Septynios taisyklės, kaip išsirinkti šampaną

Publikuota: 2016-11-05
Petras Jarašūnas, Vyno klubo vyno ekspertas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Petras Jarašūnas, Vyno klubo vyno ekspertas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
 

Šampanas. Šio putojančio vyno pavadinimas tapo itin stipriu prekių ženklu. Tokiu stipriu, kad šnekamojoje kalboje prilipo visiems putojantiems vynams apibūdinti. Panašiai, kaip „pampersais“ pavadiname bet kurias sauskelnes arba „feiriais“ – bet kuriuos indų ploviklius.

Tačiau būtent tik iš Šampanės regiono, esančio Prancūzijos šiaurėje, į rytus nuo Paryžiaus, kilęs putojantis vynas gali būti vadinamas šampanu. Susidomėjimas šiuo unikaliu, iš brangiausių vynuogių pasaulyje gaminamu vynu nuolat auga. Vis dažniau jis pasirenkamas ne tik ypatingoms šventėms ar svarbiems verslo sandoriams pažymėti, bet ir kaip puikus maisto palydovas, o jo pasirinkimas Lietuvoje nuolat auga. Taigi, kaip išsirinkti šampaną?

Žymus vardas ar mažas gamintojas

Didieji šampano namai turi ilgas gamybos tradicijas ir didelį žaliavos pasirinkimą, tad geba užtikrinti, kad jų bazinių šampanų skonis bus vienodas, nepriklausomai nuo derliaus metų, o derliaus metais pažymėti gėrimai galės bręsti ilgus metus rūsyje. Tai – geras ir saugus pasirinkimas.

Mažųjų gamintojų šampanai dažniausiai gaminami iš vieno kaimelio vynuogių, tad turi stipriai išreikštą augavietės identitetą. Ne visų mažųjų gamintojų šampanai tinka ilgesniam laikymui rūsyje. Kartais pasitaiko skonio variacijų tarp skirtingų metų bazinių šampanų. Taigi mažųjų namų šampanas – ne toks nuspėjamas, įdomesnis pasirinkimas, tačiau kartu ir ne toks saugus.

Šampano stiliai

Nors pagal regiono taisykles leidžiamos 7 rūšių vynuogės, įprastai šampanui gaminti naudojamos trijų – raudonosios ‚Pinot Noir‘ ir ‚Pinot Meunier‘ bei baltosios ‚Chardonnay‘. Užrašas „Blanc de Noirs“ reiškia, kad gėrimui gaminti buvo naudotos tik tamsiosios vynuogės – toks šampanas pasižymės sirpių vaisių aromatu ir tvirtesne tekstūra.

„Blanc de Blancs“ – tai tik iš baltųjų (dažniausiai tik ‚Chardonnay‘) vynuogių padarytas šampanas, jo skonis primins citrusus, gėles ir lazdynų riešutus.

Renkantis rožinį šampaną, vertėtų atkreipti dėmesį į jo gamybos būdą. Vynai, kurie įgavo spalvą dėl sąlyčio su odelėmis, pasižymės gilesne rožine spalva ir ryškesniais raudonųjų bei tamsiųjų uogų aromatais. Butelio galinėje etiketėje vis dažniau galima aptikti įspaustą mielių pašalinimo datą. Kuo mažiau praėjo laiko nuo mielių pašalinimo, tuo daugiau jų bus jaučiama šampano aromate bei skonyje.

Šampano saldumas

Renkantis šampaną (ar kitą putojantį vyną), reiktų atkreipti dėmesį, kad jo saldumo skalė yra kiek kitokia nei neputojančių vynų. Sausiausio skonio šampanai ženklinami „brut nature“, „zero dosage“ ir „extra brut“.

„Brut“ gali turėti iki 12 gramų cukraus litre, t. y. kiekvienoje taurėje apie pusę arbatinio šaukštelio.

„Extra dry“ putojantis vynas jau turės pastebimo saldumo, „demi sec“ bus gana saldus (iki 50 g litre cukraus, arba po 2 arbatinius šaukštelius cukraus taurėje), kad tiktų prie ne itin saldžių desertų ir mėlynojo pelėsio sūrio.

Derliaus metai

Jei etiketėje nurodyti derliaus metai, vadinasi, šampanas padarytas būtent iš tų metų vyno. Šiuo atveju, priešingai nei baziniuose šampanuose, gamintojas dažniausiai nori išreikšti konkrečių derliaus metų formuojamą vyno skonio charakterį. Dažnai to paties gamintojo skirtingų metų šampano sudėtis skiriasi. Metais paženklintas šampanas gaminamas tik gero derliaus metais, be to, rūsiuose brandinamas bent 3 metus (dažniausiai 4–10 metus), tad pasižymi ryškesniais duonos skrebučių ir grietinėlės aromatais.

