Vynas: Senasis Pasaulis prieš Naująjį

Senojo Pasaulio vynas

Apibrėžimas. Taip vadinamas vynas iš šalių, kuriose šis gėrimas gaminamas iš vietoje augančių vynuogių, t. y. Europos ir Vidurinių Rytų šalių, tokių kaip Prancūzija, Italija, Ispanija, Portugalija, Vokietija, Austrija, Šveicarija, Vengrija, Gruzija, Armėnija, Turkija, Moldavija ir kitų.

Stilius. Įprastai Senojo Pasaulio vynas apibūdinamas kaip lengvesnio skonio, turintis mažiau alkoholio, daugiau rūgšties ir mažiau vaisių skonio. Be abejo, gausu išimčių, tačiau bendrąja prasme šis terminas dažniausiai vartojamas būtent tokiam vynui apibūdinti.

Taisyklės. Senojo Pasaulio šalyse vynas gaminamas pagal senai galiojančias ir itin griežtas taisykles. Kiekviena vyno gamybos apeliacija dažniausiai turi reglamentuotą ne tik geografinę vietą, iš kurios turi būti kilusios vynuogės, bet ir leidžiamų vynuogių veislių sąrašą, vynuogių auginimą ir vyndarystę apibrėžiančius įstatymus. Europos vyno profanai tradicijas dažnai pabrėžia kaip vieną pagrindinių vertybių.

Ženklinimas. Konservatyvus. Dažniausiai vynas etiketėje ženklinamas pagal apeliaciją (kilmės vietą) – išprusęs vyno mėgėjas, žinodamas tos apeliacijos taisykles, gali iškart, vien iš pavadinimo, orientuotis, kokia yra to vyno sudėtis, kaip buvo augintos vynuogės ir kaip tas vynas buvo daromas.

Vyno ir maisto derinimas. Puikiai tinka su maistu, didesnis rūgšties kiekis ir žemesnis alkoholio lygis lemia, kad Senojo Pasaulio vynas dažniausiai neužgožia maisto. Tiesa, be maisto jis ragaujamas ne taip skaniai.

Išlaikymo rūsyje potencialas – ilgesnis nei Naujojo Pasaulio vynų, bet gausu išimčių.

Naujojo Pasaulio vynas

Apibrėžimas. Taip vadinamas vynas iš šalių, kur jis gaminamas iš vynuogių, kurių sodinukai kadaise buvo atvežti iš Senojo Pasaulio šalių. Naujojo Pasaulio vyno šalys yra JAV, Čilė, Argentina, Australija, PAR, Naujoji Zelandija, Indija, Kinija ir kitos.

Stilius. Naujojo Pasaulio vynas dažniausiai apibūdinamas kaip sunkesnio skonio, turintis daugiau alkoholio, mažiau rūgšties ir daugiau vaisių skonio. Be abejo, išimčių gausu ir šiuo atveju.

Taisyklės. Naujojo Pasaulio šalyse vis dar nedaug specifines taisykles turinčių regionų – profanai, kalbėdami apie Naujojo Pasaulio vyną, kaip vienas pagrindinių vertybių pabrėžia vyndario laisvę, inovacijas ir technologijas.

Ženklinimas. Inovatyvus. Dažniausiai vynas vadinamas pagal vynuogių veislę, jei yra galimybė, nurodomas ir konkretus vynuogių kilmės regionas.

Derinimas su maistu. Deriniuose dažnai dominuoja prieš maistą, taigi labiau tinkamas ragauti be jo.

Išlaikymo rūsyje potencialas – trumpesnis nei Senojo Pasaulio vynų, bet yra išimčių.

Kaimyno žolė žalesnė

Taip jau susiklostė, kad, populiarėjant vaisiško stiliaus Naujojo Pasaulio vynui, Europoje ėmė rastis vis daugiau vyndarių, šiek tiek kopijuojančių šį vyndarystės stilių, – vynuoges imta sodinti karštesnio klimato iki tol visiškai nederlinguose regionuose, imtasi modernių vyndarystės technikų, leidžiančių gaminti itin koncentruoto vaisių skonio vyną. Jis turi daug spalvos, daug aromato ir daug skonio, nedaug rūgšties, jo švelnūs taninai.

Etiketės nenusileidžia skoniui – jos ryškios, inovatyvios, jose itin dažnai nurodomos vynuogės. Dabar toks vynas dažnai apibūdinamas kaip „modernaus stiliaus“ ir net didžiausius Senojo Pasaulio vyno kritikus priverčia sudvejoti dėl savo įsitikinimų.

Pokyčiai įsivyravo ir Naujojo Pasaulio vyno šalyse – pamažu kuriama apeliacijų sistema, vis dažniau pasirenkami vėsesnio klimato vynuogynai. Vyndariai ima daryti labiau „europietiško“ stiliaus vyną, kuris pasižymi kiek ryškesne rūgštimi, yra mažiau džemiško vaisių skonio ir gali būti ilgus metus brandinamas rūsyje. Švelnesnio skonio vynas lengviau derinamas su maistu. Tiesa, tokį vyną sunku atpažinti lentynose, čia jau tenka kliautis vyndario reputacija.

Stereotipai nebesvarbūs

Aklosiose degustacijose dažnai „supjudomi“ Naujojo Pasaulio raudonieji su žymiausių Bordo ir Ronos slėnio ūkių vynais. Naujojo Pasaulio ‚Chardonnay‘ ir ‚Pinot Noir‘ vynuogių vynai – su žymiausiais Burgundijos vynais ir t. t. Ir kaskart laimėtoju išrenkamas vis kitas nuostabaus skonio vynas. Nėra universalios tiesos, koks vynas geriausias, verčiausias kainos ar skaniausias.

Ribos tarp Senojo ir Naujojo Pasaulio vyndarystės ima nykti. Tad ir teiginius „mėgstu X Pasaulio vyną“ arba „nemėgstu Y Pasaulio vyno“ vertėtų interpretuoti ne pagal šių terminų geografinį apibrėžimą, bet labiau pagal stilistinę reikšmę. Šalių vyndarystės stiliaus stereotipai vis labiau praranda aktualumą. Net vyno egzaminų metu vis rečiau prašoma identifikuoti kilmės šalį, nes modernios vyndarystės technikos jau dabar vyndariams leidžia daryti stiprią įtaką gėrimo stiliui. Šių dienų vyno rinkoje gausu itin modernių europietiškų vynų, sykiu atsiranda vis daugiau klasikinio, konservatyvesnio stiliaus vyno iš Naujojo Pasaulio. Vyno kilmės šalis savo svarba tampa panaši į muzikos atlikėjo gimtinę – jis turi kokių nors tos šalies bruožų, tačiau tai nėra lemiamas veiksnys jo muzikos stiliui ar atlikimo kokybei nusakyti.