Į taikinius – tuščiais šoviniais
Ir ekonomistai, ir verslo atstovai metų metais it mantrą kartoja: sisteminis reguliavimo naštos mažinimas yra esminė prielaida šalies konkurencingumui ir gerovei didinti.
Tokios naštos mažinimas ne tik nereikalauja papildomų finansinių išteklių ir nepriklauso nuo politinės pakraipos – naudos yra daugiau: mažiau reguliuotojų, mažiau ir biurokratų.
Tačiau, regis, į naująją valdžią pretenduojančioms partijoms tai ne itin rūpi: apie ambiciją mažinti biurokratinę naštą savo rinkimų programose daugelis kalba tik fragmentiškai.
Nuoseklaus dereguliavimo poreikis visose srityse pabrėžiamas Laisvės partijos programoje: žadama nustatyti konkrečius tikslus sumažinti administracinę naštą ir prisitaikymo išlaidas visoms valdžios institucijoms ir pavaldžioms įstaigoms. O Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) žada į verslą kontroliuojančių institucijų tikslus įrašyti ekonomikos augimo kriterijų. Dėl to, anot TS-LKD, institucijos turėtų galvoti ne tik apie apsaugojimo sukuriamą naudą, bet ir apie tai, ar reguliavimas sukels įmanomai mažesnę žalą.
„Jeigu toks veiklos rodiklis būtų įrašytas į institucijų tikslus ir taptų pagrindu gauti finansavimą, mentalitetas kaipmat galėtų pasikeisti“, – teigia Leonardas Marcinkevičius, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas.
Šiemetinių rinkimų pažadų meniu apstu pažadų, kurie nepatenka tiesiogiai į Seimo nario atsakomybės lauką, o toms sritims, kuriose politikai tikrai daug galėtų nuveikti, pavyzdžiui, užtikrinti priimamų teisės aktų kokybę, dėmesio skiriama itin mažai.
Pasak ekspertų, įstatymų leidėjai nustato žmonėms taisykles ir ribojimus, tačiau apriboti save jiems pritrūksta valios. O gal noro. Dalis į rinkimus žengiančių politinių partijų savo rinkimų programose užsimena apie teisėkūros problemas – įstatymų infliaciją ir devalvuotą kokybę, polinkį spręsti kiekvieną problemą vis nauju teisės aktu.
„Būtent taip mūsų verslo aplinka užreguliuojama, o naviguoti sudėtinguose reikalavimuose verslui prireikia vis labiau specializuotų teisininkų. Visos partijos dėl to stokoja sisteminio požiūrio ir sprendimų“, – teigia L. Marcinkevičius.
Taikliai pagrindines teisėkūros ydas fiksuoja Laisvės partija: jos programoje pabrėžiama, kad nepakankamai vertinamas įstatymo poveikis tiek prieš jį priimant, tiek jį įgyvendinant. Jie vieninteliai siūlo įgyvendinti principą „kiek plius, tiek minus“, užtikrinantį, kad bet kokia nauja reglamentavimo našta būtų kompensuojama pašalinant lygiavertę tos pačios politikos srities naštą.
Į Seimą pretenduojanti Lietuvos žaliųjų sąjunga savo programoje taip pat siūlo taiklių teisėkūros problemų sprendimų: žada sukurti tvarką, draudžiančią priimti įstatymus, jei dėl jų atitikties Konstitucijai suabejoja Seimo Kanceliarijos teisės departamentas.
Lietuvos socialdemokratų partija, viena vertus, žada paprastinti administracines procedūras verslui ir mažinti europinių teisės aktų kuriamą naštą, tačiau patys siūlo naujus naštą didinančius įpareigojimus, pavyzdžiui, prievolę institucijoms teikti informaciją apie išmetamo ir organizacijoms perduodamo maisto kiekius.
Ekspertų manymu, pirmiausia Seimo nariams reikia susitvarkyti su savo požiūriu į verslo reguliavimą, numatyti atsakomybę valstybės tarnautojams, kurie privalo siūlyti supaprastinimus ir naikinti besikartojančias kliūtis, tačiau to nedaro.
Ne visos partijos nori keisti santykį tarp priežiūros institucijų ir verslo ir rinkėjams pateikia vienas kitam prieštaraujančius planus. Socialdemokratai iš pradžių žada atsisakyti nereikalingų patikrų ir mažinti kontroliuojančių institucijų skaičių, tačiau toje pačioje programoje vėliau akcentuoja „griežtą“ rinkos dalyvių priežiūrą ir institucijų galių „stiprinimą“, įmonių veiklos tikrinimą be išankstinio įspėjimo.
Panašų požiūrį į verslo priežiūrą galima aptikti ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ programoje, kurioje žadama „aktyvizuoti“ rinkos priežiūros institucijų veiklą. Tad, siekdamos ir toliau „gaudyti“ verslininkus, politinės partijos nekuria paskatų keistis ir priežiūros institucijų požiūriui.
Daugiau nei pusė verslo priežiūros institucijų savo tikslu ir veiklos efektyvumo kriterijumi vis dar laiko pažeidimo aptikimą ir įmonių nubaudimą. Kitaip tariant, „sėkmingai“ jos veikia tada, kai baudžia. Poreikis keisti šį požiūrį akcentuojamas Liberalų sąjūdžio programoje, kurioje teigiama, kad priežiūros institucijų prioritetu turėtų tapti pagalba rinkos dalyviams, konsultacijos ir patariamieji vizitai, institucijos turėtų vengti taikyti neplaninius patikrinimus.
