juocevičiūtė. Daugiau informacijos apie renginius ir registraciją į juos – čia.
Ta pačia proga VŽ primena apie NDG veikiančia Veronikos Šleivytės parodą. Abi parodos vertos kelių savaitgalio kultūringų valandų.
Vilniuje, VDA galerijoje Artifex (Gaono g. 1), atidaryta Daukantės Subačiūtės paroda „Viešieji darbai“.
Daukantė Subačiūtė baigė studijas Vilniaus dailės akademijoje, grafinio dizaino specialybę, magistratūroje mokėsi Eindhoveno dizaino akademijoje (Nyderlandai), garsėjančioje konceptualumu ir eksperimentiniu dizainu. Šie mokslai paskatino menininkę į kūrybą žvelgti kiek kitaip, idėjų ieškoti kasdieniškuose, buitiškuose, švelniai obsceniškuose dalykuose, atkreipti dėmesį į nereprezentacinę aplinką arba lesioti iš aplinkos „neskanius“ trupinius.
Pasak parodos rengėjų, D. Subačiūtės piešiniai nėra kokia giliamintiška šiuolaikinės kultūros kritika, tai veikiau būdas pastebėti absurdą, kuris mus supa čia, kurio yra ir Holivude. Flomasterių ir spalvotų pieštukų linijomis (ir ne tik) sudėlioti siužetai – absurdiški ir mieli, kandūs ir jaukūs, nepadorūs, švelnūs ir žiauroki.
Parodoje – ir D. Subačiūtės kurta keramika, naktinės lempos išsigandusiems kardiochirurgams bei palaikymo šokėjoms. Kūryboje menininkė naudoja nemažai kontrastų: objektuose – medžiagų, faktūrų, iliustracijose – nuotaikų, emocijų. „Lidl”, „Aldi” ir kiti krepšeliai pasiūti iš šilko, derinamo su kailiu ir siuviniais iš karoliukų.
Vilniuje, galerijoje „Meno niša“ (J. Basanavičisu g. 1), atidaryta Rimo Sakalausko paroda „Sūkurys“.
Kūrėjas joje pristato virtualiosios realybės instaliaciją ir videodarbą, kuriuos vienija viena tema – turbulencija.
R. Sakalauskas gali pasigirsti netrumpu laimėjimų sąrašu, kuriame – „Sidabrinės gervės“ ir „Auksinis scenos kryžiaus“ apdovanojimai, meno mugėje „ArtVilnius’13“ jo darbas buvo išrinktas geriausia instaliacija, o „ArtVilnius’18“ jis pripažintas geriausiu jaunuoju mugės menininku.
Išgarsėjęs kaip videomenininkas ir teatro dailininkas, besispecializuojantis multimedijos, 3D instaliacijos srityse, R. Sakalauskas teigia kiek pavargęs nuo darbo teatre ir šiuo metu daugiau dirba su kinu – filmams kuria specialiuosius efektus. Nors kūrėjas dirba su skirtingomis medijomis, jų turinys išliko toks pat – nejaukius, industrinius, mistiškus, išgalvotus vaizdinius menininkas įdeda į aplinką, kurioje svetimkūniai tampa realūs, o bauginantis vaizdas – itin patrauklus.
Keletą R. Sakalausko videokūrinių yra įsigijęs MO muziejus.
Vilniuje, patalpose Didžioji g. 11, veikia Afrikos meno pop up paroda „Mylintys rudenį“.
Joje keturi jauni Afrikos menininkai kelia šiuolaikiniam pasauliui aktualius klausimus apie tapatybę ir migraciją, rasizmą ir toleranciją, taiką ir karą. Taip jie kovoja su plačiai paplitusiais stereotipais apie „necivilizuotą“ žemyną, kuria ir pasakoja naują istoriją apie Afriką.
Parodą pristato „Tumo galerija“.
Pop up paroda „Mylintys rudenį“ eksponuojama iki spalio 5 d., durys atviros nuo 14 val. iki 19 val.
Vilniuje, Adomo Galdiko muziejuje (Arklių g. 20-1a), atidaryta nauja paroda „Ritualinė gamta“, joje eksponuojami A. Galdiko išeivijos laikotarpio (1944–1969 m.) peizažai.
1944 m. Adomas Galdikas (1893–1969) emigravo į Vokietiją, kur metus laiko kūrė ir dėstė Freiburgo Dailės ir amatų mokykloje. Čia jis nutolo nuo realistinės tapybos manieros ir į abstrakciją linkstančius peizažus pradėjo lieti temperos, akvarelės ir guašo technikomis, taip išplėtodamas Rytų Azijoje populiariausią – metų laikų – temą. Vėliau menininkas gyveno Paryžiuje, nuo 1952 m. – Niujorke, kur kūrė iki mirties.
,,Ritualinė gamta“ – tai antroji privačiame muziejuje eksponuojama dailininko kūrinių paroda, joje – kita A. Galdiko kūrybos pusė.
Muziejuje kviečiama apsilankyti iš anksto užsiregistravus.
