Už milijoną eurų sutvarkyta Alytaus sinagoga

Pasak Viktoro Vilkišiaus, l. e. KIC direktoriaus pavaduotojo pareigas, prieš penkerius metus Alytaus sinagoga atrodė varganai: „Fasadų būklė buvo gana prasta: siūlių skiedinys didesnėje jų dalyje ištrupėjęs, daugelis mūrinių architektūrinių elementų apsilaupę. Vietomis trūko plytų, o kai kur buvo nutrupėję ir didesni mūro fragmentai. Buvo matyti, jog apatinės dalies mūras pažeistas drėgmės ar druskų, kurios iš pastato sienų šalinsis dar ne vienerius metus. Ypač nukentėję buvo pietinės pastato pusės fasadai. Vidų radome irgi smarkiai apleistą: išardytos grindys, langai, durys“.

Vykdant restauracijos darbus, 1911 m. statytoje sinagogoje per ketverius metus buvo restauruotas pastato cokolinis aukštas, sutvarkytas fasadas, perdengtas stogas. Sutvarkytas ne tik pats pastatas – restauruoti ir konservuoti vidaus dekoro bei įrangos elementai: Didžiosios maldų salės polichrominis dekoras, pažymėta „aron – hakondešo“ (faros ritinėlių saugykla) ir „bimos“ (tribūna, iš kurios skaitomas Šventasis Raštas) aikštelė, Moterų galerijos sienų trafaretinio dekoro fragmentai ir kt.

Liudijo stiprią bendruomenę

Yra nuomonių, jog pirmieji žydai Alytuje galėjo apsigyventi XV a., tačiau tai patvirtinančių faktų kol kas nerasta. Pirmieji istorijos šaltiniai, liudijantys apie Alytuje gyvenančius žydus, datuojami XVIII a. pradžia.

Alytuje, kap dažname Lietuvos miestelyje, veikė dvi žydų bendruomenės su savo sinagogomis ir mokyklomis, žydai sudarė apie trečdalį visų miesto gyventojų.

Pirmoji medinė sinagoga vakarinėje Alytaus miesto dalyje pastatyta 1856 m., spėjama, toje vietoje, kur vėliau iškilo dabartinė mūrinė. Pasak istorikų, pastarosios pastatymo faktas liudija aukštą tuometinės Alytaus žydų bendruomenės kultūrinį ir ekonominį lygį.

Alytaus sinagoga yra vadinamojo „plytų“ stiliaus pastatas, būdingas to laikotarpio miestelių architektūrai. Po 1909 ir 1911 m. gaisrų atkurta sinagoga tapo viena svarbiausių pagal miesto plėtros projektą atstatomo Alytaus centro dominančių. Žydų bendruomenės egzistavimas Alytuje baigėsi kartu su Antruoju pasauliniu karu. Išgrobstytas ir apleistas pastatas ilgai stovėjo nenaudojamas. Vėliau čia buvo įrengtas druskos sandėlis, paskui – viščiukų perykla.

Prieš pradedant tvarkybos darbus, sinagoga nebuvo naudojama.

Iššūkis – vidaus tapyba

Sinagoga pradėta restauruoti 2016 m., darbus atliko UAB „Ekodora“. Pasak Remigijaus Indriulionio, bendrovės vadovo, sudetingas buvo visas tvarkybos procesas, tačiau didžiausias tekęs iššūkis – atkurti vidaus tapybą, nes buvo atsilaupę keli tapybiniai aliejinių dažų sluoksniai.

nuotrauka::1

„Būtų užtekę, kad kažkas neatsargiai perbrauktų ranka, ir viskas nutrupėtų. Mums pavyko atlankstyti kiekvieną atplaišėlę, ją priklijuoti, restauruoti“, – pasakojo R. Indriulionis. Anot jo, tvarkybos darbai artėja prie pabaigos, „dar keli smulkūs potėpiai, ir bus viskas“.

Skaičiuojama, jog Alytaus sinagogos tvarkymo darbai kainavo daugiau kaip 1 mln. Eur: LR kultūros ministerija skyrė 206.056 Eur Europos Sąjungos lėšų, 238.504 Eur pridėjo Alytaus miesto savivaldybė, 584.200 Eur skirta iš Paveldotvarkos programos lėšų.