„Tad centro dešinieji, tikėtina, turėtų noro ir gal jau ir supratimo, kaip suvaldyti jų valdymo metu toliau besiplėtusią biurokratiją ir paversti valstybės tarnybą vertės kūrimo visai Lietuvai įrankiu“, – konstatuoja L. Marcinkevičius.
Partijų programose pasigendama ir supratimo, kad ilgalaikė ekonomikos tvarumo ir kainų mažėjimo priemonė yra privačios investicijos, kurių viešosios niekaip negali atstoti. Įmonių uždirbtas pelnas yra šaltinis, iš kurio galima tiesiogiai investuoti į efektyviausius, labiausiai reikalingus technologinius ir kitokius sprendimus.
Tiesa, apie poreikį leisti bendrovėms investuoti iš pelno, nemokant mokesčių, arba taikyti nulinį tarifą reinvestuotam pelnui, taip pat pašalinti iš investicinio projekto nuostatos biurokratinius reikalavimus kalba daugelis partijų.
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, atkreipė dėmesį, kad, kalbant apie mokesčius ir gynybos, kitų valstybės prioritetų finansavimą, šiuo metu vykstančiuose politinių partijų rinkimų debatuose „siūloma tai, ko reikia nedaryti“.
Jam „labai liūdna“, nes daugelio partijų pasiūlymuose yra numatytas pelno mokesčio didinimas, o toks sprendimas atbaidytų tiesiogines užsienio investicijas, kurių mums „vis dar reikia“, į pramonę, paslaugų centrus ir finansų sektorių.
VŽ nuomone, valdžios regalijas laimėjusioms partijoms vertėtų atkreipti dėmesį ir į užsienio ekspertų įžvalgas.Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekonomistai pabrėžia pastarųjų dešimtmečių tendenciją, kad visų pakraipų politinės partijos siekia didesnių valstybės išlaidų. Kaip rodo nauja TVF analizė, viso politinio spektro partijos vis panašiau kalba apie fiskalinę politiką: visos jos agituoja už didesnį valdžios aparatą ir žada daugiau išlaidų.
O planai dėl didesnių pajamų – gana migloti.
„Nuo socialistų iki nacionalistų parama didesnėms išlaidoms nuolat didėjo, o fiskalinės drausmės balsai per pastaruosius tris dešimtmečius prarado palankumą visose partijose“, – rašo įžvalgos autoriai.
„Mokslininkams, politikos formuotojams ir rinkėjams reikės susitelkti į perspektyvias politines strategijas, kad fiskalinis tvarumas išliktų viešų diskusijų centre, nes didėja netikrumas dėl viešųjų finansų ateities“, – perspėja TVF ekonomistai.
Britų savaitraštis „The Economist“ pažymi, kad šalyse vis didėja per valstybių biudžetus perskirstoma mokesčių dalis, tačiau viešųjų paslaugų kokybė prastėja. Tai nutinka dėl to, kad santykinai vis didesnė biudžeto dalis skiriama įvairioms socialinėms išmokoms (kartu tai yra susiję ir su senstančia visuomene) ir vis mažiau jo lieka viešosioms paslaugoms finansuoti. Pastarųjų kokybė dėl to mažėja.
VERSLO TRIBŪNA
Praeitų metų rudenį oficialiai atidarytas ALEX Kauno inovacijų parkas jau tapo vienu ryškesnių ambicingos Kauno ateities simbolių. Pirmųjų investuotojų sulaukęs parkas žengia sekantį žingsnį: investuotojams uždegta žalia šviesa – jie kviečiami teikti paraiškas dėl įsikūrimo plyname lauke esančiuose sklypuose su paruošta antžemine ir požemine infrastruktūra.
Lietuva užima vis ryškesnę vietą Europos mažmeninės prekybos inovacijų žemėlapyje – startuolių integracijos į didžiųjų prekybos įmonių veiklą tampa nebe pavienėmis iniciatyvomis, bet nuoseklia strategija, darančia mūsų šalį ne pigios darbo jėgos, o talentų ir jų idėjų testavimo aikštele. „IKI Lietuva“ generalinė direktorė Nijolė Kvietkauskaitė sako, kad vyksta fundamentalus pokytis – jei anksčiau lietuvių prekybininkai važinėjo semtis patirties į užsienį, tai dabar jau mūsų šalis tarptautiniu mastu demonstruoja pavyzdį, kaip inovatyvias idėjas paversti realiais sprendimais.
100 milijonų eurų – tiek pinigų investuotojai jau sutelkė per „Letsinvest“ platformą. Jos valdybos pirmininkas Vytenis Kinduris sako, kad ši suma atspindi ne tik pelnytą investuotojų bendruomenės pasitikėjimą, bet ir sukurtą realią ekonominę naudą visiems – nuo naujų darbo vietų iki pastatytų būstų.
Lietuvos kreditavimo rinka yra gerokai labiau išsivysčiusi nei kaimyninių šalių, konstatuoja Linas Armalys, smulkiojo ir vidutinio verslo finansuotojo „Noviti Finance“, veikiančio Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos rinkose, vadovas. Mūsų šalies verslininkai turi didelį pasirinkimą, iš ko pasiskolinti: bankų, kredito unijų, nebankinių kredituotojų, sutelktinio finansavimo platformų ir net greitųjų kreditų.
