Restauruojamuose Pacų rūmuose veriasi freskos

Freskos rekonstruojamuose Pacų rūmuose Vilniuje, Didžiojoje g. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Vilniuje, restauruojamuose istoriniuose Pacų rūmuose Didžiojoje gatvėje, kur šiemet bus atidarytas pasaulinio tinklo „Design Hotels” penkių žvaigždučių viešbutis „Pacai”, savo išaugintos kavos „El Salvadoro“ skonius ir aromatus pristatė giminės palikuonis Federico Pacas Lopezas.

Į Lietuvą įžengęs „Design Hotels“ savo viešbučių tinklą pozicionuoja kaip nekilnojamojo turto kolekciją, kurioje „kiekvienas objektas suteikia unikalią patirtį“, panašiai galima pasakyti ir apie pristatytą kavą.

Į Lietuvą p. Pacą Lopezą pakvietė Darius Vėželis, „Vero Coffee House” savininkas. Pats ne kartą lankęsis Salvadore, jis pagaliau prikalbino p. Federico atvykti į protėvių žemę. Kitas kavos augintojas iš Pacų giminės – Alfredo Pacas-Trujillo, didžiausias kavos ir vienintelis romo gamintojas iš Salvadoro, Lietuvoje lankėsi ne kartą. Nuo 2008 m. jis bendradarbiauja su Vytautu Kratuliu, kavinių tinklo „Huracan Coffee“ savininku.

Pacų rūmai

Pacai – garsi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) giminė, rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart paminėta XIV amžiuje.

XVII a. antroje pusėje trijų Pacų rankose atsidūrė ne tik nemenki turtai, bet ir valdžia: svarbiausios Lietuvos pasaulietinės ir bažnytinės pareigybės priklausė giminei. Kristupas Zigmantas tapo LDK kancleriu, jo brolis Mikalojus Steponas – Vilniaus vyskupu, o jų pusbrolis Mykolas Kazimieras – LDK etmonu ir Vilniaus vaivada. Po 1831-ųjų sukilimo, prasidėjus carinės Rusijos represijoms, giminė išsibarstė po pasaulį. Ryškiausiais Pacų palikimo ženklais Lietuvoje vadinami Pažaislio vienuolynas, Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bei Šv. Teresės bažnyčios.

Pacų rūmai Vilniuje – istoriškai taip pat vertingas statinys. Šaltiniai liudija, jog 1628 m. pastatą Šv. Jono gatvėje įsigijo LDK raštininkas Steponas Kristupas Pacas, vėliau juos valdęs didysis etmonas Mykolas Kazimieras Pacas pavertė rūmus vienu puošniausių senamiesčio pastatų.

1912 m. pertvarkant rūmus buvo sunaikintas pagrindinio fasado barokinis dekoras. 1978 – 1991 m. metais rūmai buvo restauruoti pagal architekto Algimanto Kunigėlio projektą. Atliekant architektūrinius fasado tyrimus apie 1990 m. buvo atidengti lipdiniai su buvusio reljefinio ornamento likučiais, tačiau tuo metu nebuvo išsamiau tyrinėti ir uždengti plokštėmis. 2002 m. pano buvo ištirti ir užfiksuota esama padėtis. Atkuriant lipdybines kompozicijas buvo laikomasi prielaidos, kad jos sukurtos panašiu laikotarpiu kaip ir Petro Povilo bažnyčios pano.

Gretimoje Šv. Jonų gatvėje, šalia Vilniaus universiteto esančiuose Pacų rūmuose įsikūrusi Lenkijos Respublikos ambasada.

Iš plačios giminės

Pats p. Pacas Lopezas savo giminę kildina iš 1790 metais gimusio Rafaelio Paco. Šis gyveno Ispanijai priklausančioje Tenerifės saloje, kol galiausiai, gavęs tėvo leidimą, išvyko į Ameriką. Jos nepasiekė – pakeliui išlipo Kuboje, o netrukus apsistojo Salvadore, San Visentės mieste. Dirbo buhalteriu, garsėjo darbštumu ir sąžiningumu.

Pasak p. Federico, Pacų šeima yra labai didelė ir palaiko glaudžius ryšius, priskaičiuojama arti 100 šios giminės atstovų Lietuvoje, dar daugiau – Lenkijoje, Ukrainoje, JAV, Kanadoje. Garsus tarpukario Lietuvos teisininkas prof. Mykolas Romeris irgi kilęs iš Pacų giminės – jo senelė buvo Anna de Pac. Kai kurie giminės atstovai taip ir liko prie žemės – dirba kavos versle, kiti augina cukranendres, dar kiti – gyvulius. Tačiau nemažai, ypač jaunesnės kartos atstovų, tapo medikais, teisininkais, prekybininkais.

Komentarai