Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Vilniaus oro uostas uždarytas du kartus, Baltarusija vis dar nepaleidžia vilkikų
Atnaujinta K. Budrio komentaru, skyreliu „K. Budrys ragina griebtis naujų sankcijų“.
Pirmą kartą Vilniaus oro uosto darbas sustabdytas 18:55 val. ir atnaujintas praėjus pusvalandžiui po vidurnakčio. Antrą kartą – 01:40 val.
„Oro erdvės ribojimai panaikinti lapkričio 24 dieną apie 3.25 val.“, – pranešė Lietuvos oro uostai po antrojo skrydžių sustabdymo.
Pirminėmis žiniomis, sprendimą dėl oro erdvės ribojimų taip pat lėmė navigacinės atžymos, būdingos balionams, judančios Vilniaus oro uosto kryptimi.
Lietuvos oro uostai praneša, kad dienos eigoje gali būti fiksuojami pavieniai skrydžių vėlavimai dėl sutrikusios įgulų ir orlaivių rotacijos.
Balionai leisti visą naktį
„Turėjome turbūt intensyviausią naktį per visą šitą mėnesį, per lapkritį, nes paleidimai meteorologinių balionų prasidėjo apie 5 valandą vakaro iš Baltarusijos ir tęsėsi iki 2 valandos ryto“, – LRT radijui pirmadienį sakė V. Vitkauskas. NKVC vadovo teigimu, fiksuota per 40 kontrabandiniams balionams būdingų atžymų.
„Uždarymas oro erdvės buvo toks sąlygotas dėl būtent tokio ilgo masto ir intensyvumo paleidimų meteorologinių balionų ir todėl reikėjo uždaryti iš pradžių vieną kartą apie penkias valandas ir paskui dar pratęsti“, – teigė V. Vitkauskas.
Pastarojo teigimu, kol kas nėra aiškios aplinkybės, kaip kontrabandiniai balionai pasiekė Latvijos oro erdvę, tačiau šie fiksuoti ir kaimyninėje šalyje.
„Kas turbūt irgi svarbu labai pažymėti, kad šita visa ataka peraugo net ir į platesnį mastą geografinį ir mūsų kaimynai latviai taip pat irgi sulaukė mūsų žiniomis per 30 atžymų savo radaruose, – kalbėjo NKVC vadovas. – Taigi matom, kad režimas plečia geografiją ir dabar mes jau turim ne vien tiktai mūsų nacionalinę problemą, bet jau ir tampa regionine problema“.
Iki šio ryto rasti šeši balionai, jų paieškos tęsiamos.
V. Vitkausko teigimu, pirmadienį turėtų būti priimti sprendimai dėl regiono atsako.
Koreguoti beveik 30 skrydžių
„Turėjom ir tokį atvejį, kai kilo iš Kauno oro uosto iš Vilniaus turėjęs skristi skrydis. Dėl oro erdvės ribojimų buvo atšaukta 18 skrydžių, 10 skrydžių, turėjusių leistis Vilniaus oro uoste, leidosi kituose oro uostuose – septyni leidosi Kaune, vienas leidosi Varšuvos oro uoste ir dar du Rygos oro uoste“, – pirmadienį LRT radijui sakė Vitalija Ročė, bendrovės Lietuvos oro uostai (LTOU) komunikacijos vadovė.
Jos teigimu, daugiau nei 1.300 keleivių, nusileidusių Kaune, grįžo į sostinę autobusais, tuo metu nusileidę kituose oro uostuose turėtų grįžti šiandien vėliau.
„Planuojama, kad atvyks į Vilniaus oro uostą šiandien kiek vėliau. Bus pavėlintas laikas“, – teigė LTOU atstovė.
„Taip pat apie 11 skrydžių dėl laikinų ribojimų išskrido šiandien anksti ryte, jų pavėlintas išvykimo laikas. Ir dar keturi skydžiai, apie 600 keleivių, jau laukia savo skrydžių ir išvyks pirmadienį vėlesniu laiku“, – pridūrė V. Ročkė.
Pastarąją parą dėl kontrabandinių balionų grėsmės buvo du kartus sustabdytas Vilniaus oro uosto darbas.
Oro uostas buvo uždarytas nuo 18.55 val. sekmadienį iki 00.25 val. bei nuo 1.40 val. iki 3.25 val. pirmadienį.
LTOU praneša, kad dienos eigoje gali būti fiksuojami pavieniai skrydžių vėlavimai dėl sutrikusios įgulų ir orlaivių rotacijos.
Baltarusija vis dar laiko lietuviškus vilkikus
Nepaisant atidarytų pasienio su Baltarusija punktų, Lietuvos vežėjų vilkikai penktą parą neįvažiuoja į Lietuvą, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas.
Pasak Giedriaus Mišučio, pirmadienio ryto duomenimis, su vilkikai lietuviškais numeriais kol kas neįvažiuoja.
„Informacijos apie vilkikus, kurie būtų ilgesnį laiką Baltarusijoje ir grįžę, šiam rytui nebuvo“, – BNS sakė G. Mišutis.
Jo teigimu, toliau sieną kerta tik tos transporto priemonės, kurios įvažiavo jau po punktų atidarymo.
VERSLO TRIBŪNA
Šiandien Airijos bendrovė yra didžiausia pasaulyje orlaivių nuomos su įgula, technine priežiūra ir draudimu (ACMI) paslaugų teikėja, veikianti net 68 šalyse. Tačiau augimo galimybės dar tikrai neišsemtos, o kaip teigia grupės generalinis direktorius Jonas Janukėnas, artimiausiuose planuose yra ACMI oro linijų bendrovių tinklo ir orlaivių parko plėtra visame pasaulyje, skiriant ypatingą dėmesį Azijos ir Lotynų Amerikos regionams.
Autoservisų industrija ilgą laiką naudoja pasenusias operacines sistemas. Kliento registracijos rašomos į sąsiuvinį, kontaktiniai duomenys saugomi telefono adresų knygelėje, o verslo rodikliai vertinami subjektyviai. Tokia realybė ir toliau vyrauja daugelyje autoservisų šalyje. Tačiau šią situaciją keičia sparčiai augantis startuolis „Nevažiuoja", sukūręs pirmąjį moderniausią dirbtinio intelekto (DI) sprendimą, automatizuojantį visą autoserviso veiklą - nuo skambučių konvertavimo į užsakymus dirbtinio intelekto pagalba iki išsamios klientų duomenų bazės ir analitinės statistikos sukūrimo.
Sunkiasvorio transporto aptarnavimo tinklas UAB „Voltronas LT“ plečia veiklą Vakarų Europoje – šiemet duris atvėrė du nauji servisai Nanto (Nantes) ir Bordo (Bordeaux) regionuose. Abi lokacijos pasirinktos dėl strateginės reikšmės Europos logistikos maršrutams ir augančio poreikio užtikrinti greitą techninę pagalbą tarptautiniuose keliuose.
Transporto sektoriuje vyksta struktūrinis pokytis - vairuotojų rengimas tampa technologijomis ir duomenimis grįstu procesu. Virtualios realybės (VR) sprendimai, kurie dar prieš kelerius metus buvo laikomi papildomu mokymo įrankiu, šiandien formuoja naują standartą, leidžiantį matuoti ne tik žinias, bet ir praktinius vairuotojų įgūdžius bei elgseną kelyje.
„Yra tokių vilkikų ir puspriekabių, kurios po atidarymo abiejų punktų išvyko į Baltarusiją, išsikrovė ir grįžo. Judėjimas vyksta (vilkikų – BNS), kuriems leidžiama (Baltarusijoje) judėti, – sakė G. Mišutis. – Važiuoja tie (vilkikai – BNS), kurie turi teisę. Daugiausia tarp jų – Rusijos, vairuotojai su paprastintu tranzito dokumentu“.
Dėl kontrabandinių balionų grėsmės Lietuva buvo maždaug trims savaitėms buvo uždariusi sieną su Baltarusija, tačiau argumentuodama pagerėjusia situacija ją praėjusią savaitę atidarė.
Reaguodamas į uždarytą sieną Minskas uždraudė šalyje esantiems Lietuvos vilkikams grįžti į šalį, kol ji nebus atverta. Nepaisant atnaujinto dviejų pasienio punktų darbo, vilkikai grįžti į Lietuvą nėra išleidžiami.
K. Budrys ragina griebtis naujų sankcijų
Baltarusijos veiksmus prieš Lietuvą neišleidžiant vilkikų ir toliau neužkardant kontrabandinių balionų užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys vadina kombinuota ataka ir ragina skubiau priimti naujas sankcijas.
„Tai, ką šiandien sakysiu taryboje kolegoms prekybos ministrams, šalia to (...), ką jau sakiau užsienio reikalų ministrams taryboje apie prieš mus vykdomą hibridinę ataką, tai dabar vartoju terminą kombinuota ataka“, – žurnalistams prieš ES Užsienio reikalų tarybos posėdį prekybos klausimais Briuselyje kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Nes mes turime ir ekonominės prievartos priemonę, kurią Baltarusija pasitelkė pagrobdama, laikydama mūsų vilkikus su puspriekabėmis, grasindama juos nacionalizuoti ir taip darydama spaudimą vienai iš Europos Sąjungos valstybių narių“, – sakė K. Budrys.
Jo teigimu, Europos Komisija (EK) privalo imtis priemonių, kad Bendrijos įmonės būtų apsaugotos, kai viena ES valstybė narė „yra išskirtinai atakuojama“ prieš ją taikant ekonomines prievartos priemones.
„Šiandien bus man bene svarbiausia tema, kuri bus ant stalo, kalbant apie ekonominio poveikio priemones – sankcijos. Tiek režimo atstovams, tiek atskiroms ekonomikos sritims, tiek prekybai, kas irgi yra labai svarbu. Beje, apie tai ir kalbėsimės, tempas turi būti padidintas. Aš tikiuosi, kad išjudės tie visi dokumentai, kurie turi išjudėti iš Komisijos, kuo greičiau“, – nurodė K. Budrys.
„Ir praeitos savaitės įvykis, kai ES komisaras buvo irgi tiesiogiai paveiktas, negalėjo nusileisti sostinėje, na, tai dar vienas priminimas, pranešimas, kad tai nėra kažkas hipotetiško ar toli, tai labai yra konkretu, su didele žala“, – pridūrė užsienio reikalų ministras.
A. Skaisgirytė: reikėjo neskubėti atidaryti tos sienos
Asta Skaisgirytė, prezidento vyriausioji patarėja, sako, kad Lietuva turėjo imtis veiksmų reaguojant į kontrabandinių balionų iš Baltarusijos keliamą grėsmę aviacijai ir visuomenei, tačiau vėliau vėl atveriant sienas buvo paskubėta.
„Reikėjo gal neskubėti atidaryti tos sienos ir labiau sąlygoti sienos atidarymą, gana aiškiai susiejant, jeigu norit atidarytos sienos, turi būti įvykdytos bent dvi sąlygos, tai yra, neturi būti balionų Lietuvos teritorijoje ir turi būti paleisti mūsų vilkikai“, – LRT radijui pirmadienį sakė šalies vadovo patarėja.
„Kaip suprantu, tai nebuvo padaryta, todėl Baltarusija ir daro toliau ką nori. Reikėtų siekti kažkokių tai priemonių, kurios sugrąžintų Baltarusiją prie minties, kad reikia abipusių veiksmų tam, kad situacija būtų deeskaluota“, – kalbėjo ji.
A. Skaisgirytės teigimu, derybos su Baltarusija turėtų būti vykdomos.
„Kažkokių derybų, aišku, reikia, kokiu lygiu jos vyksta gal nėra pats svarbiausias klausimas. Pats svarbiausias klausimas yra turinys tų derybų, kas yra sakoma. Tai sakoma turėtų būti, kad susiejant šias problemas ir tada kartu jas bandom išspręsti“, – kalbėjo prezidento patarėja.
Socialdemokratas Remigijus Motuzas, užsienio reikalų komiteto pirmininkas, antrino, jog buvo paskubėta anksčiau laiko atverti sieną su Baltarusija. Anot jo, sprendimas atidaryti sieną buvo priimtas jaučiant didelį spaudimą iš vežėjų.
„Gal iš tiesų buvo per geranoriškai patikėta (Baltarusija – BNS), atsižvelgiant į vežėjų prašymus, kad jie galėtų kuo greičiau išvykti iš tos šalies, galbūt sienas buvo paskubėta atidaryti“, – teigė R. Motuzas.
„Didelį spaudimą darė vežėjai. Iš tikrųjų, jeigu įsigilintume į vežėjų situaciją, situacija buvo labai sudėtinga. Kadangi buvo įkalinta ne tik technika, bet dalis vežėjų. Taip pat ten buvo nemaža dalis ir prekių. Manoma, kad Lietuvos valdžios institucijos, kurios yra už tai atsakingos, tuo patikėjo“, – kalbėjo jis.
R. Motuzo teigimu, kontrabandiniams balionams iš Baltarusijos pasiekus ir Latviją, turi būti pradėtas regioninis bendradarbiavimas.
„Kadangi mes šiandien išgirdome, kad jau tai (kontrabandinių balionų įskridimai– BNS) vyksta ir Latvijos teritorijoje, matome, kad turi būti pirmiausiai ir regioninis bendradarbiavimas. Žinoma, čia labai svarbi ir Lenkijos pozicija, kuri atidarė tuos (sienos – BNS) punktus, nes šiuo metu gali pasinaudoti tais praėjimo punktais“, – sakė socialdemokratas.
Taip pat, pasak R. Motuzo, turi būti griežtinamos ir sankcijos Baltarusijai.
„Tai yra pažeidžiamos Europos Sąjungos valstybės suverenitetas ir jos teisės, pagaliau, areštuota neteisėtai technika, sulaikymai, visa tai prieštarauja. Ir manau, kad Europos Sąjungos institucijos, tikriausiai, apie tai kalbės šiandien ir Europos Vadovų Taryboje, turi būti sugriežtintos sankcijos Baltarusijai ir Rusijai ir dėl hibridinių grėsmių“, – sakė socialdemokratas.
Premjerė Inga Ruginienė praėjusią savaitę sakė, kad kontrabandiniai balionai yra nauja Lietuvos realybė, tačiau pabrėžė, kad jei įskridimai kartotis, sieną gali būti vėl uždaryta.
Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą taip pat apgręžta 12 neteisėtų migrantų, pirmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
Pastarąjį kartą neteisėtai sieną bandantys kirsti migrantai buvo fiksuoti prieš tris savaites – spalio 31 dieną. Jų tuomet buvo rekordinis skaičius – 63.
