Septynios taisyklės, kaip išsirinkti šampaną

Publikuota: 2016-11-05
Petras Jarašūnas, Vyno klubo vyno ekspertas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Petras Jarašūnas, Vyno klubo vyno ekspertas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
 

Šampanas. Šio putojančio vyno pavadinimas tapo itin stipriu prekių ženklu. Tokiu stipriu, kad šnekamojoje kalboje prilipo visiems putojantiems vynams apibūdinti. Panašiai, kaip „pampersais“ pavadiname bet kurias sauskelnes arba „feiriais“ – bet kuriuos indų ploviklius.

Tačiau būtent tik iš Šampanės regiono, esančio Prancūzijos šiaurėje, į rytus nuo Paryžiaus, kilęs putojantis vynas gali būti vadinamas šampanu. Susidomėjimas šiuo unikaliu, iš brangiausių vynuogių pasaulyje gaminamu vynu nuolat auga. Vis dažniau jis pasirenkamas ne tik ypatingoms šventėms ar svarbiems verslo sandoriams pažymėti, bet ir kaip puikus maisto palydovas, o jo pasirinkimas Lietuvoje nuolat auga. Taigi, kaip išsirinkti šampaną?

Žymus vardas ar mažas gamintojas

Didieji šampano namai turi ilgas gamybos tradicijas ir didelį žaliavos pasirinkimą, tad geba užtikrinti, kad jų bazinių šampanų skonis bus vienodas, nepriklausomai nuo derliaus metų, o derliaus metais pažymėti gėrimai galės bręsti ilgus metus rūsyje. Tai – geras ir saugus pasirinkimas.

Mažųjų gamintojų šampanai dažniausiai gaminami iš vieno kaimelio vynuogių, tad turi stipriai išreikštą augavietės identitetą. Ne visų mažųjų gamintojų šampanai tinka ilgesniam laikymui rūsyje. Kartais pasitaiko skonio variacijų tarp skirtingų metų bazinių šampanų. Taigi mažųjų namų šampanas – ne toks nuspėjamas, įdomesnis pasirinkimas, tačiau kartu ir ne toks saugus.

Šampano stiliai

Nors pagal regiono taisykles leidžiamos 7 rūšių vynuogės, įprastai šampanui gaminti naudojamos trijų – raudonosios ‚Pinot Noir‘ ir ‚Pinot Meunier‘ bei baltosios ‚Chardonnay‘. Užrašas „Blanc de Noirs“ reiškia, kad gėrimui gaminti buvo naudotos tik tamsiosios vynuogės – toks šampanas pasižymės sirpių vaisių aromatu ir tvirtesne tekstūra.

„Blanc de Blancs“ – tai tik iš baltųjų (dažniausiai tik ‚Chardonnay‘) vynuogių padarytas šampanas, jo skonis primins citrusus, gėles ir lazdynų riešutus.

Renkantis rožinį šampaną, vertėtų atkreipti dėmesį į jo gamybos būdą. Vynai, kurie įgavo spalvą dėl sąlyčio su odelėmis, pasižymės gilesne rožine spalva ir ryškesniais raudonųjų bei tamsiųjų uogų aromatais. Butelio galinėje etiketėje vis dažniau galima aptikti įspaustą mielių pašalinimo datą. Kuo mažiau praėjo laiko nuo mielių pašalinimo, tuo daugiau jų bus jaučiama šampano aromate bei skonyje.

Šampano saldumas

Renkantis šampaną (ar kitą putojantį vyną), reiktų atkreipti dėmesį, kad jo saldumo skalė yra kiek kitokia nei neputojančių vynų. Sausiausio skonio šampanai ženklinami „brut nature“, „zero dosage“ ir „extra brut“.

„Brut“ gali turėti iki 12 gramų cukraus litre, t. y. kiekvienoje taurėje apie pusę arbatinio šaukštelio.

„Extra dry“ putojantis vynas jau turės pastebimo saldumo, „demi sec“ bus gana saldus (iki 50 g litre cukraus, arba po 2 arbatinius šaukštelius cukraus taurėje), kad tiktų prie ne itin saldžių desertų ir mėlynojo pelėsio sūrio.

Derliaus metai

Jei etiketėje nurodyti derliaus metai, vadinasi, šampanas padarytas būtent iš tų metų vyno. Šiuo atveju, priešingai nei baziniuose šampanuose, gamintojas dažniausiai nori išreikšti konkrečių derliaus metų formuojamą vyno skonio charakterį. Dažnai to paties gamintojo skirtingų metų šampano sudėtis skiriasi. Metais paženklintas šampanas gaminamas tik gero derliaus metais, be to, rūsiuose brandinamas bent 3 metus (dažniausiai 4–10 metus), tad pasižymi ryškesniais duonos skrebučių ir grietinėlės aromatais.