„Prestige cuvee“

Geriausias kiekvieno gamintojo šampanas vadinamas „Prestige Cuvee“. Įprastai jis būna toks garsus, kad jo reputacija net užgožia gamintojo pavadinimą. Tai itin sudėtingo skonio ilgaamžiai šampanai. Kai kurie gaminami tik iš atskiro vynuogyno derliaus, kiti kaip tik maišomi iš daugybės skirtingo skonio vynų. Nėra vieno recepto tobulam šampanui sukurti. Tai brangūs, bet nepaprasti vynai, gebantys varžytis dėl sudėtingiausio pasaulio vyno titulo. Žymiausieji – „Cristal“ („Louis Roederer“), „Dom Perignon“ („Moet&Chandon“), „Sir Winston Churchill“ („Pol Roger“), „Femme de Champagne“ („Duval Leroy“), „Grand Siecle“ („Laurent-Perrier“), „Comtes de Champagne“ („Taittinger“).

Derinimas su maistu

Šampanas yra itin universalus derinant su maistu. Tačiau nemėgsta skonio gausos: itin stipriu saldumu, rūgštumu, sūrumu ar kartumu pasižymintys patiekalai nebus gera pora šampanui. Prie užkandžių rinkitės jauną bazinį šampaną, o prie sodresnio skonio žuvies ir jūrų gėrybių patiekalų – atskirų derliaus metų gėrimą. Prie raudonos mėsos derinkite ryškaus skonio rožinį arba itin brandų šampaną. Prie šviežių austrių geriausiai derės jaunas minerališko skonio šampanas su didesne ‚Chardonnay‘ vynuogių dalimi.

Geriausi Šampanės derliai

Turbūt patys žymiausi metai Šampanėje buvo 1921-ieji, dažnai vadinami geriausiu šimtmečio derliumi. Nedaug atsilieka ir 1928 m. derliaus šampanas. Deja, šampano iš šių legendomis apipintų metų gauti labai sudėtinga. Tačiau vis dar galima užtikti 9-ajame dešimtmetyje gamintų gėrimų. 1990 m. ne tik buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė – Šampanėje buvo švenčiamas itin geras derlius. Dviguba dingstis paragauti. Antru geriausiu XX a. šampano derliumi karūnuojami 1996-ieji – derliaus nuėmimo metu uogos buvo itin sirpios, bet išlaikiusios rūgštį. Pastarieji puikūs metai Šampanėje buvo 2008-ieji. Geroji žinia – geriausi šių metų šampanai ką tik pasiekė (ar tuoj pasieks) parduotuvių lentynas. Blogoji žinia – juos žinovai itin greitai išgraibsto.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Vienas geriausių sušių restoranų išbrauktas iš „Michelin“ gido

Tokiją pelnytai galima vadinti pasaulio gurmanų sostine. Prestižinis restoranų gidas „Michelin“ į 2020-ųjų...

Laisvalaikis
2019.12.10
Restoranų konsultantės: pradėkite nuo „Excel“ lentelės, jei nemokate – išmokite Premium 1

Vertinant pagal naujų vardų kūrimąsi, jau žinomų plėtrą ir naujos koncepcijos maitinimo įstaigų bumą,...

Gazelė
2019.12.10
Jaunieji virtuvės meistrai: pripažinimą reiškia ne tik „Michelin“ žvaigždė Premium

Nebegalime skųstis, kad Lietuvoje stinga tikrai gerų restoranų ar turime vos kelis kūrybingus virtuvės...

Laisvalaikis
2019.12.08
Du Vilniaus restoranai pateko tarp geriausių pasaulyje

Du Lietuvos restoranai pateko į naujausią „50 Geriausių atradimų“ (50 Best Discovery) sąrašą – tai...

Paslaugos
2019.11.27
Klimatui šylant, Lietuva gali tapti vyndarystės šalimi 1

„The Economist“ Lietuvai prognozuoja vyno šalies ateitį – dėl klimato pokyčių piečiau esančiose šalyse...

Laisvalaikis
2019.11.26
P. Jurkevičius: Mūsų skrandžiai? Literatūrinė-kulinarinė klastotė! Premium 1

Diskusija kaip diskusija... Iš pradžių – normaliai emocinga, pritvinkusi sąmojo, aitraus žurnalistinio...

Verslo klasė
2019.11.24
Maisto halių konkurencija Vilniuje auga – išliks stipriausieji Premium

Maisto halės yra vienas madingiausių kelių pastarųjų metų maitinimo įstaigų veiklos formatų. Vilniuje jų yra...

Laisvalaikis
2019.11.23
Vyno ir desertų čempionatas: už laimėtojų nugaros – geriausi latvių ir estų restoranai

Lapkričio 18 d. Vilniuje vykusio 10-ojo atvirojo Vyno ir desertų derinių čempionato pirmąsias vietas užėmė...

Laisvalaikis
2019.11.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau