Rijks muziejaus direktorius T. Dibbitsas: istorija ne visada graži

Taco Dibbitsas (kairėje), Rijks muziejaus vadovas, ir Thierry Vanlanckeris, Nyderlandų dažų kompanijos „AkzoNobel“ vadovas. Robino Utrechto (ANP / AFP / „Scanpix“) nuotr.

„Mano didelė svajonė, kad menas būtų įtrauktas į nacionalinę vaikų mokymo programą. Ir jaunų suaugusiųjų“, – sako Taco Dibbitsas, Nyderlandų nacionalinio muziejaus vadovas. „Financial Times“ rubrikoje „Pietūs su FT“ jis pasakoja apie savo karjerą, muziejaus funkciją, restitucijos iššūkius ir apie tai, kaip svarbu prie mobiliųjų telefonų prilipusius vaikus mokyti vizualinio raštingumo.

Įžengus į Nyderlandų nacionalinio muziejaus (ol. Rijksmuseum) restoraną Amsterdame, mano veidas švytėjo nuo plačios šypsenos. Bent jau taip sakė muziejaus generalinis direktorius Taco Dibbitsas, laukęs manęs kartu su virtuvės šefu Jorisu Bijdendijku. Ir jis žinojo kodėl: į susitikimą atėjau tik ką apžiūrėjusi Franso Halso (1580–1666) darbų parodą. Pasirodo, toks poveikis būdingas šiam didžiajam olandų tapytojui, o gyvybinga muziejaus atmosfera tik sustiprina džiugesio pojūtį.

„Kuo skiriasi Rembrandtas, Vermeeris ir Fransas Halsas? – retoriškai paklausia T. Dibbitsas, vos atsisėdame. – Man Rembrandtas siejasi su žmogaus būsena, jis introspektyvus, labai emocionalus. Vermeeris – tobula laimės akimirka, ramybė, viskas savo vietoje. Fransas Halsas – tai gyvybingumas, džiaugsmas ir judesys.“