„Prestige cuvee“

Geriausias kiekvieno gamintojo šampanas vadinamas „Prestige Cuvee“. Įprastai jis būna toks garsus, kad jo reputacija net užgožia gamintojo pavadinimą. Tai itin sudėtingo skonio ilgaamžiai šampanai. Kai kurie gaminami tik iš atskiro vynuogyno derliaus, kiti kaip tik maišomi iš daugybės skirtingo skonio vynų. Nėra vieno recepto tobulam šampanui sukurti. Tai brangūs, bet nepaprasti vynai, gebantys varžytis dėl sudėtingiausio pasaulio vyno titulo. Žymiausieji – „Cristal“ („Louis Roederer“), „Dom Perignon“ („Moet&Chandon“), „Sir Winston Churchill“ („Pol Roger“), „Femme de Champagne“ („Duval Leroy“), „Grand Siecle“ („Laurent-Perrier“), „Comtes de Champagne“ („Taittinger“).

Derinimas su maistu

Šampanas yra itin universalus derinant su maistu. Tačiau nemėgsta skonio gausos: itin stipriu saldumu, rūgštumu, sūrumu ar kartumu pasižymintys patiekalai nebus gera pora šampanui. Prie užkandžių rinkitės jauną bazinį šampaną, o prie sodresnio skonio žuvies ir jūrų gėrybių patiekalų – atskirų derliaus metų gėrimą. Prie raudonos mėsos derinkite ryškaus skonio rožinį arba itin brandų šampaną. Prie šviežių austrių geriausiai derės jaunas minerališko skonio šampanas su didesne ‚Chardonnay‘ vynuogių dalimi.

Geriausi Šampanės derliai

Turbūt patys žymiausi metai Šampanėje buvo 1921-ieji, dažnai vadinami geriausiu šimtmečio derliumi. Nedaug atsilieka ir 1928 m. derliaus šampanas. Deja, šampano iš šių legendomis apipintų metų gauti labai sudėtinga. Tačiau vis dar galima užtikti 9-ajame dešimtmetyje gamintų gėrimų. 1990 m. ne tik buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė – Šampanėje buvo švenčiamas itin geras derlius. Dviguba dingstis paragauti. Antru geriausiu XX a. šampano derliumi karūnuojami 1996-ieji – derliaus nuėmimo metu uogos buvo itin sirpios, bet išlaikiusios rūgštį. Pastarieji puikūs metai Šampanėje buvo 2008-ieji. Geroji žinia – geriausi šių metų šampanai ką tik pasiekė (ar tuoj pasieks) parduotuvių lentynas. Blogoji žinia – juos žinovai itin greitai išgraibsto.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Restoranai gręžiasi į pusryčiautojus – pajamos iš pusryčių išaugo dvigubai Premium 5

Lietuvoje daugėja pusryčiaujančiųjų ne namie, teigia restoranų ir kavinių valdytojai. Pusryčių segmentas...

Kavarsko koldūnų valgytojų daug, bet staliukų buvo ir bus 4 22

Anykščių rajone, Kavarsko miestelyje, yra nuo XVI a. legendose minimas šv. Jono šaltinis, kuris kartais...

Geriausio restorano šefas M. Praškevičius: pirmą kartą sėdžiu savo rogėse 3

Martynui Praškevičiui, Vilniuje veikiančių restoranų „Stebuklas“ ir „Džiaugsmas“ bendraturčiui, dainos...

Laisvalaikis
2018.07.04
Lietuvos virtuvės meistrės iš Honkongo grįžo su bronza

Iš Honkonge vykusio tarptautinio kulinarijos konkurso „Hot Chef Challange“ Lietuvos virtuvės meistrės Aldona...

Laisvalaikis
2018.07.03
Prancūzijos mėsininkai vyriausybei skundžiasi dėl veganų išpuolių 17

Prancūzų mėsininkai savo šalies vyriausybei parašė laišką, kuriame išreiškė susirūpinimą dėl dažnėjančių...

Laisvalaikis
2018.07.01
Paskelbtas 30-ies geriausių Lietuvos restoranų sąrašas 8

Pirmoji vieta 30-ies geriausių Lietuvos restoranų sąraše šiemet atiteko virtuvės šefo Martyno Praškevičiaus...

Laisvalaikis
2018.06.28
30 geriausių Lietuvos restoranų: atskleista pusė vardų

Birželio 28-osios vakarą Gero maisto akademija (GMA) paskelbs visą 30-ies geriausių Lietuvos restoranų...

Laisvalaikis
2018.06.27
Šunienos festivalis Kinijoje: kaip tai prasidėjo ir kada liausis? 9

Kinijos Julino mieste prasidėjo tradicinis šunų mėsos festivalis. Šiame renginyje kasmet suvalgoma...

Laisvalaikis
2018.06.25

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau